Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 219 074 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Pjūkladantis slėnis,  Aidahas,  JAV Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Poznanės didžiosios kunigaikštystės teritorija Prūsijos karalystėje Poznanės didžioji kunigaikštystė (vok. Großherzogtum Posen, lenk. Wielkie Księstwo Poznańskie) – Prūsijos karalystės pusiau autonominė provincija, įkurta 1815 m. po Napoleono karų. Administracinis centras – Poznanė. Ją sudarė teritorijos, kurias Prūsija aneksavo po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Pagal Vienos kongreso susitarimus provincija turėjo turėti tam tikrą autonomiją, tačiau iš tikrųjų ji buvo pavaldi Prūsijai. 1848 m. kovą Didžiojoje Lenkijoje prasidėjo sukilimas, tačiau gegužę jis buvo numalšintas, o Didžioji kunigaikštystė faktiškai panaikinta. 1849 m. vasario 9 d. teritorija oficialiai pervadinta į Poznanės provinciją. Iš pradžių ši teritorija priklausė Abiejų Tautų Respublikai, tačiau per padalijimus ją pamažu atėmė Prūsija. Per pirmąjį padalijimą 1772 m. Prūsija aneksavo tik Notecės apygardą – dalį palei Notecės upę. Likusią dalį pridėjo per antrąjį padalijimą 1793 m., tačiau per 1794 m. Kosciuškos sukilimą trumpam prarado valdžią. Iš pradžių teritorija buvo administruojama kaip Pietų Prūsijos provincija. Lenkai buvo pagrindiniai Napoleono Bonaparto sąjungininkai Vidurio Europoje, dalyvavo 1806 m. Didžiosios Lenkijos sukilime ir tiekė karius jo kampanijoms. Prūsijai pralaimėjus Prancūzijai, 1807 m. Tilžės sutartimi buvo sukurta Varšuvos kunigaikštystė, kuriai priklausė teritorijos aplink Poznanę. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

rugsėjo 18 d. įvykiai Lietuvoje 1873 − gimė arkivyskupas metropolitas Juozapas Jonas Skvireckas, Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą. 1917 − prasidėjo Vilniaus konferencija. Pasaulyje 98 − Nerva tampa Romos imperatoriumi. 1502 − K. Kolumbas atrado Kosta Riką. 1810 − Čilė paskelbė apie savo nepriklausomybę nuo Ispanijos. 1993 − Paskutiniai sovietų armijos daliniai paliko Lenkiją. Keisti

Savaitės iniciatyva Šventosios uostas 2010 m. Šventosios valstybinis jūrų uostas – Lietuvos jūrų uostas Šventosios gyvenvietėje, prie Šventosios upės. Nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, uosto steigėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri susisiekimo ministerijos teikimu nustato uosto žemės, akvatorijos, rezervinių teritorijų ribas. Uosto paskirtis: aptarnauti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus; aptarnauti žvejybos laivus; aptarnauti nedidelius jūrų kruizinius ir ro-ro keleivinius laivus; aptarnauti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus; aptarnauti Būtingės naftos terminalo pagalbinį laivyną ir avarijų likvidavimo priemones; atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą. XVI a. Šventosios uostas buvo žymimas žemėlapiuose, XVI–XVIII a. Šventąją lankė anglų, olandų ir švedų laivai, kurie iš čia išveždavo javus, kailius, medų, o atveždavo geležies, manufaktūros dirbinių, druskos, vyno, silkių, ginklų. Anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai. 1589 m. Abiejų Tautų Respublikos seimo nutarimu Šventosios uostas išplėstas. Užsienio laivai šį uostą ypač intensyviai lankė Vladislovo Vazos (1632–1648) ir Jono Kazimiero (1648–1668) valdymo laikotarpiu, kai 1655 m. Karolis X Gustavas buvo užėmęs ne tik Lietuvos pajūrį, bet ir visą Vakarų Lietuvą. Tuo metu Šventosios uostas pasidarė rimtu Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostų konkurentu. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra laivyba. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Rugsėjo 17 d. Libane sprogus pranešimų gavikliams, žuvo 8, sužeista mažiausiai 2800 žmonių.[1] Rugsėjo 16 d. Kad apribotų migraciją, Vokietija sugriežtino visų sienų kontrolę.[2] Rugsėjo 14 d. Rumunijoje dėl potvynių, kilusių Vidurio ir Rytų Europą užklupus liūtims, žuvo 4 žmonės.[3] Rugsėjo 11 d. Vietname per taifūną Yagi žuvusiųjų skaičius išaugo iki 143.[4] Rugsėjo 8 d. „US Open“ vyrų teniso turnyrą laimėjo Italijos tenisininkas Jannik Sinner.[5] Rugsėjo 7 d. „US Open“ moterų teniso turnyrą laimėjo Baltarusijos tenisininkė Aryna Sabalenka.[6] Rugsėjo 7 d. Latvijos Rezeknės regione nukrito Rusijos „Shahed“ tipo dronas, kuris turėjo sprogstamąjį užtaisą.[7] Rugsėjo 5 d. Naujuoju Prancūzijos premjeru paskirtas Michel Barnier.[8] Rugsėjo 2 d. Kongo DR nesėkmingai bandydami pabėgti iš kalėjimo žuvo 129 žmonės.[9] Rugpjūčio 31 d. Rusijos Kamčiatkos pusiasalyje dingo sraigtasparnis su 22 žmonėmis.[10] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga