Pereiti prie turinio

Čečėnų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Čečėnų kalba
Нохчийн мотт
KalbamaRusija (Čečėnija, Dagestanas, Ingušija), Gruzija, Turkija, Kazachija ir kt.
Kalbančiųjų skaičius~1 500 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųį šimtuką nepatenka
KilmėŠiaurės rytų Kaukazo
 nachų
  čečėnų
Rašto sistemoskirilica
Oficialus statusas
Oficiali kalba Čečėnija
Dagestanas
Kalbos kodai
ISO 639-1ce
ISO 639-2che
ISO 639-3che
Geografinis paplitimas
Vikipedija Čečėnų kalba

Čečėnų kalba (Нохчийн мотт) – Šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai priskiriama kalba, vartojama čečėnų, gyvenančių Rusijoje (daugiausia Čečėnijoje ir Dagestane) bei gausios diasporos už Rusijos ribų. Kalbančiųjų skaičius – apie 1,5 mln. žmonių (Rusijoje – 1,36 mln.). Tai viena iš oficialių Čečėnijos ir Dagestano kalbų.

Kalba priklauso Šiaurės Kaukazo kalbų šeimos nachų šakai ir yra artima ingušų bei bacbų kalboms.

Čečėnų kalba turi daug gan skirtingų tarmių, patarmių ir šnektų: akchių, čiantų, čiabarlojų, mialchų, nochčmachachojų, orcchojų, šarojų, šuotojų, terlojų. Gruzijoje vartojama kistinų tarmė gerokai skiriasi nuo Rusijos čečėnų tarmių.

Kalba turi labai sudėtingą fonetinę sistemą: trumpieji, ilgieji, umliautiniai balsiai, dvibalsiai, tribalsiai, nazalizacija, yra apie 40-60 priebalsių.

Pirmieji žinomi čečėniški užrašai surašyti gruzinu raštu. Nuo XVIII a. kalba pradėta užrašinėti arabų raštu. 19251938 m. galiojo lotyniška abėcėlė, o nuo 1938 m. – kirilica. 1992 m. Ičkerijos čečėnų respublika oficialiu raštu paskelbė lotynišką raidyną, tačiau šis projektas platesnio populiarumo nesulaukė.