ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 345
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

51 tomas
2008m. gruodžio 23d.

Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1322/2008, kuriuo nustatomos Baltijos jūroje 2009 m. taikomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos

1

 

*

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1323/2008, nuo 2008 m. liepos 1 d. patikslinantis Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų darbo užmokestį ir pensijas bei jiems taikytinus korekcinius koeficientus

10

 

*

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1324/2008, nuo 2008 m. liepos 1 d. patikslinantis Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų įmokų į pensijų sistemą tarifą

17

 

 

2008 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1325/2008, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

18

 

*

2008 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1326/2008, kuriuo patvirtinami neesminiai saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimai (Chaource (SKVN))

20

 

*

2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1327/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles

24

 

*

2008 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1328/2008, iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių I, II, III, V, VII ir VIII priedus

28

 

*

2008 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1329/2008, kuriuo priimamos skubios kiaulienos rinkos paramos, teiktinos privatiems sandėliams Jungtinės Karalystės dalyje, priemonės

56

 

*

2008 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1330/2008, 103-iąjį kartą iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu

60

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/110/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2004/49/EEB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose (Saugos geležinkeliuose direktyva) ( 1 )

62

 

*

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/112/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 76/768/EEB, 88/378/EEB, 1999/13/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/53/EB, 2002/96/EB ir 2004/42/EB, siekiant suderinti jas su Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo ( 1 )

68

 

*

2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 2008/114/EC dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo ( 1 )

75

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Taryba

 

 

2008/971/EB

 

*

2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas dėl trečiosiose šalyse išaugintos miško dauginamosios medžiagos lygiavertiškumo

83

 

 

2008/972/EB

 

*

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas, iš dalies keičiantis Bendrųjų konsulinių instrukcijų 13 priedą dėl vizų įklijų pildymo

88

 

 

Komisija

 

 

2008/973/EB

 

*

2008 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 2002/56/EB dėl 21 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos, iki kurios valstybėms narėms leidžiama pratęsti sprendimų dėl trečiosiose šalyse išaugintų sėklinių bulvių lygiavertiškumo galiojimą (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8135)  ( 1 )

90

 

 

III   Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

 

 

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

 

*

2008 m. gruodis 18 d. Tarybos sprendimas 2008/974/BUSP dėl paramos Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodekso įgyvendinimui, atsižvelgiant į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

91

 

*

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas 2008/975/BUSP, nustatantis Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmą (Athena)

96

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2008 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimo 2008/936/EB dėl Prancūzijos suteiktos pagalbos Žvejybos rizikos mažinimo fondui ir žvejybos įmonėms (Valstybės pagalba C 9/06) klaidų ištaisymas (OL L 334, 2008 12 12)

115

 

*

2007 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1337/2007, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 992/95 nuostatas, susijusias su tam tikrų Norvegijos kilmės žuvininkystės produktų tarifinėmis kvotomis, klaidų ištaisymas (OL L 298, 2007 11 16)

115

 

*

Komisijos direktyvos 95/45/EB, nustatančios tam tikrus dažiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus, klaidų ištaisymas (OL L 226, 1995 9 22) (ES oficialiojo leidinio specialusis leidimas lietuvių kalba, 13 skyrius, 15 tomas, p. 218)

116

 

 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.

I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1322/2008

2008 m. lapkričio 28 d.

kuriuo nustatomos Baltijos jūroje 2009 m. taikomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (2), ypač į jo 2 straipsnį,

atsižvelgdama į 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1098/2007, nustatantį Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą (3), ypač į jo 5 straipsnį ir 8 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 4 straipsnyje reikalaujama, kad Taryba, atsižvelgdama į turimas mokslines rekomendacijas, visų pirma Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto parengtą ataskaitą, taip pat atsižvelgdama į visas rekomendacijas, gautas iš Baltijos jūros regiono patariamosios tarybos, patvirtintų priemones, būtinas užtikrinti, kad būtų galima naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausiąją žvejybos veiklą.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje numatyta, kad Taryba turi nustatyti žvejybos galimybių apribojimus žvejybos rajone arba žvejybos rajonų grupėje ir šias žvejybos galimybes paskirstyti valstybėms narėms.

(3)

Siekiant užtikrinti veiksmingą žvejybos galimybių valdymą turėtų būtų nustatytos specialios sąlygos, pagal kurias vykdoma žvejybos veikla.

(4)

Bendrijos lygiu reikia nustatyti žvejybos valdymo principus ir tam tikras procedūras, kad valstybės narės galėtų užtikrinti su jų vėliava plaukiojančių laivų valdymą.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje nustatytos sąvokų apibrėžtys, naudojamos skirstant žvejybos galimybes.

(6)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį turi būti nustatyti ištekliai, kuriems taikomos įvairios tame reglamente nurodytos priemonės.

(7)

Žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos pagal Bendrijos teisės aktus, visų pirma pagal 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2807/83, nustatantį išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (4),1986 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2930/86, nustatantį žvejybinių laivų charakteristikas (5), 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87, nustatantį išsamias žvejybos laivų ženklinimo ir jų dokumentacijos taisykles (6), 1991 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3880/91 dėl valstybių narių, žvejojančių šiaurės rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (7), 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (8), 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2244/2003, nustatantį išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų (9), 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose (10) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1098/2007.

(8)

Siekiant užtikrinti, kad kiekvienų metų žvejybos galimybės būtų nustatytos taip, kad aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriu ištekliai būtų naudojami tausiai, atsižvelgta į bendro leidžiamo sugauti kiekio (BLSK) nustatymo principus, apibūdintus Komisijos komunikate „Europos Komisijos politikos pareiškimas. 2009 m. žvejybos galimybės“ Tarybai.

(9)

Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių išsaugojimo, 2009 m. turėtų būti įgyvendintos tam tikros papildomos priemonės, susijusios su techninėmis žvejybos sąlygomis.

(10)

Siekiant užtikrinti pragyvenimo šaltinį Bendrijos žvejams, svarbu, kad žvejybą šiuose rajonuose būtų galima pradėti 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į klausimo skubumą būtina nustatyti išimtį taikant šešių savaičių laikotarpį, nurodytą Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos Sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių, I dalies 3 punkte,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės 2009 m. ir su tų žvejybos galimybių naudojimusi susijusios sąlygos.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas Bendrijos žvejybos laivams (toliau – Bendrijos laivai), vykdantiems veiklą Baltijos jūroje.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, šis reglamentas netaikomas žvejybos veiklai, vykdomai tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami gavus leidimą bei atitinkamai valstybei narei suteikus įgaliojimus ir apie kuriuos Komisijai bei valstybei narei, kurios vandenyse atliekami tie moksliniai tyrimai, buvo pranešta iš anksto, tikslais.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Be Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje pateiktų sąvokų apibrėžčių šiame reglamente taikomos šios apibrėžtys:

a)

Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) zonos – kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3880/91;

b)

Baltijos jūra – TJTT 22–32 pakvadračiai;

c)

bendras leidžiamas sugauti kiekis (BLSK) – kasmet leidžiamas sužvejoti kiekvienos rūšies išteklių kiekis;

d)

kvota – Bendrijai, valstybei narei arba trečiajai valstybei skirto BLSK dalis;

e)

nebuvimo uoste diena – nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis, kuriuo laivas nebūna uoste, arba šio laikotarpio dalis.

II   SKYRIUS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS

4 straipsnis

Sugaunamo žuvų kiekio apribojimai ir paskirstymas

Sugaunamo kiekio apribojimai, šių apribojimų paskirstymas valstybėms narėms ir papildomos sąlygos pagal Reglamento (EB) 847/96 2 straipsnį pateikiamos šio reglamento I priede.

5 straipsnis

Su paskirstymu susijusios specialiosios nuostatos

1.   I priede pateikiami sugaunamo kiekio apribojimai valstybėms narėms nustatomi nepažeidžiant:

a)

žvejybos galimybių, kuriomis buvo pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b)

perskirstymo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį;

c)

papildomų iškrovimų, kuriuos leidžiama vykdyti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d)

neišnaudotų kvotos dalių, perkeltų pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;

e)

išskaitymų, atliktų pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnį.

2.   Siekiant atidėti kvotų, kurios turi būti perkeltos į 2010 metus, panaudojimą, visiems ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, galima taikyti Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalį, nukrypstant nuo minėto reglamento.

6 straipsnis

Sugaunamam kiekiui ir priegaudai taikomos sąlygos

1.   Išteklių, kurių žvejybai yra nustatyti sugaunamo kiekio apribojimai, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tiktai jeigu:

a)

žuvis sugavo kvotą turinčios valstybės narės laivai ir jeigu ta kvota nėra išeikvota; arba

b)

kitų nei Atlanto silkės ir Atlanto šprotai rūšių žuvys yra susimaišiusios su kitų rūšių žuvimis bei nerūšiuojamos nei laive, nei iškraunant, ir žuvys buvo sužvejotos tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra mažesnis nei 32 mm.

2.   Visi iškrautų žuvų kiekiai įskaitomi į kvotą arba, jeigu Bendrijos dalis valstybėms narėms nebuvo paskirstyta kvotomis, į Bendrijos dalį, išskyrus pagal 1 dalies b punktą sugautų žuvų kiekius.

3.   Jeigu valstybei narei paskirta Atlanto silkių kvota išeikvota, žvejybos laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava, registruotiems Bendrijoje ir žvejybos veiklą vykdantiems tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikoma atitinkama kvota, draudžiama iškrauti neišrūšiuotas sugautas žuvis, jei tarp jų yra Atlanto silkių.

4.   Jeigu valstybei narei paskirta Atlanto šprotų kvota išeikvota, žvejybos laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava, registruotiems Bendrijoje ir žvejybos veiklą vykdantiems tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikoma atitinkama kvota, draudžiama iškrauti neišrūšiuotas sugautas žuvis, jei tarp jų yra Atlanto šprotų.

7 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai

1.   Žvejybos pastangų apribojimai nustatyti II priede.

2.   1 dalyje nurodyti apribojimai taikomi TJTT 27 ir 28.2 pakvadračiams, jei Komisija nėra priėmusi sprendimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 29 straipsnio 2 dalį tiems pakvadračiams netaikyti to reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkte, 3, 4 bei 5 dalyse ir 13 straipsnyje nustatytų apribojimų.

3.   1 dalyje nurodyti apribojimai netaikomi TJTT 28.1 pakvadračiui, jei Komisija nėra priėmusi sprendimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 29 straipsnio 4 dalį, kad tam pakvadračiui taikomi Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 3, 4 bei 5 dalyse nustatyti apribojimai.

8 straipsnis

Techninės pereinamojo laikotarpio priemonės

Techninės pereinamojo laikotarpio priemonės nustatytos III priede.

III   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

9 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 15 straipsnio 1 dalį siųsdamos Komisijai duomenis apie iškrautus sugautų žuvų išteklių kiekius, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER

(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)  OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

(3)  OL L 248, 2007 9 22, p. 1.

(4)  OL L 276, 1983 10 10, p. 1.

(5)  OL L 274, 1986 9 25, p. 1.

(6)  OL L 132, 1987 5 21, p. 9.

(7)  OL L 365, 1991 12 31, p. 1.

(8)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1.

(9)  OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

(10)  OL L 349, 2005 12 31, p. 1.

I PRIEDAS

Sugaunamo žuvų kiekio apribojimai ir susijusios sąlygos, taikomos vykdant kasmetinį sugaunamo žuvų kiekio apribojimų, taikomų Bendrijos laivams žvejybos rajonuose, kuriuose galioja sugaunamo žuvų kiekio apribojimai pagal rūšis ir žvejybos rajoną, valdymą

Toliau pateiktose lentelėse nustatytas kiekvienos rūšies išteklių BLSK ir kvotos (gyvojo svorio tonomis, jei nenurodyta kitaip), valstybėms narėms nustatyti kiekiai ir susijusios kasmetinio kvotų valdymo sąlygos.

Kiekvieno žvejybos rajono žuvų ištekliai nurodomi pagal lotyniškus abėcėlės tvarka išdėstytus rūšių pavadinimus. Šiose lentelėse naudojami tokie skirtingų rūšių kodai:

Mokslinis pavadinimas

3 raidžių kodas

Bendrinis pavadinimas

Clupea harengus

HER

Atlanto silkė

Gadus morhua

COD

Atlanto menkė

Platichthys flesus

FLX

Paprastoji upinė plekšnė

Pleuronectes platessa

PLE

Jūrinė plekšnė

Psetta maxima

TUR

Paprastasis otas

Salmo salar

SAL

Atlanto lašiša

Sprattus sprattus

SPR

Atlanto šprotas


Rūšis

:

Atlanto silkė

Clupea harengus

Zona

:

22–31 pakvadračiai

HER/3D30.; HER/3D31.

Suomija

67 777

 

Švedija

14 892

 

EB

82 669

 

BLSK

82 669

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Rūšis

:

Atlanto silkė

Clupea harengus

Zona

:

22–24 pakvadračiai

HER/3B23.; HER/3C22.; HER/3D24.

Danija

3 809

 

Vokietija

14 994

 

Lenkija

3 536

 

Suomija

2

 

Švedija

4 835

 

EB

27 176

 

BLSK

27 176

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Rūšis

:

Atlanto silkė

Clupea harengus

Zona

:

25–27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračių EB vandenys

HER/3D25.; HER/3D26.; HER/3D27.; HER/3D28.; HER/3D29.; HER/3D32.

Danija

3 159

 

Vokietija

838

 

Estija

16 134

 

Latvija

3 982

 

Lietuva

4 192

 

Lenkija

35 779

 

Suomija

31 493

 

Švedija

48 032

 

EB

143 609

 

BLSK

Netaikoma

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Rūšis

:

Atlanto silkė

Clupea harengus

Zona

:

28,1 pakvadratis

HER/03D.RG

Estija

16 113

 

Latvija

18 779

 

EB

34 892

 

BLSK

34 892

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Rūšis

:

Atlanto menkė

Gadus morhua

Zona

:

25–32 pakvadračių EB vandenys

COD/3D25.; COD/3D26.; COD/3D27.; COD/3D28.; COD/3D29.; COD/3D30.; COD/3D31.; COD/3D32.

Danija

10 241

 

Vokietija

4 074

 

Estija

998

 

Latvija

3 808

 

Lietuva

2 509

 

Lenkija

11 791

 

Suomija

784

 

Švedija

10 375

 

EB

44 580

 

BLSK

Netaikoma

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Rūšis

:

Atlanto menkė

Gadus morhua

Zona

:

22–24 pakvadračių EB vandenys

COD/3B23.; COD/3C22.; COD/3D24.

Danija

7 130

 

Vokietija

3 487

 

Estija

158

 

Latvija

590

 

Lietuva

383

 

Lenkija

1 908

 

Suomija

140

 

Švedija

2 541

 

EB

16 337

 

BLSK

16 337

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Rūšis

:

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona

:

22–32 pakvadračių EB vandenys

PLE/3B23.; PLE/3C22.; PLE/3D24.; PLE/3D25.; PLE/3D26.; PLE/3D27.; PLE/3D28.; PLE/3D29.; PLE/3D30.; PLE/3D31.; PLE/3D32.

Danija

2 179

 

Vokietija

242

 

Lenkija

456

 

Švedija

164

 

EB

3 041

 

BLSK

3 041

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Rūšis

:

Atlanto lašiša

Salmo salar

Zona

:

22–31 pakvadračių EB vandenys

SAL/3B23.; SAL/3C22.; SAL/3D24.; SAL/3D25.; SAL/3D26.; SAL/3D27.; SAL/3D28.; SAL/3D29.; SAL/3D30.; SAL/3D31.

Danija

64 184 (1)

 

Vokietija

7 141 (1)

 

Estija

6 523 (1)

 

Latvija

40 824 (1)

 

Lietuva

4 799 (1)

 

Lenkija

19 471 (1)

 

Suomija

80 033 (1)

 

Švedija

86 758 (1)

 

EB

309 733 (1)

 

BLSK

Netaikoma

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Rūšis

:

Atlanto lašiša

Salmo salar

Zona

:

32 pakvadratis

SAL/3D32.

Estija

1 581 (2)

 

Suomija

13 838 (2)

 

EB

15 419 (2)

 

BLSK

Netaikoma

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Rūšis

:

Atlanto šprotas

Sprattus sprattus

Zona

:

22–32 pakvadračių EB vandenys

SPR/3B23.; SPR/3C22.; SPR/3D24.; SPR/3D25.; SPR/3D26.; SPR/3D27.; SPR/3D28.; SPR/3D29.; SPR/3D30.; SPR/3D31.; SPR/3D32.

Danija

39 453

 

Vokietija

24 994

 

Estija

45 813

 

Latvija

55 332

 

Lietuva

20 015

 

Lenkija

117 424

 

Suomija

20 652

 

Švedija

76 270

 

EB

399 953

 

BLSK

Netaikoma

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

(1)  Nurodomas žuvų skaičius.

(2)  Nurodomas žuvų skaičius.

II PRIEDAS

Žvejybos pastangų apribojimai

1.

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams žvejoti tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 90 mm arba daugiau, žiauniniais tinklaičiais, pinkliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 90 mm arba daugiau, inkarinėmis ūdomis, ūdomis, išskyrus dreifuojančias ūdas, skrituliais ir kapeliais būtų leidžiama ne ilgiau nei:

a)

201 nebuvimo uoste dieną 22–24 pakvadračiuose, išskyrus laikotarpį nuo balandžio 1 d. iki 30 d., kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies a punktas; ir

b)

160 nebuvimo uoste dienų 25–28 pakvadračiuose, išskyrus laikotarpį nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d., kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies b punktas.

2.

Didžiausias nebuvimo uoste dienų skaičius per metus, kada laivas gali plaukioti abiejuose 1 punkto a ir b papunkčiuose apibrėžtuose žvejybos rajonuose ir žvejoti 1 punkte nurodytais žvejybos įrankiais, negali būti didesnis už didžiausią dienų, skirtų plaukioti viename iš tų dviejų rajonų, skaičių.

III PRIEDAS

Techninės pereinamojo laikotarpio priemonės

Paprastųjų upinių plekšnių ir paprastųjų otų žvejybos apribojimai

1.

Draudžiama laivuose laikyti šias toliau nurodytuose geografiniuose rajonuose ir toliau nurodytais laikotarpiais pagautų žuvų rūšis:

Rūšys

Geografinis rajonas

Laikotarpis

Paprastoji upinė plekšnė (Platichthys flesus)

26–28 ir 29 pakvadračiai į pietus nuo 59°30′ šiaurės platumos

Nuo vasario 15 d. iki gegužės 15 d.

32 pakvadratis

Nuo vasario 15 d. iki gegužės 31 d.

Paprastasis otas (Psetta maxima)

25, 26 ir 28 pakvadračiai į pietus nuo 56°50′ šiaurės platumos

Nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d.

2.

Nukrypstant nuo 1 punkto, žvejojant tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 105 mm arba daugiau, arba žiauniniais tinklaičiais, pinkliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 100 mm arba daugiau, paprastųjų otų ir paprastųjų upinių plekšnių priegaudos gali būti laikomos laive ir iškraunamos neviršijant 10 % visų laive laikomų ir iškrautų sužvejotų žuvų gyvojo svorio 1 punkte nurodytais draudimo laikotarpiais.

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/10

TARYBOS REGLAMENTAS (EB, EURATOMAS) Nr. 1323/2008

2008 m. gruodžio 18 d.

nuo 2008 m. liepos 1 d. patikslinantis Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų darbo užmokestį ir pensijas bei jiems taikytinus korekcinius koeficientus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Protokolą dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, ypač į jo 13 straipsnį,

atsižvelgdama į Reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (1) nustatytus Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, ypač į Tarnybos nuostatų 63, 64, 65 ir 82 straipsnius bei į jų VII, XI ir XIII priedus, ir į Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 20 straipsnio pirmą pastraipą, 64 ir 92 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

Siekiant užtikrinti, kad Bendrijos pareigūnų perkamoji galia kistų lygiagrečiai valstybių narių valstybės tarnautojų perkamajai galiai, Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestį reikėtų patikslinti vadovaujantis 2008 m. metine peržiūra,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų 63 straipsnio antroje pastraipoje žodžiai „2007 m. liepos 1 d.“ pakeičiami „2008 m. liepos 1 d.“

2 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų 66 straipsnyje esanti bazinio mėnesinio darbo užmokesčio lentelė, skirta skaičiuoti darbo užmokestį ir pensijas pakeičiama taip:

2008 7 1

PAKOPA

LYGIS

1

2

3

4

5

16

16 299,08

16 983,99

17 697,68

 

 

15

14 405,66

15 011,01

15 641,79

16 076,97

16 299,08

14

12 732,20

13 267,22

13 824,73

14 209,36

14 405,66

13

11 253,14

11 726,01

12 218,75

12 558,70

12 732,20

12

9 945,89

10 363,83

10 799,33

11 099,79

11 253,14

11

8 790,51

9 159,90

9 544,81

9 810,36

9 945,89

10

7 769,34

8 095,82

8 436,01

8 670,72

8 790,51

9

6 866,80

7 155,35

7 456,03

7 663,46

7 769,34

8

6 069,10

6 324,13

6 589,88

6 773,22

6 866,80

7

5 364,07

5 589,48

5 824,35

5 986,40

6 069,10

6

4 740,94

4 940,16

5 147,76

5 290,97

5 364,07

5

4 190,20

4 366,28

4 549,76

4 676,34

4 740,94

4

3 703,44

3 859,06

4 021,22

4 133,10

4 190,20

3

3 273,22

3 410,76

3 554,09

3 652,97

3 703,44

2

2 892,98

3 014,55

3 141,22

3 228,61

3 273,22

1

2 556,91

2 664,35

2 776,31

2 853,56

2 892,98

3 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 1 d. galioja toliau pateiktos lentelės 2 skiltyje nurodyti pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčiui pagal Tarnybos nuostatų 64 straipsnį taikytini korekciniai koeficientai.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. galioja toliau pateiktos lentelės 3 skiltyje nurodyti pareigūnų ir kitų tarnautojų pervedimams pagal Tarnybos nuostatų VII priedo 17 straipsnio 3 dalį taikytini korekciniai koeficientai.

Nuo 2008 m. liepos 1 d. galioja tolesnės lentelės 4 skiltyje nurodyti pensijoms pagal Tarnybos nuostatų XIII priedo 20 straipsnio 1 dalį taikytini korekciniai koeficientai.

Nuo 2008 m. gegužės 16 d. galioja toliau pateiktos lentelės 5 skiltyje nurodyti pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčiui pagal Tarnybos nuostatų 64 straipsnį taikytini korekciniai koeficientai.

Nuo 2008 m. gegužės 1 d. galioja toliau pateiktos lentelės 6 skiltyje nurodyti pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčiui pagal Tarnybos nuostatų 64 straipsnį taikytini korekciniai koeficientai.

Nuo 2008 m. gegužės 16 d. galioja toliau pateiktos lentelės 7 skiltyje nurodyti pensijoms pagal Tarnybos nuostatų XIII priedo 20 straipsnio 1 dalį taikytini korekciniai koeficientai.

Šalis/Vieta

Darbo užmokestis

2008 7 1

Pervedimas

2009 1 1

Pensija

2008 7 1

Darbo užmokestis

2008 5 16

Darbo užmokestis

2008 5 1

Pensija

2008 5 16

1

2

3

4

5

6

7

Bulgarija

 

62,5

100,0

70,5

 

 

Čekija

98,1

91,1

100,0

 

 

 

Danija

139,4

136,4

136,4

 

 

 

Vokietija

98,9

99,4

100,0

 

 

 

Bona

98,0

 

 

 

 

 

Karlsrūhė

96,4

 

 

 

 

 

Miunchenas

105,3

 

 

 

 

 

Estija

 

81,9

100,0

85,0

 

 

Graikija

95,0

94,9

100,0

 

 

 

Ispanija

101,6

96,0

100,0

 

 

 

Prancūzija

115,5

106,3

106,3

 

 

 

Airija

121,9

118,5

118,5

 

 

 

Italija

111,5

107,6

107,6

 

 

 

Varezė

98,6

 

 

 

 

 

Kipras

89,2

91,9

100,0

 

 

 

Latvija

 

79,8

100,0

 

85,1

 

Lietuva

 

71,9

100,0

76,3

 

 

Vengrija

94,0

81,6

100,0

 

 

 

Malta

85,0

86,7

100,0

 

 

 

Nyderlandai

109,1

101,5

101,5

 

 

 

Austrija

107,8

106,9

106,9

 

 

 

Lenkija

 

84,6

100,0

93,8

 

 

Portugalija

91,7

91,0

100,0

 

 

 

Rumunija

 

66,9

100,0

 

75,2

 

Slovėnija

 

86,0

100,0

90,2

 

 

Slovakija

87,3

81,9

100,0

 

 

 

Suomija

119,8

116,2

116,2

 

 

 

Švedija

115,3

111,5

111,5

 

 

 

Jungtinė Karalystė

 

105,4

 

125,6

 

105,4

Kalhemas

 

 

 

100,9

 

 

4 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų 42a straipsnio antroje ir trečioje pastraipose nurodytų tėvystės atostogų išmoka atitinkamai yra 878,32 EUR ir 1 171,09 EUR vienišiems tėvams.

5 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos šeimai bazinis dydis yra 164,27 EUR.

Nuo 2008 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos už išlaikomą vaiką dydis yra 358,96 EUR.

Nuo 2008 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos mokymo išmokos dydis yra 243,55 EUR.

Nuo 2008 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos mokymo išmokos dydis yra 87,69 EUR.

Nuo 2008 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų 69 straipsnyje ir VII priedo 4 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos mažiausios ekspatriacijos išmokos dydis yra 486,88 EUR.

6 straipsnis

Nuo 2009 m. sausio 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 8 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodyta fiksuoto dydžio kelionės išmoka tikslinama taip:

 

0 EUR už kiekvieną km nuo 0 iki 200 km,

 

0,3651 EUR už kiekvieną km nuo 201 iki 1 000 km,

 

0,6085 EUR už kiekvieną km nuo 1 001 iki 2 000 km,

 

0,3651 EUR už kiekvieną km nuo 2 001 iki 3 000 km,

 

0,1216 EUR už kiekvieną km nuo 3 001 iki 4 000 km,

 

0,0586 EUR už kiekvieną km nuo 4 001 iki 10 000 km,

 

0 EUR už kiekvieną km virš 10 000 km.

Prie kelionės išmokos pridedamas fiksuoto dydžio priedas:

—

182,54 EUR, jeigu atstumas traukiniu tarp darbo vietos ir kilmės vietos yra nuo 725 km iki 1 450 km;

—

365,04 EUR, jeigu atstumas traukiniu tarp darbo vietos ir kilmės vietos yra didesnis kaip 1 450 km.

7 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta dienpinigių išmoka yra:

—

37,73 EUR pareigūnui, kuris turi teisę gauti išmoką šeimai;

—

30,42 EUR pareigūnui, kuris neturi teisės gauti išmokos šeimai.

8 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 1 d. įsikūrimo išmoka, numatyta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 24 straipsnio 3 dalyje, yra ne mažesnė kaip:

—

1 074,14 EUR tarnautojui, kuris turi teisę gauti išmoką šeimai;

—

638,68 EUR tarnautojui, kuris neturi teisės gauti išmokos šeimai.

9 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 1 d. bedarbio pašalpa, nurodyta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, yra ne mažesnė kaip 1 288,19 EUR ir ne didesnė kaip 2 576,39 EUR, o standartinė pašalpa yra 1 171,09 EUR.

10 straipsnis

2008 m. liepos 1 d. Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 63 straipsnyje pateikta bazinio mėnesinio darbo užmokesčio lentelė pakeičiama taip:

2008 7 1

 

PAKOPA

KATEGORIJA

GRUPĖ

1

2

3

4

A

I

6 565,32

7 378,56

8 191,80

9 005,04

II

4 765,00

5 229,31

5 693,62

6 157,93

III

4 004,25

4 182,62

4 360,99

4 539,36

B

IV

3 846,60

4 223,18

4 599,76

4 976,34

V

3 021,43

3 220,60

3 419,77

3 618,94

C

VI

2 873,61

3 042,79

3 211,97

3 381,15

VII

2 571,98

2 659,49

2 747,00

2 834,51

D

VIII

2 324,67

2 461,59

2 598,51

2 735,43

IX

2 238,75

2 269,94

2 301,13

2 332,32

11 straipsnis

2008 m. liepos 1 d. Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 93 straipsnyje pateikta bazinio mėnesinio darbo užmokesčio lentelė pakeičiama taip:

PAREIGŲ GRUPĖ

2008 7 1

PAKOPA

LYGIS

1

2

3

4

5

6

7

IV

18

5 618,70

5 735,55

5 854,82

5 976,58

6 100,87

6 227,74

6 357,25

17

4 965,96

5 069,23

5 174,64

5 282,26

5 392,10

5 504,24

5 618,70

16

4 389,04

4 480,31

4 573,49

4 668,59

4 765,68

4 864,79

4 965,96

15

3 879,15

3 959,82

4 042,17

4 126,23

4 212,03

4 299,63

4 389,04

14

3 428,49

3 499,79

3 572,57

3 646,87

3 722,70

3 800,12

3 879,15

13

3 030,19

3 093,21

3 157,53

3 223,19

3 290,22

3 358,65

3 428,49

III

12

3 879,08

3 959,75

4 042,09

4 126,14

4 211,95

4 299,53

4 388,94

11

3 428,46

3 499,75

3 572,53

3 646,82

3 722,65

3 800,06

3 879,08

10

3 030,18

3 093,19

3 157,51

3 223,17

3 290,20

3 358,62

3 428,46

9

2 678,17

2 733,86

2 790,71

2 848,74

2 907,98

2 968,45

3 030,18

8

2 367,05

2 416,27

2 466,52

2 517,81

2 570,17

2 623,61

2 678,17

II

7

2 678,11

2 733,81

2 790,67

2 848,71

2 907,97

2 968,45

3 030,19

6

2 366,93

2 416,16

2 466,42

2 517,72

2 570,08

2 623,54

2 678,11

5

2 091,91

2 135,42

2 179,84

2 225,18

2 271,46

2 318,70

2 366,93

4

1 848,85

1 887,30

1 926,56

1 966,63

2 007,53

2 049,29

2 091,91

I

3

2 277,64

2 324,91

2 373,16

2 422,41

2 472,69

2 524,01

2 576,39

2

2 013,53

2 055,32

2 097,98

2 141,52

2 185,96

2 231,33

2 277,64

1

1 780,05

1 816,99

1 854,70

1 893,20

1 932,49

1 972,59

2 013,53

12 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 1 d. įsikūrimo išmoka, nurodyta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 94 straipsnyje, yra ne mažesnė kaip:

—

807,93 EUR tarnautojui, kuris turi teisę gauti išmoką šeimai;

—

479,00 EUR tarnautojui, kuris neturi teisės gauti išmokos šeimai.

13 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 1 d. bedarbio pašalpa, nurodyta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 96 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, yra ne mažesnė kaip 966,15 EUR ir ne didesnė kaip 1 932,29 EUR, o standartinė pašalpa yra 878,32 EUR.

14 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 1 d. išmokos už pamaininį darbą, nurodytos Reglamento (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 300/76 (2) 1 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, yra 368,17 EUR, 555,70 EUR, 607,58 EUR ir 828,33 EUR.

15 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 1 d. Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68 (3) 4 straipsnyje nurodytoms sumoms taikomas koeficientas 5,314614.

16 straipsnis

2008 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų XIII priedo 8 straipsnio 2 dalyje pateikta lentelė pakeičiama taip:

2008 7 1

PAKOPA

LYGIS

1

2

3

4

5

6

7

8

16

16 299,08

16 983,99

17 697,68

17 697,68

17 697,68

17 697,68

 

 

15

14 405,66

15 011,01

15 641,79

16 076,97

16 299,08

16 983,99

 

 

14

12 732,20

13 267,22

13 824,73

14 209,36

14 405,66

15 011,01

15 641,79

16 299,08

13

11 253,14

11 726,01

12 218,75

12 558,70

12 732,20

 

 

 

12

9 945,89

10 363,83

10 799,33

11 099,79

11 253,14

11 726,01

12 218,75

12 732,20

11

8 790,51

9 159,90

9 544,81

9 810,36

9 945,89

10 363,83

10 799,33

11 253,14

10

7 769,34

8 095,82

8 436,01

8 670,72

8 790,51

9 159,90

9 544,81

9 945,89

9

6 866,80

7 155,35

7 456,03

7 663,46

7 769,34

 

 

 

8

6 069,10

6 324,13

6 589,88

6 773,22

6 866,80

7 155,35

7 456,03

7 769,34

7

5 364,07

5 589,48

5 824,35

5 986,40

6 069,10

6 324,13

6 589,88

6 866,80

6

4 740,94

4 940,16

5 147,76

5 290,97

5 364,07

5 589,48

5 824,35

6 069,10

5

4 190,20

4 366,28

4 549,76

4 676,34

4 740,94

4 940,16

5 147,76

5 364,07

4

3 703,44

3 859,06

4 021,22

4 133,10

4 190,20

4 366,28

4 549,76

4 740,94

3

3 273,22

3 410,76

3 554,09

3 652,97

3 703,44

3 859,06

4 021,22

4 190,20

2

2 892,98

3 014,55

3 141,22

3 228,61

3 273,22

3 410,76

3 554,09

3 703,44

1

2 556,91

2 664,35

2 776,31

2 853,56

2 892,98

 

 

 

17 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų XIII priedo 14 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos išmokos už išlaikomą vaiką dydis yra:

2008 7 1–2008 12 31

344,55

18 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų XIII priedo 15 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos mokymo išmokos dydis yra:

2008 7 1–2008 8 31

70,14

19 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 1 d. taikant Tarnybos nuostatų XIII priedo 18 straipsnio 1 dalį, jų VII priedo buvusiame 4a straipsnyje, galiojusiame iki 2004 m. gegužės 1 d., paminėta fiksuoto dydžio išmoka yra:

—

127,01 EUR per mėnesį C 4 arba C 5 kategorijų pareigūnams;

—

194,73 EUR per mėnesį C 1, C 2 arba C 3 kategorijų pareigūnams.

20 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2008 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER

(1)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(2)  1976 m. vasario 9 d. Tarybos reglamentas (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 300/76, apibrėžiantis turinčių teisę gauti išmokas už pamaininį darbą pareigūnų kategorijas, išmokų dydžius ir jų mokėjimo sąlygas (OL L 38, 1976 2 13, p. 1).

(3)  1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68, nustatantis apmokestinimo Europos Bendrijų naudai sąlygas ir tvarką (OL L 56, 1968 3 4, p. 8).

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/17

TARYBOS REGLAMENTAS (EB, EURATOMAS) Nr. 1324/2008

2008 m. gruodžio 18 d.

nuo 2008 m. liepos 1 d. patikslinantis Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų įmokų į pensijų sistemą tarifą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, nustatytas Reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (1), ypač į jų 83a straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Remdamasis Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priedo 13 straipsniu, 2008 m. rugsėjo 1 d. Eurostatas pateikė 2008 m. pensijų sistemos aktuarinio įvertinimo ataskaitą, kurioje pateikiama naujausia informacija apie šiame priede nurodytus parametrus. Remiantis tuo įvertinimu, pensijų sistemos aktuariniam balansui užtikrinti būtinas įmokos tarifas yra 10,9 % bazinio atlyginimo.

(2)

Todėl, siekiant išsaugoti Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų pensijų sistemos aktuarinį balansą, reikia patikslinti įmokų tarifą iki 10,9 % bazinio atlyginimo.

(3)

Remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priedo 12 straipsniu, sudėtinių palūkanų skaičiavimo norma turi būti faktinė norma, nurodyta to priedo 10 straipsnyje, todėl ji turi būti patikslinta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 1 d. nustatomas 10,9 % dydžio Pareigūnų tarnybos nuostatų 83 straipsnio 2 dalyje numatytas įmokų tarifas.

2 straipsnis

Nuo 2009 m. sausio 1 d. nustatoma 3,1 % dydžio VIII priedo 4 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje ir, atitinkamai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 40 straipsnio 4 dalyje ir 110 straipsnio 3 dalyje numatyta sudėtinių palūkanų skaičiavimo norma.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER

(1)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/18

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1325/2008

2008 m. gruodžio 22 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. gruodžio 23 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 22 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

CR

110,3

MA

79,8

TR

84,6

ZZ

91,6

0707 00 05

JO

167,2

MA

69,8

TR

115,3

ZZ

117,4

0709 90 70

MA

127,3

TR

81,0

ZZ

104,2

0805 10 20

AR

13,6

BR

44,6

EG

51,1

MA

46,9

TR

71,3

UY

30,6

ZA

41,3

ZW

31,4

ZZ

41,4

0805 20 10

MA

74,4

TR

64,0

ZZ

69,2

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

CN

50,3

IL

65,1

TR

65,0

ZZ

60,1

0805 50 10

MA

64,0

TR

54,7

ZZ

59,4

0808 10 80

CA

79,3

CN

76,1

MK

37,6

US

86,9

ZA

118,0

ZZ

79,6

0808 20 50

CN

71,5

TR

107,0

US

116,0

ZZ

98,2

(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/20

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1326/2008

2008 m. gruodžio 15 d.

kuriuo patvirtinami neesminiai saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimai (Chaource (SKVN))

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalies antrą sakinį,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir jo 17 straipsnio 2 dalį Komisija išnagrinėjo Prancūzijos pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos „Chaource“, įregistruotos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1107/96 (2), specifikacijos pakeitimų paraišką.

(2)

Paraiška siekiama iš dalies pakeisti specifikaciją, t. y. patikslinti pieno apdorojimo, priedų naudojimo ir Chaource sūrio gamybos sąlygas. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad būtų išsaugotos svarbiausios SKVN žymimo produkto savybės.

(3)

Komisija išnagrinėjo šį pakeitimą ir nusprendė, kad jis pagrįstas. Pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnį pakeitimas nėra esminis; Komisija gali jį patvirtinti netaikydama minėto reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytos procedūros.

(4)

Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1898/2006 (3) 18 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 510/2006 17 straipsnio 2 dalį reikia paskelbti pagrindinę produkto specifikacijos informaciją,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Saugomos kilmės vietos nuorodos „Chaource“ specifikacija iš dalies keičiama pagal šio reglamento I priedą.

2 straipsnis

Pagrindinių specifikacijos duomenų konsoliduota santrauka pateikiama šio reglamento II priede.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 15 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(2)  OL L 148, 1996 6 21, p. 1.

(3)  OL L 369, 2006 12 23, p. 1.

I PRIEDAS

Patvirtinami tokie saugomos vietos kilmės nuorodos „Chaource“ specifikacijos pakeitimai:

„Gamybos būdas“

Specifikacijos 5 punktas, kuriame aprašomas produkto gamybos būdas, papildomas šiomis nuostatomis:

„(…) Pienas fermentuojamas tik su šliužo fermentu.

Prieš koaguliaciją tirštinti pieną iš dalies pašalinant dalį skystųjų medžiagų draudžiama.

Be pieno žaliavos, vieninteliai ingredientai, pagalbinės gamybos medžiagos ar gamybos metu leistini pieno priedai yra šliužo fermentas, nekenksmingų bakterijų kultūros, mielės, pelėsiai, kalcio chloridas ir druska.

(…) Pieno žaliavą, gaminamus produktus, varškę ir šviežią sūrį laikyti minusinėje temperatūroje draudžiama.

Šviežią ir nokinamą sūrį laikyti modifikuotoje atmosferoje draudžiama.“

II PRIEDAS

SANTRAUKA

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų saugomų geografinių nuorodų ir saugomų kilmės vietos nuorodų

„CHAOURCE“

EB Nr.: FR-PDO-0217-0114/29.03.2006

SKVN (X) SGN ( )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiama pagrindinė produkto specifikacijos informacija.

1.   Kompetentinga valstybės narės įstaiga

Pavadinimas

Institut national de l’origine et de la qualité

Adresas

51 rue d’Anjou, 75008 Paris, France

Telefonas

(33) 153 89 80 00

Faksas

(33) 153 89 80 60

El. paštas

[email protected]

2.   Grupė

Pavadinimas

Syndicat de défense du fromage de Chaource

Adresas

Ferme du Moulinet, 10150 Pont-Sainte-Marie, France

Telefonas

(33) 325 49 90 48

Faksas

(33) 325 49 90 48

El. paštas

[email protected]

Sudėtis:

gamintojai ir (arba) perdirbėjai (X) kiti ( )

3.   Produkto rūšis

1.3. klasė.

Sūriai

4.   Specifikacija

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1.   Pavadinimas

„Chaource“

4.2.   Apibūdinimas

Minkštas sūdytas pelėsinis sūris, gaminamas iš karvės pieno. Būna dviejų dydžių plokščio cilindro formos: didelis (11–11,5 cm skersmens, 6 cm storio, sveria apie 450 gramų) ir mažas (8,5–9 cm skersmens, 6 cm storio, sveria apie 200 gramų); ne mažesnio nei 50 proc. riebumo.

4.3.   Vietovė

Gamybos vietovė – labai nedidelė vietovė Obo ir Jono teritorinių departamentų pakraščiuose, apimanti natūraliai drėgną Šampanės vietovę, kurios centras – Šaurso komuna.

 

Obo departamentas

Kantonai, kurių teritorija visiškai patenka į geografinę vietovę: Aix-en-Othe, Bar-sur-Seine, Bouilly, Chaource, Ervy-le-Châtel, Mussy-sur-Seine, Les Riceys ir Troyes (7 kantonai)

 

Jono departamentas

 

Kantonai, kurių teritorija visiškai patenka į geografinę vietovę: Ancy-le-Franc, Crusy-le-Châtel, Flogny-la-Chapelle, Tonnerre

 

Komunos, kurių teritorija visiškai patenka į geografinę vietovę: Bagneaux, Boeurs-en-Othe, Cérilly, Chigy, les Clérimois, Coulours, Flacy, Foissy-sur-Vanne, Fontaine-la-Gaillarde, Fournaudin, Maillot, Malay-le-Grand, Malay-le-petit, Noé, Saint-Clément, Saligny, Sens, les Sièges, Theil-sur-Vanne, Vareilles, Vaudeurs, Villeneuve-l'Archevêque, Villiers-Louis, Voisines.

 

Komunos, kurių teritorija su geografine vietove sutampa iš dalies: Arces-Dilo (dalis, esanti į šiaurę nuo nacionalinio kelio Nr. 5), Cerisiers (dalis, esanti į šiaurę nuo nacionalinio kelio Nr. 5), Lailly (dalis, esanti į pietus nuo departamento kelio Nr. 28), La Postolle (dalis, esanti į pietus nuo departamento kelio Nr. 28), Soucy (dalis, esanti į pietus nuo nacionalinio kelio Nr. 439), Thorigny-sur-Oreuse (dalis, esanti į pietus nuo departamento kelio Nr. 28), Vaumort (dalis, esanti į šiaurę nuo nacionalinio kelio Nr. 5).

4.4.   Kilmės įrodymas

Kiekvienas rinkos dalyvis pasirašo „pasirengimo pareiškimą“, kurį registruoja Nacionalinio kilmės vietos nuorodų instituto tarnyba (NKVNI, pranc. INAO), taip nustatomi visi rinkos dalyviai. Rinkos dalyviai privalo INAO pateikti apskaitos knygas ir kitus pieno bei sūrių kilmei, kokybei ir gamybos sąlygoms patikrinti reikalingus dokumentus.

Siekiant patikrinti SKVN žymimo produkto savybes, atliekamas analitinis ir organoleptinis tyrimas, skirtas užtikrinti šiam tyrimui pateiktų produktų kokybę ir tipiškumą.

4.5.   Gamybos metodas

Pienas turi būti gaunamas, o sūriai gaminami ir brandinami tik nustatytoje geografinėje vietovėje.

Sūris iš pieno fermentų, savaime lėtai nuvarvinamas, gaminamas tik iš subrandinto, karvės pieno, į kurį paskui įdedama šliužo fermento. Koaguliacijos procesas trunka ne trumpiau kaip 12 val. Sūris brandinamas ne trumpiau kaip dvi savaites.

4.6.   Ryšys su geografine vietove

Šiuo sūriu, žinomu nuo viduramžių, Šaurso gyventojai 1513 m. vaišino Langro valdytoją, o pasakojimai apie šį sūrį siekia XIX a. pirmąją pusę. Nuo tada juo prekiauta regiono mugėse ir dideliuose miestuose, tokiuose kaip Lionas ar Paryžius. Kilmės vietos pavadinimas pripažintas 1970 m.

Kilmės vietovė išsidėsčiusi upės baseine, kurio podirvis pralaidus vandeniui, daugiausia kalkinis ir molingas. Baseine daug upelių ir šaltinių. Pieninės karvės vasarą minta natūraliose pievose, o žiemą – vietoje paruoštu šienu. Dėl šio tradicinio gamybos metodo gamintojams pavyko pagaminti vertingą sūrį ir šiame regione išsaugoti žemės ūkio veiklą.

4.7.   Kontrolės institucija

Pavadinimas

Institut national de l’origine et de la qualité

Adresas

51 rue d’Anjou, 75008 Paris, France

Telefonas

(33) 153 89 80 00

Faksas

(33) 153 89 80 60

El. paštas

[email protected]

INAO yra juridinio asmens statusą turinti viešoji administracinė įstaiga, pavaldi Žemės ūkio ministerijai.

INAO atsako už kilmės nuoroda žymimų produktų gamybos sąlygų kontrolę.

Pavadinimas Direction générale de la concurrence, de la consommation et de la répression des Fraudes (DGCCRF)

Adresas

Telefonas (33) 144 87 17 17

Faksas (33) 144 97 30 37

DGCCRF yra Ekonomikos, pramonės ir darbo ministerijos tarnyba.

4.8.   Ženklinimas

Ant etikečių būtina nurodyti žodžius „Saugoma kilmės vietos nuoroda“ („Appellation d‘Origine Contrôlée“) ir nuorodos pavadinimą.

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/24

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1327/2008

2008 m. gruodžio 19 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 103h, 127 ir 4 straipsnius,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1580/2007 (2) numatytos išsamios taisyklės, susijusios su vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijomis.

(2)

Kad užtikrintų galimybę visiems gamintojams dalyvauti demokratiškame su tam tikra gamintojų organizacija susijusių sprendimų priėmimo procese, valstybės narės turėtų nustatyti priemones, kuriomis suteikiama, ribojama arba panaikinama juridinio asmens teisė keisti, tvirtinti arba atmesti gamintojų organizacijos, kuri yra aiškiai apibrėžta to juridinio asmens dalis, priimtus sprendimus.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali suteikti, apriboti arba panaikinti tų gamintojų organizacijų narių, kurie nėra gamintojai, teisę balsuoti dėl sprendimų, susijusių su veiklos fondais. Pageidaujama, kad ši nuostata būtų taikoma vienodai gamintojų organizacijų asociacijų nariams, kurie nėra gamintojų organizacijos, remiantis minėto reglamento 36 straipsnio 2 dalimi, kad gamintojų organizacijų asociacijos galėtų lanksčiau įgyvendinti dalinės veiklos programas. Be to, siekiant užtikrinti aiškumą, minėta teisė balsuoti dėl sprendimų, susijusių su veiklos fondais, turėtų būti taikoma priimant su veiklos programomis susijusius sprendimus, nes su veiklos fondais susijusius sprendimus turėtų tiesiogiai priimti gamintojų organizacijos, o ne gamintojų organizacijų asociacijos.

(4)

Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų patikslinti, kad parama, skirta gamintojų grupių kūrimuisi paskatinti bei jų administracinei veiklai palengvinti, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 1 dalies a punkte, yra fiksuoto dydžio išmoka, o su šios paramos panaudojimu susijusių įrodymų kartu su paraiškomis gauti paramą pateikti nebūtina.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 52 straipsnio 5 punkte numatyta, kad į parduodamos produkcijos vertę (PPV) turėtų būti įskaičiuota tik gamintojų organizacijos narių produkcija, kurią parduoda pati gamintojų organizacija arba kuri atitinka Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125a straipsnio 2 dalies b ir c punktus. Taigi pačių narių pagal minėto reglamento punktus parduodama produkcija gali būti įtraukta į gamintojų organizacijos, kuriai priklauso atitinkamas gamintojas, PPV, tačiau pačių narių pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125a straipsnio 2 dalies a punktą parduodama produkcija negali būti įtraukta į PPV. Atsižvelgiant į gamintojų organizacijų interesus, ūkininkų tiesiogiai per kitą gamintojų organizaciją parduodama produkcija turėtų būti įtraukta į atitinkamos kitos gamintojų organizacijos PPV. Rinkoje ūkininkų tiesiogiai parduodamas produktas neturėtų būti įtrauktas į gamintojų organizacijos, kuriai priklauso tas gamintojas, PPV.

(6)

Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų patikslinti, kad gamintojų grupėms skirtos paramos lygis, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 49 straipsnyje, tam tikromis aplinkybėmis gali viršyti paramą, taikomą pagal kaimo plėtros programos priemones.

(7)

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 60 straipsnio 2 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose numatyta riboti paramą aplinkosaugos veiksmams iki didžiausių sumų, kurios nustatytos 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (3) priede. Tam tikri aplinkosaugos veiksmai nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su konkrečiu žemės sklypu. Todėl 60 straipsnio 2 dalį reikėtų iš dalies pakeisti taip, kad tokiems veiksmams šis apribojimas nebūtų taikomas.

(8)

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 63 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, jog su dalinėmis veiklos programomis susiję veiksmai būtų visiškai finansuojami iš gamintojų organizacijų, kurios yra narės, įnašų, sumokėtų iš tų organizacijų veiklos fondų. Pageidautina, kad gamintojų organizacijų asociacijų nariams, kurie nėra gamintojų organizacijos, būtų leista finansuoti gamintojų organizacijų asociacijos vykdomus veiksmus arba investicijas su sąlyga, kad šie nariai yra gamintojai arba jų kooperatyvai. Tačiau remiantis Reglamento (EB) 1580/2007 36 straipsnio 2 dalimi, šie nariai iš Bendrijos finansuojamų priemonių gali turėti tik netiesioginės naudos, t. y. jie gali tik pasinaudoti masto ekonomijos rezultatais.

(9)

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 120 straipsnyje numatytos sankcijos, taikomos atlikus produktų pašalinimo iš rinkos pirmojo lygio patikrą. Visų pirma 120 straipsnio a, b ir c punktuose daroma nuoroda į kompensacijos dydį. Tačiau kad būtų užtikrintas aiškumas ir teisinis tikrumas, šioje nuostatoje turėtų būti daroma nuoroda į Bendrijos įnašo sumą.

(10)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103f straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės narės privalo parengti nacionalinę tvarių veiklos programų strategiją. Siekiant užtikrinti skaidrumą, bet kuriais metais taikoma nacionalinė strategija yra įtraukiama į valstybių narių metines ataskaitas ir siunčiama Komisijai.

(11)

Kai kurios valstybės narės, stengdamosi laiku parengti nacionalines aplinkosaugos veiksmų sistemas, kurios nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103f straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 58 straipsnyje ir kurios yra tų valstybių narių nacionalinės tvarių veiklos programų strategijos dalis, susiduria su tam tikrais sunkumais. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leista pasinaudoti pereinamojo laikotarpio priemone – atidėti sprendimų, susijusių su 2009 m. veiklos programomis, priėmimą ne ilgiau kaip iki 2009 m. kovo mėn. Numatomos visų veiklos programų sumos turėtų būti praneštos iki 2009 m. sausio 31 d., o galutinės patvirtintos sumos – iki 2009 m. kovo 15 d.

(12)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 VIII priedo 15 punkto antru papunkčiu, reklaminėje medžiagoje turi būti Europos bendrijos emblema (tik vaizdo terpėje) ir toks tekstas: „Kampanija finansuojama padedant Europos bendrijai“. Reikėtų patikslinti, kad šis reikalavimas taikomas tik bendrajai reklamai ir kokybės ženklų reklamai. Gamintojų organizacijoms, gamintojų organizacijų asociacijoms ir patronuojamosioms bendrovėms, nurodytoms to reglamento 52 straipsnio 7 dalyje, savo prekių ženklų (etikečių) reklamai naudoti Europos bendrijos emblemą turi būti aiškiai uždrausta.

(13)

Remdamosi Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 XIII priedo 2 punkto a papunkčio šešta įtrauka, valstybės narės turi pranešti apie pašalintus iš rinkos produkcijos kiekius, suskirstytus pagal produktus ir mėnesius. Tačiau siekiant užtikrinti skaidrumą, būtina šiuos kiekius suskirstyti į nemokamai paskirstytus kiekius ir bendrus kiekius.

(14)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1580/2007 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(15)

Kad Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 52 straipsnio 5 dalyje ir 63 straipsnio 3 dalyje padarytus pakeitimus būtų galima sklandžiai įgyvendinti, tie pakeitimai turėtų būti pradėti taikyti 2010 m. sausio 1 d.

(16)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 iš dalies keičiamas taip:

1)

33 straipsnis papildomas tokia pastraipa:

„Valstybės narės gali priimti priemones, kuriomis būtų apribojama arba panaikinama juridinio asmens teisė keisti, tvirtinti arba atmesti gamintojų organizacijos, kuri yra aiškiai apibrėžta to juridinio asmens dalis, priimtus sprendimus.“

2)

36 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

b punktas išbraukiamas;

b)

pridedama tokia pastraipa:

„Valstybės narės gali suteikti, apriboti arba panaikinti jų teisę balsuoti dėl sprendimų, susijusių su veiklos programomis.“

3)

49 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)

75 % regionuose, atitinkančiuose paramos gavimo pagal konvergencijos tikslą reikalavimus; ir

b)

50 % kituose regionuose.“

b)

Pridedama tokia pastraipa:

„Likusią paramos dalį kaip fiksuoto dydžio išmoką sumoka valstybės narės. Su paramos panaudojimu susijusių įrodymų kartu su paraiškomis gauti paramą pateikti nebūtina.“

4)

52 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Į parduodamos produkcijos vertę įskaičiuojama tik gamintojų organizacijos narių produkcija, kurią parduoda pati gamintojų organizacija. Gamintojų organizacijos narių produkcija, kurią parduoda kita tos gamintojų organizacijos paskirta gamintojų organizacija, pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (4) 125a straipsnio 2 dalies b ir c punktus įskaičiuojama į kitos gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertę.

5)

60 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

Trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Kai tinka, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 3 dalies, 103d straipsnio 1 ir 3 dalių ir 103e straipsnio ir šio reglamento 49 straipsnio nuostatų, paramos pagal šį reglamentą taikomoms priemonėms lygis neturi viršyti paramos, taikomos atitinkamoms kaimo plėtros programos priemonėms.“

b)

Pridedama tokia penkta pastraipa:

„Ketvirta pastraipa netaikoma aplinkosaugos veiksmams, kurie nėra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su konkrečiu žemės sklypu.“

6)

63 straipsnio 3 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

veiksmai būtų visiškai finansuojami iš gamintojų organizacijų asociacijų narių, kurie yra gamintojų organizacijos, įnašų, sumokėtų iš tų gamintojų organizacijų veiklos fondų. Tačiau veiksmai gali būti finansuojami proporcingai, priklausomai nuo gamintojų organizacijų, kurios yra asociacijos narės, įnašų sumos, iš gamintojų organizacijų asociacijų narių, kurie, remiantis 36 straipsniu, nėra gamintojų organizacijos, lėšų su sąlyga, kad šie nariai yra gamintojai arba gamintojų kooperatyvai.“

7)

120 straipsnio a, b ir c punktuose žodis „kompensacijos“ pakeičiamas žodžių junginiu „Bendrijos įnašo“.

8)

152 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„9.   Nukrypdamos nuo šio reglamento 65 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos, dėl pagrįstų priežasčių sprendimą dėl 2009 m. veiklos programų ir fondų valstybės narės gali priimti ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 1 d. Sprendimu dėl patvirtinimo gali būti numatyta, kad išlaidos atitinka reikalavimus nuo 2009 m. sausio 1 d.

10.   Nukrypdamos nuo šio reglamento 99 straipsnio 2 dalies, remdamosi pirmesne pastraipa sprendimus dėl 2009 m. veiklos programų atidėjusios valstybės narės, iki 2009 m. sausio 31 d. Komisijai praneša apskaičiuotą 2009 m. veiklos fondo sumą visoms veiklos programoms. Pranešime aiškiai nurodoma visa veiklos fondo suma ir visa Bendrijos finansuojama to veiklos fondo suma. Šie duomenys toliau išskaidomi nurodant sumas, skirtas krizių prevencijos bei valdymo priemonėms ir kitoms priemonėms.

Pirmesnėje pastraipoje nurodytos valstybės narės iki 2009 m. kovo 15 d. Komisijai praneša galutinę patvirtintą 2009 m. veiklos fondo sumą visoms veiklos programoms, išskaidydamos duomenis, kaip minėta pirmiau.“

9)

VIII ir XIII priedai iš dalies keičiami, kaip išdėstyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 4 dalies a punktas ir 6 dalis taikomi nuo 2010 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

(3)  OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

(4)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.“

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 priedai iš dalies keičiami taip:

1)

VIII priedo 15 punkto antra pastraipa pakeičiama taip:

„Bendrajai reklamai ir kokybės ženklų reklamai naudojamoje reklaminėje medžiagoje pateikiama Europos bendrijos emblema (tik vaizdo terpėje) ir toks tekstas: „Kampanija finansuojama padedant Europos bendrijai“. Gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ir patronuojamosios įmonės, nurodytos 52 straipsnio 7 dalyje, nenaudoja Europos bendrijos emblemos savo prekių ženklų (etikečių) reklamai.“

2)

XIII priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a)

Nacionaliniai teisės aktai, priimti siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus IVa skirsnį ir II antraštinės dalies II skyriaus IA skirsnį, įskaitant nacionalinę tvarių veiklos programų strategiją, taikomą įgyvendinant veiklos programas tais metais, už kuriuos teikiama ataskaita.“

b)

2 punkto a papunkčio šešta įtrauka pakeičiama taip:

„—

informacija apie pašalintus iš rinkos produkcijos kiekius, išskaidant pagal produktus ir mėnesius, bei informacija apie bendrus iš rinkos pašalintų produktų kiekius ir nemokamai paskirstytus kiekius, šiuos kiekius nurodant tonomis,“.

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/28

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1328/2008

2008 m. gruodžio 22 d.

iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių I, II, III, V, VII ir VIII priedus

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių (1), ypač į jo 19 straipsnį,

kadangi:

(1)

Atsižvelgiant į naujausius pasikeitimus, tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrosios taisyklės turėtų būti atnaujintos.

(2)

2008 m. gruodžio 31 d. nustos galioti su Kinija taikoma dvigubo patikrinimo priežiūros sistema.

(3)

Taryba Sprendimu 2008/939/EB (2) pritarė Europos bendrijos ir Baltarusijos Respublikos dvišalio susitarimo dėl prekybos tekstilės gaminiais pasirašymui ir laikinam taikymui.

(4)

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (3) pakeitimai taip pat turi poveikio tam tikriems Reglamento (EEB) Nr. 3030/93 I priede nurodytiems kodams.

(5)

Todėl Reglamentą (EEB) Nr. 3030/93 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (EEB) Nr. 3030/93 17 straipsniu įsteigto Tekstilės komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ,

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 3030/93 I, II, III, V, VII ir VIII priedai iš dalies keičiami atsižvelgiant į šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 22 d.

Komisijos vardu

Catherine ASHTON

Komisijos narė

(1)  OL L 275, 1993 11 8, p. 1.

(2)  OL L 335, 2008 12 13, p. 39.

(3)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

PRIEDAS

Reglamento (EEB) Nr. 3030/93 I, II, III, V, VII ir VIII priedai iš dalies keičiami taip:

(1)

I priedas pakeičiamas taip:

„

I PRIEDAS

1 STRAIPSNYJE NURODYTI TEKSTILĖS GAMINIAI (1)

1.

Nepažeidžiant Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklių, prekių aprašymas laikomas tik nurodomojo pobūdžio, nes kiekvienos kategorijos produktai šiame priede nustatomi pagal KN kodus. Jei KN kodas nurodytas su ženklu „ex“, kiekvienos kategorijos produktai nustatomi pagal KN kodo ir atitinkamo aprašymo taikymo sritį.

2.

Kai Kinijos kilmės produktų, priskiriamų 1–114 kategorijoms, sudėtinė medžiaga konkrečiai neminima, laikoma, kad šie produktai yra pagaminti vien tik iš vilnos arba švelniavilnių gyvūnų plaukų, iš medvilnės arba dirbtinių pluoštų.

3.

Drabužiai, kuriuos sunku priskirti vyriškiems ar berniukų drabužiams arba moteriškiems ar mergaičių drabužiams, priskiriami pastariesiems.

4.

Jeigu žymoje nurodoma „kūdikių drabužėliai“, tai reiškia drabužius iki 86 prekybinio dydžio imtinai.

Kategorija

Aprašymas

KN kodas (2009 m.)

Atitikmenų lentelė

vienetai/kg

g/vienetas

(1)

(2)

(3)

(4)

I A GRUPĖ

1

Medvilnės verpalai, neskirti mažmeniniai prekybai

5204 11 005204 19 005205 11 005205 12 005205 13 005205 14 005205 15 105205 15 905205 21 005205 22 005205 23 005205 24 005205 26 005205 27 005205 28 005205 31 005205 32 005205 33 005205 34 005205 35 005205 41 005205 42 005205 43 005205 44 005205 46 005205 47 005205 48 005206 11 005206 12 005206 13 005206 14 005206 15 005206 21 005206 22 005206 23 005206 24 005206 25 005206 31 005206 32 005206 33 005206 34 005206 35 005206 41 005206 42 005206 43 005206 44 005206 45 00ex 5604 90 90

 

 

2

Medvilniniai audiniai, išskyrus marlę, kilpiniai audiniai, siaurieji audiniai, pūkiniai audiniai, šeniliniai audiniai, tiulis ir kitos tinklinės medžiagos

5208 11 105208 11 905208 12 165208 12 195208 12 965208 12 995208 13 005208 19 005208 21 105208 21 905208 22 165208 22 195208 22 965208 22 995208 23 005208 29 005208 31 005208 32 165208 32 195208 32 965208 32 995208 33 005208 39 005208 41 005208 42 005208 43 005208 49 005208 51 005208 52 005208 59 105208 59 905209 11 005209 12 005209 19 005209 21 005209 22 005209 29 005209 31 005209 32 005209 39 005209 41 005209 42 005209 43 005209 49 005209 51 005209 52 005209 59 005210 11 005210 19 005210 21 005210 29 005210 31 005210 32 005210 39 005210 41 005210 49 005210 51 005210 59 005211 11 005211 12 005211 19 005211 20 005211 31 005211 32 005211 39 005211 41 005211 42 005211 43 005211 49 105211 49 905211 51 005211 52 005211 59 005212 11 105212 11 905212 12 105212 12 905212 13 105212 13 905212 14 105212 14 905212 15 105212 15 905212 21 105212 21 905212 22 105212 22 905212 23 105212 23 905212 24 105212 24 905212 25 105212 25 90ex 5811 00 00ex 6308 00 00

 

 

2 a)

Iš kurių: išskyrus nebalintus arba balintus

5208 31 005208 32 165208 32 195208 32 965208 32 995208 33 005208 39 005208 41 005208 42 005208 43 005208 49 005208 51 005208 52 005208 59 105208 59 905209 31 005209 32 005209 39 005209 41 005209 42 005209 43 005209 49 005209 51 005209 52 005209 59 005210 31 005210 32 005210 39 005210 41 005210 49 005210 51 005210 59 005211 31 005211 32 005211 39 005211 41 005211 42 005211 43 005211 49 105211 49 905211 51 005211 52 005211 59 005212 13 105212 13 905212 14 105212 14 905212 15 105212 15 905212 23 105212 23 905212 24 105212 24 905212 25 105212 25 90ex 5811 00 00ex 6308 00 00

 

 

3

Sintetinių pluoštų audiniai (neištisiniai arba atliekos) išskyrus siauruosius audinius, pūkiniai audiniai (įskaitant kilpinius audinius) ir šeniliniai audiniai

5512 11 005512 19 105512 19 905512 21 005512 29 105512 29 905512 91 005512 99 105512 99 905513 11 205513 11 905513 12 005513 13 005513 19 005513 21 005513 23 105513 23 905513 29 005513 31 005513 39 005513 41 005513 49 005514 11 005514 12 005514 19 105514 19 905514 21 005514 22 005514 23 005514 29 005514 30 105514 30 305514 30 505514 30 905514 41 005514 42 005514 43 005514 49 005515 11 105515 11 305515 11 905515 12 105515 12 305515 12 905515 13 115515 13 195515 13 915515 13 995515 19 105515 19 305515 19 905515 21 105515 21 305515 21 905515 22 115515 22 195515 22 915515 22 995515 29 005515 91 105515 91 305515 91 905515 99 205515 99 405515 99 80ex 5803 00 90ex 5905 00 70ex 6308 00 00

 

 

3 a)

Iš kurių: išskyrus nebalintus arba balintus

5512 19 105512 19 905512 29 105512 29 905512 99 105512 99 905513 21 005513 23 105513 23 905513 29 005513 31 005513 39 005513 41 005513 49 005514 21 005514 22 005514 23 005514 29 005514 30 105514 30 305514 30 505514 30 905514 41 005514 42 005514 43 005514 49 005515 11 305515 11 905515 12 305515 12 905515 13 195515 13 995515 19 305515 19 905515 21 305515 21 905515 22 195515 22 99ex 5515 29 005515 91 305515 91 905515 99 405515 99 80ex 5803 00 90ex 5905 00 70ex 6308 00 00

 

 

I B GRUPĖ

4

Marškiniai, trumparankoviai marškinėliai, lengvi ploni megztiniai (džemperiai ir puloveriai) su atverstinėmis, polo arba golfo apykaklėmis (išskyrus iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų), apatiniai marškiniai ir panašūs gaminiai, megzti arba nerti

6105 10 006105 20 106105 20 906105 90 106109 10 006109 90 206110 20 106110 30 10

6,48

154

5

Megztiniai, puloveriai, berankoviai puloveriai, liemenės, ansambliai, susagstomi megztiniai, naktiniai marškiniai ir džemperiai (išskyrus švarkus ir sportinius švarkus (bleizerius)), striukės su gobtuvais, neperpučiamos striukės (wind-cheaters), striukės be rankovių ir panašūs gaminiai, megzti arba nerti

ex 6101 90 806101 20 906101 30 906102 10 906102 20 906102 30 906110 11 106110 11 306110 11 906110 12 106110 12 906110 19 106110 19 906110 20 916110 20 996110 30 916110 30 99

4,53

221

6

Vyriški arba berniukų austi bridžai, šortai išskyrus maudymosi kostiumėlius ir kelnaites bei kelnes (įskaitant ilgas laisvas kelnes (slacks); moteriškos arba mergaičių austos kelnės ir ilgos laisvos kelnės iš vilnos, medvilnės arba cheminių pluoštų; apatinės sportinių kostiumų dalys su pamušalu, išskyrus 16 arba 29 kategorijų, iš medvilnės arba cheminio pluošto

6203 41 106203 41 906203 42 316203 42 336203 42 356203 42 906203 43 196203 43 906203 49 196203 49 506204 61 106204 62 316204 62 336204 62 396204 63 186204 69 186211 32 426211 33 426211 42 426211 43 42

1,76

568

7

Moteriškos arba mergaičių palaidinukės, marškiniai ir marškiniai-palaidinukės, megzti arba nerti arba ne, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

6106 10 006106 20 006106 90 106206 20 006206 30 006206 40 00

5,55

180

8

Vyriški arba berniukų marškiniai, išskyrus megztus arba nertus, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

ex 6205 90 806205 20 006205 30 00

4,60

217

II A GRUPĖ

9

Kilpiniai medvilniniai rankšluosčių audiniai ir panašūs kilpiniai medvilniniai audiniai; medvilniniai skalbiniai kūno priežiūrai ir virtuvės skalbiniai, išskyrus megztus arba nertus, iš kilpinių rankšluostinių arba iš panašių kilpinių medvilninių audinių

5802 11 005802 19 00ex 6302 60 00

 

 

20

Lovos skalbiniai, išskyrus megztus arba nertus

6302 21 006302 22 906302 29 906302 31 006302 32 906302 39 90

 

 

22

Kuokštelinių arba atliekinių sintetinių pluoštų verpalai, neskirti mažmeninei prekybai

5508 10 105509 11 005509 12 005509 21 005509 22 005509 31 005509 32 005509 41 005509 42 005509 51 005509 52 005509 53 005509 59 005509 61 005509 62 005509 69 005509 91 005509 92 005509 99 00

 

 

22 a)

Iš jų akriliniai

ex 5508 10 105509 31 005509 32 005509 61 005509 62 005509 69 00

 

 

23

Kuokštelinių arba atliekinių dirbtinių pluoštų verpalai, neskirti mažmeninei prekybai

5508 20 105510 11 005510 12 005510 20 005510 30 005510 90 00

 

 

32

Pūkiniai ir šeniliniai audiniai (išskyrus kilpinius rankšluosčių arba kilpinius audinius iš medvilnės ir siauruosius audinius) ir siūtinai pūkiniai tekstilės paviršiai iš vilnos, medvilnės arba cheminio tekstilės pluošto

5801 10 005801 21 005801 22 005801 23 005801 24 005801 25 005801 26 005801 31 005801 32 005801 33 005801 34 005801 35 005801 36 005802 20 005802 30 00

 

 

32 a)

Iš kurių: medvilninis velvetas

5801 22 00

 

 

39

Stalo, kūno priežiūros ir virtuvės skalbiniai, išskyrus megztus arba nertus, išskyrus kilpinius medvilninius rankšluosčių audinius ar panašius kilpinius medvilninius audinius

6302 51 006302 53 90ex 6302 59 906302 91 006302 93 90ex 6302 99 90

 

 

II B GRUPĖ

12

Pėdkelnės ir triko, kojinės, kojinės iki kelių, puskojinės, kojinės iki kulkšnių, kojinaitės ir panašūs gaminiai, megzti arba nerti, išskyrus skirtus kūdikiams, įskaitant kojines sergantiems varikoze, išskyrus 70 kategorijos gaminius

6115 10 10ex 6115 10 906115 22 006115 29 006115 30 116115 30 906115 94 006115 95 006115 96 106115 96 996115 99 00

24,3 poros

41

13

Vyriškos arba berniukų apatinės kelnės ir trumpikės, moteriškos arba mergaičių kelnaitės ir trumpikės, megztos arba nertos, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

6107 11 006107 12 006107 19 006108 21 006108 22 006108 29 00ex 6212 10 10

17

59

14

Vyriški arba berniukų austi paltai, lietpalčiai ir kiti paltai, apsiaustai ir pelerinos (apsiaustai su gobtuvu), iš vilnos, medvilnės arba cheminio tekstilės pluošto (išskyrus skrandas su gobtuvais) (21 kategorijos)

6201 11 00ex 6201 12 10ex 6201 12 90ex 6201 13 10ex 6201 13 906210 20 00

0,72

1 389

15

Moteriški arba mergaičių austi paltai, lietpalčiai ir kiti paltai, apsiaustai ir pelerinos; švarkai ir sportiniai švarkai (bleizeriai), iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto (išskyrus skrandas su gobtuvais) (21 kategorijos)

6202 11 00ex 6202 12 10ex 6202 12 90ex 6202 13 10ex 6202 13 906204 31 006204 32 906204 33 906204 39 196210 30 00

0,84

1 190

16

Vyriški arba berniukų kostiumai ir ansambliai, išskyrus megztus arba nertus, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto, išskyrus slidinėjimo kostiumus; vyriški arba berniukų sportiniai kostiumai su pamušalu, kurių išorinis sluoksnis pasiūtas iš vieno ir tokio paties audinio, iš medvilnės arba cheminio pluošto

6203 11 006203 12 006203 19 106203 19 306203 22 806203 23 806203 29 186203 29 306211 32 316211 33 31

0,80

1 250

17

Vyriški arba berniukų švarkai ar sportiniai švarkai (bleizeriai), išskyrus megztus arba nertus, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

6203 31 006203 32 906203 33 906203 39 19

1,43

700

18

Vyriški arba berniukų apatiniai marškiniai (be rankovių) ir kiti apatiniai marškiniai, apatinės kelnės, trumpikės, naktiniai marškiniai, pižamos, maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai, išskyrus megztus arba nertus

6207 11 006207 19 006207 21 006207 22 006207 29 006207 91 006207 99 106207 99 90

Moteriški arba mergaičių apatiniai marškiniai (be rankovių) ir kiti apatiniai marškiniai, apatinukai, apatiniai sijonai, apatinės kelnės, kelnaitės, naktiniai marškiniai, pižamos, peniuarai, maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai, išskyrus megztus arba nertus

6208 11 006208 19 006208 21 006208 22 006208 29 006208 91 006208 92 006208 99 00ex 6212 10 10

 

 

19

Nosinės, išskyrus megztas arba nertas

6213 20 00ex 6213 90 00

59

17

21

Skrandos su gobtuvais; striukės su gobtuvais, neperpučiamos striukės (windcheaters), striukės be rankovių ir panašūs gaminiai, išskyrus megztus arba nertus, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto; viršutinės sportinių kostiumų dalys su pamušalu, išskyrus 16 arba 29 kategorijų, iš medvilnės arba cheminio pluošto

ex 6201 12 10ex 6201 12 90ex 6201 13 10ex 6201 13 906201 91 006201 92 006201 93 00ex 6202 12 10ex 6202 12 90ex 6202 13 10ex 6202 13 906202 91 006202 92 006202 93 006211 32 416211 33 416211 42 416211 43 41

2,3

435

24

Vyriški arba berniukų naktiniai marškiniai, pižamos, maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai, megzti arba nerti

6107 21 006107 22 006107 29 006107 91 00ex 6107 99 00

Moteriški arba mergaičių naktiniai marškiniai, pižamos, peniuarai, maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai, megzti arba nerti

6108 31 006108 32 006108 39 006108 91 006108 92 00ex 6108 99 00

3,9

257

26

Moteriškos arba mergaičių suknelės, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

6104 41 006104 42 006104 43 006104 44 006204 41 006204 42 006204 43 006204 44 00

3,1

323

27

Moteriški arba mergaičių sijonai, įskaitant sijonus-kelnes

6104 51 006104 52 006104 53 006104 59 006204 51 006204 52 006204 53 006204 59 10

2,6

385

28

Kelnės, kombinezonai su antkrūtiniais ir petnešomis, bridžai ir šortai (išskyrus maudymosi kostiumėlius ir kelnaites), megzti arba nerti, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

6103 41 006103 42 006103 43 00ex 6103 49 006104 61 006104 62 006104 63 00ex 6104 69 00

1,61

620

29

Moteriški arba mergaičių kostiumai ir ansambliai, išskyrus megztus arba nertus, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto, išskyrus slidinėjimo kostiumus; moteriški arba mergaičių sportiniai kostiumai su pamušalu, kurių išorinis sluoksnis pasiūtas iš vieno ir tokio paties audinio, iš medvilnės arba cheminio pluošto

6204 11 006204 12 006204 13 006204 19 106204 21 006204 22 806204 23 806204 29 186211 42 316211 43 31

1,37

730

31

Liemenėlės, austos, megztos arba nertos

ex 6212 10 106212 10 90

18,2

55

68

Kūdikių drabužėliai ir drabužių priedai, išskyrus 10 ir 87 kategorijų pirštuotas pirštines, kumštines pirštines ir puspirštines, kūdikių kojinės, puskojinės ir kojinaitės, išskyrus megztas arba nertas, 88 kategorijos

6111 90 196111 20 906111 30 90ex 6111 90 90ex 6209 90 10ex 6209 20 00ex 6209 30 00ex 6209 90 90

 

 

73

Sportiniai kostiumai iš megzto ar nerto audinio, iš vilnos, medvilnės ar cheminio tekstilės pluošto

6112 11 006112 12 006112 19 00

1,67

600

76

Vyriški arba berniukų darbo arba profesiniai drabužiai, išskyrus megztus arba nertus

6203 22 106203 23 106203 29 116203 32 106203 33 106203 39 116203 42 116203 42 516203 43 116203 43 316203 49 116203 49 316211 32 106211 33 10

Moteriškos arba mergaičių prijuostės, darbinės palaidinės ir kiti darbo ar profesiniai drabužiai, išskyrus megztus arba nertus

6204 22 106204 23 106204 29 116204 32 106204 33 106204 39 116204 62 116204 62 516204 63 116204 63 316204 69 116204 69 316211 42 106211 43 10

 

 

77

Slidinėjimo kostiumai, išskyrus megztus arba nertus

ex 6211 20 00

 

 

78

Drabužiai, išskyrus megztus arba nertus, išskyrus 6, 7, 8, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 26, 27, 29, 68, 72, 76 ir 77 kategorijų

6203 41 306203 42 596203 43 396203 49 396204 61 856204 62 596204 62 906204 63 396204 63 906204 69 396204 69 506210 40 006210 50 006211 32 906211 33 90ex 6211 39 006211 41 006211 42 906211 43 90

 

 

83

Paltai, švarkai, sportiniai švarkai (bleizeriai) ir kiti drabužiai, įskaitant slidinėjimo kostiumus, megzti arba nerti, išskyrus 4, 5, 7, 13, 24, 26, 27, 28, 68, 69, 72, 73, 74, 75 kategorijų

ex 6101 90 206101 20 106101 30 106102 10 106102 20 106102 30 106103 31 006103 32 006103 33 00ex 6103 39 006104 31 006104 32 006104 33 00ex 6104 39 006112 20 006113 00 906114 20 006114 30 00ex 6114 90 00

 

 

III A GRUPĖ

33

Audiniai iš sintetinių gijinių siūlų, pagaminti iš juostelių arba panašių dirbinių iš polietileno arba polipropileno, kurių plotis mažesnis kaip 3 m

5407 20 11

Maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti, nemegzti ir nenerti, pagaminti iš juostelių arba iš panašių dirbinių

6305 32 196305 33 90

 

 

34

Audiniai iš sintetinių gijinių siūlų, pagaminti iš juostelių arba panašių dirbinių iš polietileno arba polipropileno, kurių plotis ne mažesnis kaip 3 m

5407 20 19

 

 

35

Sintetinių pluoštų audiniai (ištisiniai), išskyrus skirtus 114 kategorijos padangoms

5407 10 005407 20 905407 30 005407 41 005407 42 005407 43 005407 44 005407 51 005407 52 005407 53 005407 54 005407 61 105407 61 305407 61 505407 61 905407 69 105407 69 905407 71 005407 72 005407 73 005407 74 005407 81 005407 82 005407 83 005407 84 005407 91 005407 92 005407 93 005407 94 00ex 5811 00 00ex 5905 00 70

 

 

35 a)

Iš kurių: išskyrus nebalintus arba balintus

ex 5407 10 00ex 5407 20 90ex 5407 30 005407 42 005407 43 005407 44 005407 52 005407 53 005407 54 005407 61 305407 61 505407 61 905407 69 905407 72 005407 73 005407 74 005407 82 005407 83 005407 84 005407 92 005407 93 005407 94 00ex 5811 00 00ex 5905 00 70

 

 

36

Dirbtinių pluoštų audiniai (ištisiniai), išskyrus skirtus 114 kategorijos padangoms

5408 10 005408 21 005408 22 105408 22 905408 23 005408 24 005408 31 005408 32 005408 33 005408 34 00ex 5811 00 00ex 5905 00 70

 

 

36 a)

Iš kurių: išskyrus nebalintus arba balintus

ex 5408 10 005408 22 105408 22 905408 23 005408 24 005408 32 005408 33 005408 34 00ex 5811 00 00ex 5905 00 70

 

 

37

Dirbtinių kuokštelinių pluoštų audiniai

5516 11 005516 12 005516 13 005516 14 005516 21 005516 22 005516 23 105516 23 905516 24 005516 31 005516 32 005516 33 005516 34 005516 41 005516 42 005516 43 005516 44 005516 91 005516 92 005516 93 005516 94 00ex 5803 00 90ex 5905 00 70

 

 

37 a)

Iš kurių: išskyrus nebalintus arba balintus

5516 12 005516 13 005516 14 005516 22 005516 23 105516 23 905516 24 005516 32 005516 33 005516 34 005516 42 005516 43 005516 44 005516 92 005516 93 005516 94 00ex 5803 00 90ex 5905 00 70

 

 

38 A

Megztas arba nertas sintetinis užuolaidų audinys, įskaitant tinklinį užuolaidų audinį

6005 31 106005 32 106005 33 106005 34 106006 31 106006 32 106006 33 106006 34 10

 

 

38 B

Tinklinės užuolaidos, išskyrus megztas arba nertas

ex 6303 91 00ex 6303 92 90ex 6303 99 90

 

 

40

Austos užuolaidos (įskaitant portjeras, vidines uždangas, užuolaidų arba lovų lambrekenus ir kitus baldams ir būstui dekoruoti naudojamus dirbinius), išskyrus megztus arba nertus, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

ex 6303 91 00ex 6303 92 90ex 6303 99 906304 19 10ex 6304 19 906304 92 00ex 6304 93 00ex 6304 99 00

 

 

41

Sintetiniai gijiniai siūlai (ištisiniai), neskirti mažmeniniai prekybai, išskyrus netekstūruotuosius vienagijus nesuktuosius arba suktuosius, kurių sukrumas ne didesnis kaip 50 sūkių/m

5401 10 125401 10 145401 10 165401 10 185402 11 005402 19 005402 20 005402 31 005402 32 005402 33 005402 34 005402 39 00ex 5402 44 005402 48 005402 49 005402 51 005402 52 005402 59 105402 59 905402 61 005402 62 005402 69 105402 69 90ex 5604 90 10ex 5604 90 90

 

 

42

Ištisiniai cheminio pluošto verpalai, neskirti mažmeninei prekybai

5401 20 10

Dirbtinio pluošto verpalai; verpalai iš dirbtinių gijinių siūlų, neskirti mažmeninei prekybai, išskyrus pirminius siūlus iš viskozės verpalų, nesuktuosius arba suktuosius, kurių sukrumas ne didesnis kaip 250 sūkių/m, ir pirminius, netekstūruotuosius verpalus iš celiuliozės acetato

5403 10 005403 31 00ex 5403 32 00ex 5403 33 005403 39 005403 41 005403 42 005403 49 00ex 5604 90 10

 

 

43

Cheminiai gijiniai siūlai, dirbtinių kuokštelinių pluoštų verpalai, medvilnės verpalai, skirti mažmeninei prekybai

5204 20 005207 10 005207 90 005401 10 905401 20 905406 00 005508 20 905511 30 00

 

 

46

Sukaršta arba šukuota avių arba ėriukų vilna arba kiti švelniavilnių gyvūnų plaukai

5105 10 005105 21 005105 29 005105 31 005105 39 00

 

 

47

Sukarštos avių arba ėriukų vilnos verpalai (vilnoniai verpalai) arba sukarštų švelniavilnių gyvūnų plaukų verpalai, neskirti mažmeninei prekybai

5106 10 105106 10 905106 20 105106 20 915106 20 995108 10 105108 10 90

 

 

48

Šukuotos avių arba ėriukų vilnos verpalai (šukuotiniai vilnoniai verpalai) arba šukuotų švelniavilnių gyvūnų plaukų verpalai, neskirti mažmeninei prekybai

5107 10 105107 10 905107 20 105107 20 305107 20 515107 20 595107 20 915107 20 995108 20 105108 20 90

 

 

49

Avių arba ėriukų vilnos verpalai arba švelniavilnių gyvūnų plaukų verpalai, skirti mažmeninei prekybai

5109 10 105109 10 905109 90 00

 

 

50

Avių arba ėriukų vilnos arba švelniavilnių gyvūnų plaukų audiniai

5111 11 005111 19 105111 19 905111 20 005111 30 105111 30 305111 30 905111 90 105111 90 915111 90 935111 90 995112 11 005112 19 105112 19 905112 20 005112 30 105112 30 305112 30 905112 90 105112 90 915112 90 935112 90 99

 

 

51

Karšta arba šukuota medvilnė

5203 00 00

 

 

53

Medvilninis gazas

5803 00 10

 

 

54

Dirbtiniai kuokšteliniai pluoštai, įskaitant atliekas, karšti, šukuoti ar kitu būdu paruošti verpimui

5507 00 00

 

 

55

Sintetiniai kuokšteliniai pluoštai, įskaitant atliekas, karšti, šukuoti ar kitu būdu paruošti verpimui

5506 10 005506 20 005506 30 005506 90 00

 

 

56

Sintetinio kuokštelinio arba atliekinio sintetinio pluošto verpalai, skirti mažmeninei prekybai

5508 10 905511 10 005511 20 00

 

 

58

Kilimai, kiliminės dangos, kilimėliai, rišti (gatavi arba negatavi)

5701 10 105701 10 905701 90 105701 90 90

 

 

59

Kilimai ir kita tekstilinė grindų danga, išskyrus 58 kategorijos kilimus

5702 10 005702 31 105702 31 805702 32 105702 32 90ex 5702 39 005702 41 105702 41 905702 42 105702 42 90ex 5702 49 005702 50 105702 50 315702 50 39ex 5702 50 905702 91 005702 92 105702 92 90ex 5702 99 005703 10 005703 20 125703 20 185703 20 925703 20 985703 30 125703 30 185703 30 825703 30 885703 90 205703 90 805704 10 005704 90 005705 00 105705 00 30ex 5705 00 90

 

 

60

Rankomis austi Gobelins, Flanders, Aubusson, Beauvais ir panašių rūšių gobelenai, taip pat siuvinėti (pavyzdžiui, mažu dygsneliu, kryželiu), įrėminti arba panašiai rankomis

5805 00 00

 

 

61

Siaurieji audiniai ir juostelės, kurias sudaro tik metmenys be ataudų, surišti adhezyvais (bolduc), išskyrus etiketes ir panašius 62 kategorijos dirbinius elastiniai audiniai ir apsiuvai (nemegzti ir nenerti), pagaminti iš tekstilinių medžiagų, susiūtų guminiais siūlais

ex 5806 10 005806 20 005806 31 005806 32 105806 32 905806 39 005806 40 00

 

 

62

Šeniliniai siūlai (įskaitant plaušelių šenilinius (flock chenille) siūlus), apvytiniai siūlai (išskyrus metalizuotuosius siūlus ir apvytinius ašutų siūlus)

5606 00 915606 00 99

Tiulis ir kitos tinklinės medžiagos, išskyrus austas, megztas arba nertas medžiagas, rankų darbo arba mechaniniu būdu pagaminti nėriniai, nėriniai rietime, juostelėmis arba atskirais fragmentais

5804 10 105804 10 905804 21 105804 21 905804 29 105804 29 905804 30 00

Etiketės, emblemos ir panašūs dirbiniai iš tekstilės medžiagų, nesiuvinėti, rietime, juostelėmis arba iškirpti tam tikromis formomis ar dydžiais, austiniai

5807 10 105807 10 90

Pintinės juostelės, pintinės virvelės ir dekoratyviniai apsiuvai rietime; kutai, pomponai ir panašūs dirbiniai

5808 10 005808 90 00

Siuvinėjimai rietime, juostelėmis arba atskirais fragmentais

5810 10 105810 10 905810 91 105810 91 905810 92 105810 92 905810 99 105810 99 90

 

 

63

Megztinės arba nertinės medžiagos iš sintetinių pluoštų, kuriose elastomeriniai siūlai sudaro ne mažiau kaip 5 % masės, ir megztinės arba nertinės medžiagos, kuriose guminiai siūlai sudaro ne mažiau kaip 5 % masės

5906 91 00ex 6002 40 006002 90 00ex 6004 10 006004 90 00

Raschel nėriniai ir „ilgapūkės“ medžiagos iš sintetinių pluoštų

ex 6001 10 006003 30 106005 31 506005 32 506005 33 506005 34 50

 

 

65

Megztinės arba nertinės medžiagos, išskyrus 38 A ir 63 kategorijų, iš vilnos, medvilnės ar cheminio pluošto

5606 00 10ex 6001 10 006001 21 006001 22 00ex 6001 29 006001 91 006001 92 00ex 6001 99 00ex 6002 40 006003 10 006003 20 006003 30 906003 40 00ex 6004 10 006005 90 106005 21 006005 22 006005 23 006005 24 006005 31 906005 32 906005 33 906005 34 906005 41 006005 42 006005 43 006005 44 006006 10 006006 21 006006 22 006006 23 006006 24 006006 31 906006 32 906006 33 906006 34 906006 41 006006 42 006006 43 006006 44 00

 

 

66

Kelioniniai pledai ir antklodės, išskyrus megztus arba nertus, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

6301 10 006301 20 906301 30 90ex 6301 40 90ex 6301 90 90

 

 

III B GRUPĖ

10

Pirštuotos pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės, megztos arba nertos

6111 90 116111 20 106111 30 10ex 6111 90 906116 10 206116 10 806116 91 006116 92 006116 93 006116 99 00

17 pairs

59

67

Megzti arba nerti drabužių priedai, išskyrus skirtus kūdikiams; visų rūšių namų ūkio skalbiniai, megzti arba nerti; užuolaidos (įskaitant portjeras), vidinės uždangos, užuolaidų arba lovų lambrekenai ir kiti patalpų įrengimui skirti dirbiniai, megzti arba nerti; megztos arba nertos antklodės ir kelioniniai pledai, kiti megzti arba nerti dirbiniai, įskaitant drabužių arba drabužių priedų dalis

5807 90 906113 00 106117 10 006117 80 106117 80 806117 90 006301 20 106301 30 106301 40 106301 90 106302 10 006302 40 00ex 6302 60 006303 12 006303 19 006304 11 006304 91 00ex 6305 20 006305 32 11ex 6305 32 906305 33 10ex 6305 39 00ex 6305 90 006307 10 106307 90 10

 

 

67 a)

Iš kurių: maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti, pagaminti iš polietileno arba polipropileno juostelių

6305 32 116305 33 10

 

 

69

Moteriški arba mergaičių apatinukai ir apatiniai sijonai, megzti arba nerti

6108 11 006108 19 00

7,8

128

70

Pėdkelnės ir triko iš sintetinių pluoštų, kurių atskiro vienasiūlio verpalo ilginis tankis mažesnis kaip 67 decitekso (6,7 tex)

ex 6115 10 906115 21 006115 30 19

Moteriškos kojinės iš sintetinių pluoštų

ex 6115 10 906115 96 91

30,4 pairs

33

72

Maudymosi kostiumėliai, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

6112 31 106112 31 906112 39 106112 39 906112 41 106112 41 906112 49 106112 49 906211 11 006211 12 00

9,7

103

74

Moteriški arba mergaičių kostiumai ir ansambliai iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto, megzti arba nerti, išskyrus slidinėjimo kostiumus

6104 13 006104 19 20ex 6104 19 906104 22 006104 23 006104 29 10ex 6104 29 90

1,54

650

75

Vyriški arba berniukų kostiumai ir ansambliai, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto, megzti arba nerti, išskyrus slidinėjimo kostiumus

6103 10 106103 10 906103 22 006103 23 006103 29 00

0,80

1 250

84

Šaliai, kaklaskarės, šalikai, skraistės, vualiai ir panašūs dirbiniai, išskyrus megztus arba nertus, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

6214 20 006214 30 006214 40 00ex 6214 90 00

 

 

85

Kaklajuostės, peteliškės ir kaklaraiščiai, išskyrus megztus arba nertus, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

6215 20 006215 90 00

17,9

56

86

Korsetai, juosmenėlės, keliaraiščiai, petnešos ir panašūs dirbiniai bei jų dalys, megzti ar nerti arba nemegzti ar nenerti

6212 20 006212 30 006212 90 00

8,8

114

87

Pirštuotos pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės, nemegztos ir nenertos

ex 6209 90 10ex 6209 20 00ex 6209 30 00ex 6209 90 906216 00 00

 

 

88

Kojinės, puskojinės ir kojinaitės, nemegztos ir nenertos; kiti drabužių priedai, drabužių arba drabužių priedų dalys, išskyrus skirtus kūdikiams, išskyrus megztus arba nertus

ex 6209 90 10ex 6209 20 00ex 6209 30 00ex 6209 90 906217 10 006217 90 00

 

 

90

Virvės, virvelės, lynai ir trosai iš sintetinio pluošto, pinti arba nepinti

5607 41 005607 49 115607 49 195607 49 905607 50 115607 50 195607 50 305607 50 90

 

 

91

Palapinės

6306 22 006306 29 00

 

 

93

Maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti, pagaminti iš audinių, išskyrus polietileną arba polipropileno juosteles

ex 6305 20 00ex 6305 32 90ex 6305 39 00

 

 

94

Vata iš tekstilės medžiagų ir jos dirbiniai; tekstilės plaušeliai, kurių ilgis ne didesnis kaip 5 mm (flock), tekstilės dulkės ir gumuliukai

5601 10 105601 10 905601 21 105601 21 905601 22 105601 22 905601 29 005601 30 00

 

 

95

Veltinis ir dirbiniai iš veltinio, įmirkyti arba neįmirkyti, aptraukti arba neaptraukti, išskyrus grindų dangas

5602 10 195602 10 31ex 5602 10 385602 10 905602 21 00ex 5602 29 005602 90 00ex 5807 90 10ex 5905 00 706210 10 106307 90 91

 

 

96

Neaustinės medžiagos ir dirbiniai iš tokių medžiagų, įmirkyti arba neįmirkyti, aptraukti arba neaptraukti, padengti arba nepadengti, laminuotieji arba nelaminuotieji

5603 11 105603 11 905603 12 105603 12 905603 13 105603 13 905603 14 105603 14 905603 91 105603 91 905603 92 105603 92 905603 93 105603 93 905603 94 105603 94 90ex 5807 90 10ex 5905 00 706210 10 90ex 6301 40 90ex 6301 90 906302 22 106302 32 106302 53 106302 93 106303 92 106303 99 10ex 6304 19 90ex 6304 93 00ex 6304 99 00ex 6305 32 90ex 6305 39 006307 10 30ex 6307 90 99

 

 

97

Tinklai, rišti iš virvių, virvelių arba lynų, ir gatavi žvejybos tinklai iš siūlų, virvių, virvelių arba lynų

5608 11 205608 11 805608 19 115608 19 195608 19 305608 19 905608 90 00

 

 

98

Kiti dirbiniai iš siūlų, virvių, virvelių, trosų ar lynų, išskyrus tekstilės medžiagas, dirbinius, pagamintus iš tokių medžiagų ir 97 kategorijos dirbinius

5609 00 005905 00 10

 

 

99

Tekstilės gaminiai, padengti dervomis (gum) arba krakmolingomis medžiagomis, naudojami knygoms įrišti arba turintys panašią paskirtį; techninė audinio kalkė; paruoštos tapybai gruntuotos drobės; klijuotės, kolenkorai ir panašūs sustandinantys tekstilės gaminiai, tokie kaip naudojami skrybėlių pagrindams

5901 10 005901 90 00

Linoleumas, supjaustytas arba nesupjaustytas reikiamų formų gabalais; grindų danga, sudaryta iš apvalkalo arba iš dangos, pritvirtintos prie tekstilinio pagrindo, supjaustytos arba nesupjaustytos reikiamų formų gabalais

5904 10 005904 90 00

Gumuoti tekstilės gaminiai, nemegzti ir nenerti, išskyrus skirtus padangoms

5906 10 005906 99 105906 99 90

Kitu būdu įmirkyti ar aptraukti tekstilės gaminiai; tapybos būdu dekoruotos drobės, naudojamos kaip teatro dekoracijos; studijų fonai, išskyrus 100 kategorijos dirbinius

5907 00 00

 

 

100

ekstilės gaminiai, įmirkyti, apvilkti, padengti arba laminuoti celiuliozės dariniais arba kitais plastikais

5903 10 105903 10 905903 20 105903 20 905903 90 105903 90 915903 90 99

 

 

101

Virvės, virvelės, lynai ir trosai, pinti arba nepinti, išskyrus iš sintetinių pluoštų

ex 5607 90 90

 

 

109

Dirbiniai iš brezento, burės, tentai ir markizės

6306 12 006306 19 006306 30 00

 

 

110

Austi pripučiami čiužiniai

6306 40 00

 

 

111

Stovyklavimo įranga, austa, išskyrus pripučiamus čiužinius ir palapines

6306 91 006306 99 00

 

 

112

Kiti gatavi tekstilės dirbiniai, austi, išskyrus 113 ir 114 kategorijų

6307 20 00ex 6307 90 99

 

 

113

Grindų šluostės, indų pašluostės, dulkių šluostės, išskyrus megztas arba nertas

6307 10 90

 

 

114

Techninės paskirties tekstilės gaminiai ir dirbiniai

5902 10 105902 10 905902 20 105902 20 905902 90 105902 90 905908 00 005909 00 105909 00 905910 00 005911 10 00ex 5911 20 005911 31 115911 31 195911 31 905911 32 105911 32 905911 40 005911 90 105911 90 90

 

 

IV GRUPĖ

115

Lininiai arba ramės (kiniškosios dilgėlės) verpalai

5306 10 105306 10 305306 10 505306 10 905306 20 105306 20 905308 90 125308 90 19

 

 

117

Lininiai arba ramės (kiniškosios dilgėlės) audiniai

5309 11 105309 11 905309 19 005309 21 005309 29 005311 00 10ex 5803 00 905905 00 30

 

 

118

Stalo, kūno priežiūros ir virtuvės skalbiniai iš linų arba ramės, išskyrus megztus arba nertus

6302 29 106302 39 206302 59 10ex 6302 59 906302 99 10ex 6302 99 90

 

 

120

Užuolaidos (įskaitant portjeras), vidinės uždangos, užuolaidų arba lovų lambrekenai ir kiti patalpų įrengimui skirti dirbiniai, nemegzti ir nenerti, iš linų arba ramės

ex 6303 99 906304 19 30ex 6304 99 00

 

 

121

Virvės, virvelės, lynai ir trosai, pinti arba nepinti, iš linų arba ramės

ex 5607 90 90

 

 

122

Maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti, iš lino arba iš ramės, išskyrus megztus arba nertus

ex 6305 90 00

 

 

123

Pūkiniai ir šeniliniai audiniai iš linų ar ramės, išskyrus siauruosius audinius

5801 90 10ex 5801 90 90

Šaliai, kaklaskarės, šalikai, skraistės, vualiai ir panašūs dirbiniai iš lino arba ramės, išskyrus megztus arba nertus

ex 6214 90 00

 

 

V GRUPĖ

124

Sintetiniai kuokšteliniai pluoštai

5501 10 005501 20 005501 30 005501 40 005501 90 005503 11 005503 19 005503 20 005503 30 005503 40 005503 90 005505 10 105505 10 305505 10 505505 10 705505 10 90

 

 

125 A

Sintetiniai gijiniai siūlai (ištisiniai), neskirti mažmeninei prekybai, išskyrus siūlus, priskiriamus 41 kategorijai

ex 5402 44 005402 45 005402 46 005402 47 00

 

 

125 B

Vienagijai siūlai, juostelės (dirbtiniai šiaudeliai ir panašūs dirbiniai), ketguto imitacijos, iš sintetinių medžiagų

5404 11 005404 12 005404 19 005404 90 105404 90 90ex 5604 90 10ex 5604 90 90

 

 

126

Dirbtiniai kuokšteliniai pluoštai

5502 00 105502 00 405502 00 805504 10 005504 90 005505 20 00

 

 

127 A

Dirbtiniai gijiniai siūlai (ištisiniai), neskirti mažmeninei prekybai, išskyrus siūlus, priskiriamus 42 kategorijai

ex 5403 31 00ex 5403 32 00ex 5403 33 00

 

 

127 B

Vienagijai siūlai, juostelės (dirbtiniai šiaudeliai ir panašūs dirbiniai), ketguto imitacijos, iš dirbtinių tekstilės medžiagų

5405 00 00ex 5604 90 90

 

 

128

Sukaršti arba šukuoti šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai

5105 40 00

 

 

129

Šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų arba ašutų verpalai

5110 00 00

 

 

130 A

Šilko siūlai, išskyrus šilko atliekų verpalus

5004 00 105004 00 905006 00 10

 

 

130 B

Šilko siūlai, išskyrus priskiriamus 130 A kategorijai; šilkaverpių fibroinas

5005 00 105005 00 905006 00 90ex 5604 90 90

 

 

131

Kitų augalinių tekstilės pluoštų verpalai

5308 90 90

 

 

132

Popieriniai verpalai

5308 90 50

 

 

133

Sėjamosios kanapės verpalai

5308 20 105308 20 90

 

 

134

Metalizuotieji siūlai

5605 00 00

 

 

135

Šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų arba ašutų audiniai

5113 00 00

 

 

136

Šilko arba šilko atliekų audiniai

5007 10 005007 20 115007 20 195007 20 215007 20 315007 20 395007 20 415007 20 515007 20 595007 20 615007 20 695007 20 715007 90 105007 90 305007 90 505007 90 905803 00 30ex 5905 00 90ex 5911 20 00

 

 

137

Pūkiniai audiniai, šeniliniai audiniai ir siaurieji audiniai iš šilko arba šilko atliekų

ex 5801 90 90ex 5806 10 00

 

 

138

Popierinių verpalų ir kitų tekstilės pluoštų audiniai, išskyrus iš ramės pagamintus audinius

5311 00 90ex 5905 00 90

 

 

139

Audiniai iš metalinių siūlų ir audiniai iš metalizuotųjų siūlų

5809 00 00

 

 

140

Megztinės arba nertinės tekstilės medžiagos, išskyrus iš vilnos arba švelniavilnių gyvūnų plaukų, medvilnės arba cheminio pluošto

ex 6001 10 00ex 6001 29 00ex 6001 99 006003 90 006005 90 906006 90 00

 

 

141

Kelioniniai pledai ir antklodės iš tekstilės medžiagos, išskyrus pagamintas iš vilnos arba švelniavilnių gyvūnų plaukų, medvilnės arba cheminio pluošto

ex 6301 90 90

 

 

142

Kilimai ir kita tekstilinė grindų danga iš sizalio, iš kitų Agave genties augalų tekstilės pluoštų arba iš pluoštinio banano

ex 5702 39 00ex 5702 49 00ex 5702 50 90ex 5702 99 00ex 5705 00 90

 

 

144

Veltinys iš šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų

ex 5602 10 38ex 5602 29 00

 

 

145

Virvės, virvelės, lynai ir trosai, pinti arba nepinti, iš abakos (pluoštinis bananas) pluošto arba iš sėjamosios kanapės

ex 5607 90 20ex 5607 90 90

 

 

146 A

Špagatai arba pakavimo virvės žemės ūkio mašinoms, iš sizalio arba iš kitų Agave genties augalų tekstilės pluoštų

ex 5607 21 00

 

 

146 B

Virvės, virvelės, lynai ir trosai iš sizalio arba iš kitų Agave genties augalų tekstilės pluoštų, išskyrus priskiriamus 146 A kategorijai

ex 5607 21 005607 29 00

 

 

146 C

Virvės, virvelės, lynai ir trosai, pinti arba nepinti, apipinti arba neapipinti, iš džiuto arba iš kitų karnienos tekstilės pluoštų, priskiriamų 5303 pozicijai

ex 5607 90 20

 

 

147

Šilko atliekos (įskaitant kokonus, netinkamus išvynioti), verpalų atliekos ir išplaušinta žaliava, išskyrus nekarštas ir nešukuotas

ex 5003 00 00

 

 

148 A

Džiuto arba kitų luobinių tekstilės pluoštų, priskiriamų 5303 pozicijai, verpalai

5307 10 005307 20 00

 

 

148 B

Kokoso pluošto (plaušų) verpalai

5308 10 00

 

 

149

Džiuto arba kitų tekstilės pluoštų iš karnienos audiniai, kurių plotis didesnis kaip 150 cm

5310 10 90ex 5310 90 00

 

 

150

Džiuto arba kitų tekstilės pluoštų iš karnienos audiniai, kurių plotis ne didesnis kaip 150 cm; Maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti, iš džiuto arba iš kitų luobinių tekstilės pluoštų, išskyrus naudotus

5310 10 10ex 5310 90 005905 00 506305 10 90

 

 

151 A

Grindų danga iš kokoso pluošto (plaušų)

5702 20 00

 

 

151 B

Kilimai ir kita tekstilinė grindų danga iš džiuto arba kitų tekstilės pluoštų iš karnienos, išskyrus siūtinę ar klijuotinę

ex 5702 39 00ex 5702 49 00ex 5702 50 90ex 5702 99 00

 

 

152

Smaigstytinis veltinys iš džiuto arba iš kitų karnienos tekstilės pluoštų, neįmirkytas ir nepadengtas, išskyrus grindų dangas

5602 10 11

 

 

153

Maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti, iš džiuto arba iš kitų luobinių tekstilės pluoštų, priskiriamų 5303 pozicijai

6305 10 10

 

 

154

Šilkaverpių kokonai, tinkami išvynioti

5001 00 00

Šilko žaliava (nesukta)

5002 00 00

Šilko atliekos (įskaitant kokonus, netinkamus išvynioti), verpalų atliekos ir išplaušinta žaliava, nekarštos ir nešukuotos

ex 5003 00 00

Nekaršta ir nešukuota vilna

5101 11 005101 19 005101 21 005101 29 005101 30 00

Nekaršti ir nešukuoti švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai

5102 11 005102 19 105102 19 305102 19 405102 19 905102 20 00

Vilnos arba švelniavilnių ar šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų atliekos, įskaitant verpalų atliekas, bet neįskaitant išplaušintos žaliavos

5103 10 105103 10 905103 20 005103 30 00

Vilnos arba švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų išplaušinta žaliava

5104 00 00

Linai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; linų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

5301 10 005301 21 005301 29 005301 30 00

Ramės ir kiti augaliniai tekstilės pluoštai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; šių pluoštų pakulos, pašukos ir atliekos, išskyrus kokoso pluošto (plaušų) ir abakos

5305 00 00

Nekaršta ir nešukuota medvilnė

5201 00 105201 00 90

Medvilnės atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

5202 10 005202 91 005202 99 00

Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.), žaliavinės arba apdorotos, bet nesuverptos; sėjamųjų kanapių pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

5302 10 005302 90 00

Abakos (pluoštinio banano arba Musa textilis Nee) pluoštai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; abakos pluoštų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

5305 00 00

Džiutas ir kiti tekstilės pluoštai iš karnienos (išskyrus linus, sėjamąsias kanapes ir ramę (kiniškąją dilgėlę)), žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; šių pluoštų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

5303 10 005303 90 00

Kiti augaliniai tekstilės pluoštai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; šių pluoštų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

5305 00 00

 

 

156

Moteriškos arba mergaičių palaidinukės ir puloveriai, megzti arba nerti, iš šilko arba iš šilko atliekų

6106 90 30ex 6110 90 90

 

 

157

Megzti arba nerti drabužiai, išskyrus 1–123 ir 156 kategorijų drabužius

ex 6101 90 20ex 6101 90 806102 90 106102 90 90ex 6103 39 00ex 6103 49 00ex 6104 19 90ex 6104 29 90ex 6104 39 006104 49 00ex 6104 69 006105 90 906106 90 506106 90 90ex 6107 99 00ex 6108 99 006109 90 906110 90 10ex 6110 90 90ex 6111 90 90ex 6114 90 00

 

 

159

Suknelės, palaidinukės ir marškiniai-palaidinukės, nemegztos ir nenertos, iš šilko arba šilko atliekų

6204 49 106206 10 00

Šaliai, kaklaskarės, šalikai, skraistės, vualiai ir panašūs dirbiniai, nemegzti ir nenerti, iš šilko arba šilko atliekų

6214 10 00

Kaklajuostės, peteliškės ir kaklaraiščiai iš šilko arba šilko atliekų

6215 10 00

 

 

160

Nosinės iš šilko arba šilko atliekų

ex 6213 90 00

 

 

161

Nemegzti ir nenerti drabužiai, išskyrus 1–123 ir 159 kategorijų drabužius

6201 19 006201 99 006202 19 006202 99 006203 19 906203 29 906203 39 906203 49 906204 19 906204 29 906204 39 906204 49 906204 59 906204 69 906205 90 10ex 6205 90 806206 90 106206 90 90ex 6211 20 00ex 6211 39 006211 49 00

 

 

I A PRIEDAS

Kategorija

Aprašymas

KN kodas (2009 m.)

Atitikmenų lentelė

vienetai/kg

g/vienetas

(1)

(2)

(3)

(4)

163 (2)

Marlė ir marlės dirbiniai, suformuoti arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes

3005 90 31

 

 

I B PRIEDAS

1.

Šis priedas apima tekstilės žaliavas (128 ir 154 kategorijų), tekstilės gaminius, išskyrus vilnos ir švelniavilnių gyvūnų plaukų gaminius, medvilnę ir cheminius pluoštus, be to, 124, 125A, 125B, 126, 127A ir 127B kategorijoms priskiriamus cheminius pluoštus, siūlus ir verpalus.

2.

Nepažeidžiant Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklių, prekių aprašymas laikomas tik nurodomojo pobūdžio, nes kiekvienos kategorijos produktai šiame priede nustatomi pagal KN kodus. Jei KN kodas nurodytas su ženklu „ex“, kiekvienos kategorijos gaminiai nustatomi pagal KN kodo ir atitinkamo aprašymo taikymo sritį.

3.

Drabužiai, kuriuos sunku priskirti vyriškiems ar berniukų drabužiams arba moteriškiems ar mergaičių drabužiams, priskiriami pastariesiems.

4.

Jeigu žymoje nurodoma „kūdikių drabužėliai“, tai reiškia drabužius iki 86 prekybinio dydžio imtinai.

Kategorija

Aprašymas

KN kodas (2009 m.)

Atitikmenų lentelė

vienetai/kg

g/vienetas

(1)

(2)

(3)

(4)

I GRUPĖ

ex 20

Lovos skalbiniai, išskyrus megztus arba nertus

ex 6302 29 90ex 6302 39 90

 

 

ex 32

Pūkiniai ir šeniliniai audiniai ir siūtinai pūkiniai tekstilės paviršiai

ex 5802 20 00ex 5802 30 00

 

 

ex 39

Stalo, kūno priežiūros ir virtuvės skalbiniai, išskyrus megztus arba nertus, išskyrus priskiriamus 118 kategorijai

ex 6302 59 90ex 6302 99 90

 

 

II GRUPĖ

ex 12

Pėdkelnės ir triko, kojinės, kojinės iki kelių, puskojinės, kojinės iki kulkšnių, kojinaitės ir panašūs gaminiai, megzti arba nerti, išskyrus skirtus kūdikiams

ex 6115 10 90ex 6115 29 00ex 6115 30 90ex 6115 99 00

24,3

41

ex 13

Vyriškos arba berniukų apatinės kelnės ir trumpikės, moteriškos arba mergaičių kelnaitės ir trumpikės, megztos arba nertos

ex 6107 19 00ex 6108 29 00ex 6212 10 10

17

59

ex 14

Vyriški arba berniukų austi paltai, lietpalčiai ir kiti paltai, apsiaustai ir pelerinos (apsiaustai su gobtuvu)

ex 6210 20 00

0,72

1 389

ex 15

Moteriški arba mergaičių austi paltai, lietpalčiai ir kiti paltai, apsiaustai ir pelerinos, švarkai ir sportiniai švarkai (bleizeriai), išskyrus skrandas su gobtuvais

ex 6210 30 00

0,84

1 190

ex 18

Vyriški arba berniukų apatiniai marškiniai (be rankovių) ir kiti apatiniai marškiniai, apatinės kelnės, trumpikės, naktiniai marškiniai, pižamos, maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai, išskyrus megztus arba nertus

ex 6207 19 00ex 6207 29 00ex 6207 99 90

Moteriški arba mergaičių apatiniai marškiniai (be rankovių) ir kiti apatiniai marškiniai, apatinukai, apatiniai sijonai, apatinės kelnės, kelnaitės, naktiniai marškiniai, pižamos, peniuarai, maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai, išskyrus megztus arba nertus

ex 6208 19 00ex 6208 29 00ex 6208 99 00ex 6212 10 10

 

 

ex 19

Nosinės, išskyrus nosines iš šilko ar šilko atliekų

ex 6213 90 00

59

17

ex 24

Vyriški arba berniukų naktiniai marškiniai, pižamos, maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai, megzti arba nerti

ex 6107 29 00

Moteriški arba mergaičių naktiniai marškiniai, pižamos, peniuarai, maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai, megzti arba nerti

ex 6108 39 00

3,9

257

ex 27

Moteriški arba mergaičių sijonai, įskaitant sijonus-kelnes

ex 6104 59 00

2,6

385

ex 28

Kelnės, kombinezonai su antkrūtiniais ir petnešomis, bridžai ir šortai (išskyrus maudymosi kostiumėlius ar kelnaites), megzti arba nerti

ex 6103 49 00ex 6104 69 00

1,61

620

ex 31

Liemenėlės, austos, megztos arba nertos

ex 6212 10 10ex 6212 10 90

18,2

55

ex 68

Kūdikių drabužėliai ir drabužių priedai, išskyrus ex 10 ir ex 87 kategorijų pirštuotas pirštines, kumštines pirštines ir puspirštines, kūdikių kojinės, puskojinės ir kojinaites, išskyrus megztas arba nertas, ex 88 kategorijos

ex 6209 90 90

 

 

ex 73

Sportiniai kostiumai iš megzto ar nerto audinio

ex 6112 19 00

1,67

600

ex 78

Drabužiai, pasiūti iš medžiagų, priskiriamų 5903, 5906 ir 5907 pozicijoms, išskyrus ex 14 ir ex 15 kategorijų drabužius

ex 6210 40 00ex 6210 50 00

 

 

ex 83

Drabužiai, pasiūti iš megztų ar nertų medžiagų, priskiriamų 5903 ir 5907 pozicijoms, ir slidinėjimo kostiumai, megzti arba nerti

ex 6112 20 00ex 6113 00 90

 

 

III A GRUPĖ

ex 38 B

Tinklinės užuolaidos, išskyrus megztas arba nertas

ex 6303 99 90

 

 

ex 40

Austos užuolaidos (įskaitant portjeras, vidines uždangas; užuolaidų arba lovų lambrekenus ir kitus baldams ir būstui dekoruoti naudojamus dirbinius), išskyrus megztas arba nertas

ex 6303 99 90ex 6304 19 90ex 6304 99 00

 

 

ex 58

Kilimai, kiliminės dangos, kilimėliai, rišti (gatavi arba negatavi)

ex 5701 90 10ex 5701 90 90

 

 

ex 59

Kilimai ir kita tekstilinė grindų danga, išskyrus ex 58, 142 ir 151B kategorijų kilimus

ex 5702 10 00ex 5702 50 90ex 5702 99 00ex 5703 90 20ex 5703 90 80ex 5704 10 00ex 5704 90 00ex 5705 00 90

 

 

ex 60

Rankomis austi Gobelins, Flanders, Aubusson, Beauvais ir panašių rūšių gobelenai, taip pat siuvinėti (pavyzdžiui, mažu dygsneliu, kryželiu), įrėminti arba panašiai rankomis

ex 5805 00 00

 

 

ex 61

Siaurieji audiniai ir juostelės, kurias sudaro tik metmenys be ataudų, surišti adhezyvais (bolduc), išskyrus etiketes ir panašius ex 62 ir 137 kategorijų dirbinius Elastiniai audiniai ir apsiuvai (nemegzti ir nenerti), pagaminti iš tekstilinių medžiagų, susiūtų guminiais siūlais

ex 5806 10 00ex 5806 20 00ex 5806 39 00ex 5806 40 00

 

 

ex 62

Šeniliniai siūlai (įskaitant plaušelių šenilinius (flock chenille) siūlus), apvytiniai siūlai (išskyrus metalizuotuosius siūlus ir apvytinius ašutų siūlus)

ex 5606 00 91ex 5606 00 99

Tiulis ir kitos tinklinės medžiagos, išskyrus austas, megztas arba nertas medžiagas, rankų darbo arba mechaniniu būdu pagaminti nėriniai, nėriniai rietime, juostelėmis arba atskirais fragmentais

ex 5804 10 10ex 5804 10 90ex 5804 29 10ex 5804 29 90ex 5804 30 00

Etiketės, emblemos ir panašūs dirbiniai iš tekstilės medžiagų, nesiuvinėti, rietime, juostelėmis arba iškirpti tam tikromis formomis ar dydžiais, austiniai

ex 5807 10 10ex 5807 10 90

Pintinės juostelės, pintinės virvelės ir dekoratyviniai apsiuvai rietime; kutai, pomponai ir panašūs dirbiniai

ex 5808 10 00ex 5808 90 00

Siuvinėjimai rietime, juostelėmis arba atskirais fragmentais

ex 5810 10 10ex 5810 10 90ex 5810 99 10ex 5810 99 90

 

 

ex 63

Megztinės arba nertinės medžiagos iš sintetinio pluošto, kuriose elastomeriniai siūlai sudaro ne mažiau kaip 5 % masės, ir megztinės arba nertinės medžiagos, kuriose guminiai siūlai sudaro ne mažiau kaip 5 % masės

ex 5906 91 00ex 6002 40 00ex 6002 90 00ex 6004 10 00ex 6004 90 00

 

 

ex 65

Megzti arba nerti audiniai, išskyrus ex 63 kategorijos

ex 5606 00 10ex 6002 40 00ex 6004 10 00

 

 

ex 66

Kelioniniai pledai ir antklodės, išskyrus megztas arba nertas

ex 6301 10 00

 

 

III B GRUPĖ

ex 10

Pirštuotos pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės, megztos arba nertos

ex 6116 10 20ex 6116 10 80ex 6116 99 00

17 porų

59

ex 67

Megzti arba nerti drabužių priedai, išskyrus skirtus kūdikiams; visų rūšių namų ūkio skalbiniai, megzti arba nerti; užuolaidos (įskaitant portjeras), vidinės uždangos, užuolaidų arba lovų lambrekenai ir kiti patalpų įrengimui skirti dirbiniai, megzti arba nerti; megztos arba nertos antklodės ir kelioniniai pledai, kiti megzti arba nerti dirbiniai, įskaitant drabužių arba drabužių priedų dalis

ex 5807 90 90ex 6113 00 10ex 6117 10 00ex 6117 80 10ex 6117 80 80ex 6117 90 00ex 6301 90 10ex 6302 10 00ex 6302 40 00ex 6303 19 00ex 6304 11 00ex 6304 91 00ex 6307 10 10ex 6307 90 10

 

 

ex 69

Moteriški arba mergaičių apatinukai ir apatiniai sijonai, megzti arba nerti

ex 6108 19 00

7,8

128

ex 72

Maudymosi kostiumėliai

ex 6112 39 10ex 6112 39 90ex 6112 49 10ex 6112 49 90ex 6211 11 00ex 6211 12 00

9,7

103

ex 75

Megzti arbe nerti vyriški arba berniukų kostiumai ir ansambliai

ex 6103 10 90ex 6103 29 00

0,80

1 250

ex 85

Kaklajuostės, peteliškės ir kaklaraiščiai, išskyrus megztus arba nertus, išskyrus 159 kategorijos

ex 6215 90 00

17,9

56

ex 86

Korsetai, juosmenėlės, keliaraiščiai, petnešos ir panašūs dirbiniai bei jų dalys, megzti ar nerti arba nemegzti ar nenerti

ex 6212 20 00ex 6212 30 00ex 6212 90 00

8,8

114

ex 87

Pirštuotos pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės, nemegztos ir nenertos

ex 6209 90 90ex 6216 00 00

 

 

ex 88

Kojinės, puskojinės ir kojinaitės, nemegztos ir nenertos; kiti drabužių priedai, drabužių arba drabužių priedų dalys, išskyrus skirtus kūdikiams, išskyrus megztus arba nertus

ex 6209 90 90ex 6217 10 00ex 6217 90 00

 

 

ex 91

Palapinės

ex 6306 29 00

 

 

ex 94

Vata iš tekstilės medžiagų ir jos dirbiniai; tekstilės plaušeliai, kurių ilgis ne didesnis kaip 5 mm (flock), tekstilės dulkės ir gumuliukai

ex 5601 10 90ex 5601 29 00ex 5601 30 00

 

 

ex 95

Veltinis ir dirbiniai iš veltinio, įmirkyti arba neįmirkyti, aptraukti arba neaptraukti, išskyrus grindų dangas

ex 5602 10 19ex 5602 10 38ex 5602 10 90ex 5602 29 00ex 5602 90 00ex 5807 90 10ex 6210 10 10ex 6307 90 91

 

 

ex 97

Tinklai, rišti iš virvių, virvelių arba lynų, ir gatavi žvejybos tinklai iš siūlų, virvių, virvelių arba lynų

ex 5608 90 00

 

 

ex 98

Kiti dirbiniai iš siūlų, virvių, virvelių, trosų ar lynų, išskyrus tekstilės medžiagas, dirbinius, pagamintus iš tokių medžiagų ir 97 kategorijos dirbinius

ex 5609 00 00ex 5905 00 10

 

 

ex 99

Tekstilės gaminiai, padengti dervomis (gum) arba krakmolingomis medžiagomis, naudojami knygoms įrišti arba turintys panašią paskirtį; techninė audinio kalkė; paruoštos tapybai gruntuotos drobės; klijuotės, kolenkorai ir panašūs sustandinantys tekstilės gaminiai, tokie kaip naudojami skrybėlių pagrindams

ex 5901 10 00ex 5901 90 00

Linoleumas, supjaustytas arba nesupjaustytas reikiamų formų gabalais; grindų danga, sudaryta iš apvalkalo arba iš dangos, pritvirtintos prie tekstilinio pagrindo, supjaustytos arba nesupjaustytos reikiamų formų gabalais

ex 5904 10 00ex 5904 90 00

Gumuoti tekstilės gaminiai, nemegzti arba nenerti, išskyrus skirtus padangoms

ex 5906 10 00ex 5906 99 10ex 5906 99 90

Kitu būdu įmirkyti ar aptraukti tekstilės gaminiai; tapybos būdu dekoruotos drobės, naudojamos kaip teatro dekoracijos; studijų fonai, išskyrus ex 100 kategorijos dirbinius

ex 5907 00 00

 

 

ex 100

Tekstilės gaminiai, įmirkyti, apvilkti, padengti arba laminuoti celiuliozės dariniais arba kitais plastikais

ex 5903 10 10ex 5903 10 90ex 5903 20 10ex 5903 20 90ex 5903 90 10ex 5903 90 91ex 5903 90 99

 

 

ex 109

Dirbiniai iš brezento, burės, tentai ir markizės

ex 6306 19 00ex 6306 30 00

 

 

ex 110

Austi pripučiami čiužiniai

ex 6306 40 00

 

 

ex 111

Stovyklavimo įranga, austa, išskyrus pripučiamus čiužinius ir palapines

ex 6306 99 00

 

 

ex 112

Kiti gatavi tekstilės dirbiniai, austi, išskyrus ex 113 ir ex 114 kategorijų

ex 6307 20 00ex 6307 90 99

 

 

ex 113

Grindų šluostės, indų pašluostės, dulkių šluostės, išskyrus megztas arba nertas

ex 6307 10 90

 

 

ex 114

Audiniai ir dirbiniai, skirti techniniam naudojimui, išskyrus 136 kategorijos dirbinius

ex 5908 00 00ex 5909 00 90ex 5910 00 00ex 5911 10 00ex 5911 31 19ex 5911 31 90ex 5911 32 10ex 5911 32 90ex 5911 40 00ex 5911 90 10ex 5911 90 90

 

 

IV GRUPĖ

115

Lininiai arba ramės (kiniškosios dilgėlės) verpalai

5306 10 105306 10 305306 10 505306 10 905306 20 105306 20 905308 90 125308 90 19

 

 

117

Lininiai arba ramės (kiniškosios dilgėlės) audiniai

5309 11 105309 11 905309 19 005309 21 005309 29 005311 00 10ex 5803 00 905905 00 30

 

 

118

Stalo, kūno priežiūros ir virtuvės skalbiniai iš linų arba ramės, išskyrus megztus arba nertus

6302 29 106302 39 206302 59 10ex 6302 59 906302 99 10ex 6302 99 90

 

 

120

Užuolaidos (įskaitant portjeras), vidinės uždangos, užuolaidų arba lovų lambrekenai ir kiti patalpų įrengimui skirti dirbiniai, nemegzti ir nenerti, iš linų arba ramės

ex 6303 99 906304 19 30ex 6304 99 00

 

 

121

Virvės, virvelės, lynai ir trosai, pinti arba nepinti, iš linų arba ramės

ex 5607 90 90

 

 

122

Maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti, iš lino arba iš ramės, išskyrus megztus arba nertus

ex 6305 90 00

 

 

123

Pūkiniai ir šeniliniai audiniai iš linų ar ramės, išskyrus siauruosius audinius

5801 90 10ex 5801 90 90

 

 

 

Šaliai, kaklaskarės, šalikai, skraistės, vualiai ir panašūs dirbiniai iš lino arba ramės, išskyrus megztus arba nertus

ex 6214 90 00

 

 

V GRUPĖ

124

Sintetiniai kuokšteliniai pluoštai

5501 10 005501 20 005501 30 005501 40 005501 90 005503 11 005503 19 005503 20 005503 30 005503 40 005503 90 005505 10 105505 10 305505 10 505505 10 705505 10 90

 

 

125 A

Sintetiniai gijiniai siūlai (ištisiniai), neskirti mažmeninei prekybai

ex 5402 44 005402 45 005402 46 005402 47 00

 

 

125 B

Vienagijai siūlai, juostelės (dirbtiniai šiaudeliai ir panašūs dirbiniai), ketguto imitacijos, iš sintetinių medžiagų

5404 11 005404 12 005404 19 005404 90 105404 90 90ex 5604 90 10ex 5604 90 90

 

 

126

Dirbtiniai kuokšteliniai pluoštai

5502 00 105502 00 405502 00 805504 10 005504 90 005505 20 00

 

 

127 A

Verpalai iš dirbtinių gijinių siūlų (ištisiniai), neskirti mažmeninei prekybai, pirminiai siūlai iš viskozės verpalų, nesuktieji arba suktieji, kurių sukrumas ne didesnis kaip 250 sūkių/m, ir pirminiai, netekstūruotieji verpalai iš celiuliozės acetato

ex 5403 31 00ex 5403 32 00ex 5403 33 00

 

 

127 B

Vienagijai siūlai, juostelės (dirbtiniai šiaudeliai ir panašūs dirbiniai), ketguto imitacijos, iš dirbtinių tekstilės medžiagų

5405 00 00ex 5604 90 90

 

 

128

Sukaršti arba šukuoti šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai

5105 40 00

 

 

129

Šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų arba ašutų verpalai

5110 00 00

 

 

130 A

Šilko siūlai, išskyrus šilko atliekų verpalus

5004 00 105004 00 905006 00 10

 

 

130 B

Šilko siūlai, išskyrus priskiriamus 130 A kategorijai; šilkaverpių fibroinas

5005 00 105005 00 905006 00 90ex 5604 90 90

 

 

131

Kitų augalinių tekstilės pluoštų verpalai

5308 90 90

 

 

132

Popieriniai verpalai

5308 90 50

 

 

133

Sėjamosios kanapės verpalai

5308 20 105308 20 90

 

 

134

Metalizuotieji siūlai

5605 00 00

 

 

135

Šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų arba ašutų audiniai

5113 00 00

 

 

136 A

Šilko arba šilko atliekų audiniai, išskyrus nebalintus, plautus arba balintus

5007 20 19ex 5007 20 31ex 5007 20 39ex 5007 20 415007 20 595007 20 615007 20 695007 20 715007 90 305007 90 505007 90 90

 

 

136 B

Šilko arba šilko atliekų audiniai, išskyrus 136A kategorijos audinius

ex 5007 10 005007 20 115007 20 21ex 5007 20 31ex 5007 20 39ex 5007 20 415007 20 515007 90 105803 00 30ex 5905 00 90ex 5911 20 00

 

 

137

Pūkiniai audiniai, šeniliniai audiniai ir siaurieji audiniai iš šilko arba šilko atliekų

ex 5801 90 90ex 5806 10 00

 

 

138

Popierinių verpalų ir kitų tekstilės pluoštų audiniai, išskyrus iš ramės pagamintus audinius

5311 00 90ex 5905 00 90

 

 

139

Audiniai iš metalinių siūlų ir audiniai iš metalizuotųjų siūlų

5809 00 00

 

 

140

Megztinės arba nertinės tekstilės medžiagos, išskyrus iš vilnos arba švelniavilnių gyvūnų plaukų, medvilnės arba cheminio pluošto

ex 6001 10 00ex 6001 29 00ex 6001 99 006003 90 006005 90 906006 90 00

 

 

141

Kelioniniai pledai ir antklodės iš tekstilės medžiagos, išskyrus pagamintas iš vilnos arba švelniavilnių gyvūnų plaukų, medvilnės arba cheminio pluošto

ex 6301 90 90

 

 

142

Kilimai ir kita tekstilinė grindų danga iš sizalio, iš kitų Agave genties augalų tekstilės pluoštų arba iš pluoštinio banano

ex 5702 39 00ex 5702 49 00ex 5702 50 90ex 5702 99 00ex 5705 00 90

 

 

144

Veltinys iš šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų

ex 5602 10 38ex 5602 29 00

 

 

145

Virvės, virvelės, lynai ir trosai, pinti arba nepinti, iš abakos (pluoštinio banano) pluošto arba iš sėjamosios kanapės

ex 5607 90 20ex 5607 90 90

 

 

146 A

Špagatai arba pakavimo virvės žemės ūkio mašinoms, iš sizalio arba iš kitų Agave genties augalų tekstilės pluoštų

ex 5607 21 00

 

 

146 B

Virvės, virvelės, lynai ir trosai iš sizalio arba iš kitų Agave genties augalų tekstilės pluoštų, išskyrus priskiriamus 146 A kategorijai

ex 5607 21 005607 29 00

 

 

146 C

Virvės, virvelės, lynai ir trosai, pinti arba nepinti, apipinti arba neapipinti, iš džiuto arba iš kitų karnienos tekstilės pluoštų, priskiriamų 5303 pozicijai

ex 5607 90 20

 

 

147

Šilko atliekos (įskaitant kokonus, netinkamus išvynioti), verpalų atliekos ir išplaušinta žaliava, išskyrus nekarštas ir nešukuotas

ex 5003 00 00

 

 

148 A

Džiuto arba kitų luobinių tekstilės pluoštų, priskiriamų 5303 pozicijai, verpalai

5307 10 005307 20 00

 

 

148 B

Kokoso pluošto (plaušų) verpalai

5308 10 00

 

 

149

Džiuto arba kitų tekstilės pluoštų iš karnienos audiniai, kurių plotis didesnis kaip 150 cm

5310 10 90ex 5310 90 00

 

 

150

Džiuto arba kitų tekstilės pluoštų iš karnienos audiniai, kurių plotis ne didesnis kaip 150 cm; maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti, iš džiuto arba iš kitų luobinių tekstilės pluoštų, išskyrus naudotus

5310 10 10ex 5310 90 005905 00 506305 10 90

 

 

151 A

Grindų danga iš kokoso pluošto (plaušų)

5702 20 00

 

 

151 B

Kilimai ir kita tekstilinė grindų danga iš džiuto arba kitų tekstilės pluoštų iš karnienos, išskyrus siūtinę ar klijuotinę

ex 5702 39 00ex 5702 49 00ex 5702 50 90ex 5702 99 00

 

 

152

Smaigstytinis veltinys iš džiuto arba iš kitų karnienos tekstilės pluoštų, neįmirkytas ir nepadengtas, išskyrus grindų dangas

5602 10 11

 

 

153

Maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti, iš džiuto arba iš kitų luobinių tekstilės pluoštų, priskiriamų 5303 pozicijai

6305 10 10

 

 

154

Šilkaverpių kokonai, tinkami išvynioti

5001 00 00

Šilko žaliava (nesukta)

5002 00 00

Šilko atliekos (įskaitant kokonus, netinkamus išvynioti), verpalų atliekos ir išplaušinta žaliava, nekarštos ir nešukuotos

ex 5003 00 00

Nekaršta ir nešukuota vilna

5101 11 005101 19 005101 21 005101 29 005101 30 00

Nekaršti ir nešukuoti švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai

5102 11 005102 19 105102 19 305102 19 405102 19 905102 20 00

Vilnos arba švelniavilnių ar šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų atliekos, įskaitant verpalų atliekas, bet neįskaitant išplaušintos žaliavos

5103 10 105103 10 905103 20 005103 30 00

Vilnos arba švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų išplaušinta žaliava

5104 00 00

Linai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; linų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

5301 10 005301 21 005301 29 005301 30 00

Ramės ir kiti augaliniai tekstilės pluoštai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; šių pluoštų pakulos, pašukos ir atliekos, išskyrus kokoso pluošto (plaušų) ir abakos

5305 00 00

Nekaršta ir nešukuota medvilnė

5201 00 105201 00 90

Medvilnės atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

5202 10 005202 91 005202 99 00

Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa), žaliavinės arba apdorotos, bet nesuverptos; sėjamųjų kanapių pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

5302 10 005302 90 00

Abakos (pluoštinio banano arba Musa textilis Nee) pluoštai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; abakos pluoštų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

5305 00 00

Džiutas ir kiti tekstilės pluoštai iš karnienos (išskyrus linus, sėjamąsias kanapes ir ramę (kiniškąją dilgėlę)), žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; šių pluoštų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

5303 10 005303 90 00

Kiti augaliniai tekstilės pluoštai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; šių pluoštų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

5305 00 00

 

 

156

Moteriškos arba mergaičių palaidinukės ir puloveriai, megzti arba nerti, iš šilko arba iš šilko atliekų

6106 90 30ex 6110 90 90

 

 

157

Megzti arba nerti drabužiai, išskyrus ex 10, ex 12, ex 13, ex 24, ex 27, ex 28, ex 67, ex 69, ex 72, ex 73, ex 75, ex 83 ir 156 kategorijų drabužius

ex 6101 90 20ex 6101 90 806102 90 106102 90 90ex 6103 39 00ex 6103 49 00ex 6104 19 90ex 6104 29 90ex 6104 39 006104 49 00ex 6104 69 006105 90 906106 90 506106 90 90ex 6107 99 00ex 6108 99 006109 90 906110 90 10ex 6110 90 90ex 6111 90 90ex 6114 90 00

 

 

159

Suknelės, palaidinukės ir marškiniai-palaidinukės, nemegztos ir nenertos, iš šilko arba šilko atliekų

6204 49 106206 10 00

Šaliai, kaklaskarės, šalikai, skraistės, vualiai ir panašūs dirbiniai, nemegzti ir nerti, iš šilko arba šilko atliekų

6214 10 00

Kaklajuostės, peteliškės ir kaklaraiščiai iš šilko arba šilko atliekų

6215 10 00

 

 

160

Nosinės iš šilko arba šilko atliekų

ex 6213 90 00

 

 

161

Drabužiai, nemegzti ir nenerti, išskyrus ex 14, ex 15, ex 18, ex 31, ex 68, ex 72, ex 78, ex 86, ex 87, ex 88 ir 159 kategorijų drabužius

6201 19 006201 99 006202 19 006202 99 006203 19 906203 29 906203 39 906203 49 906204 19 906204 29 906204 39 906204 49 906204 59 906204 69 906205 90 10ex 6205 90 806206 90 106206 90 90ex 6211 20 00ex 6211 39 006211 49 00

 

 
“

(2)

II priedas pakeičiamas taip:

„II PRIEDAS

1 STRAIPSNYJE NURODYTOS EKSPORTUOJANČIOS ŠALYS

Baltarusija

Rusija

Serbija

Uzbekistanas“

(3)

III priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

28 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Šį numerį sudaro šios sudedamosios dalys:

—

dvi raidės, nurodančios eksportuojančią šalį:

—

Baltarusija = BY

—

Serbija = RS

—

Uzbekistanas = UZ

—

dvi raidės, nurodančios tikslinę paskirties valstybę narę arba tokių valstybių narių grupę:

—

AT = Austrija

—

BG = Bulgarija

—

BL = Beniliuksas

—

CY = Kipras

—

CZ = Čekija

—

DE = Vokietijos Federacinė Respublika

—

DK = Danija

—

EE = Estija

—

GR = Graikija

—

ES = Ispanija

—

FI = Suomija

—

FR = Prancūzija

—

GB = Jungtinė Karalystė

—

HU = Vengrija

—

IE = Airija

—

IT = Italija

—

LT = Lietuva

—

LV = Latvija

—

MT = Malta

—

PL = Lenkija

—

PT = Portugalija

—

RO = Rumunija

—

SE = Švedija

—

SI = Slovėnija

—

SK = Slovakija

—

vienaženklis skaičius, nurodantis kvotos metus arba metus, kuriais buvo įregistruotas šio priedo A lentelėje išvardytų gaminių eksportas, atitinkantis paskutinį konkrečių metų skaičių, pvz., „8“ žymi 2008 m., o „9“ – 2009 m.

—

dviženklis skaičius, nurodantis eksportuojančiosios šalies išduodančiąją įstaigą,

—

penkiaženklis skaičius nuo 00001 iki 99999, priskiriamas konkrečiai paskirties valstybei narei.“.

b)

A lentelė pakeičiama taip:

„Šalys ir kategorijos, kurioms taikoma dvigubo patikrinimo priežiūros sistema

Trečioji šalis

Grupė

Kategorija

Vienetas

Uzbekistanas

I A

1

tonos

3

tonos

I B

4

1 000 vienetų

5

1 000 vienetų

6

1 000 vienetų

7

1 000 vienetų

8

1 000 vienetų

II B

26

1 000 vienetų“

c)

B lentelė išbraukiama.

(4)

V priedas pakeičiamas taip:

„V PRIEDAS

BENDRIJOS KIEKYBINĖS NORMOS

Taikomos 2009 m.

BALTARUSIJA

Kategorija

Vienetas

Kvota nuo 2009 m. sausio 1 d.

IA grupė

1

tonos

1 586

2

tonos

6 643

3

tonos

242

IB grupė

4

T vienetų

1 839

5

T vienetų

1 105

6

T vienetų

1 705

7

T vienetų

1 377

8

T vienetų

1 160

IIA grupė

20

vienetų

329

22

tonos

524

IIB grupė

15

T vienetų

1 726

21

T vienetų

930

24

T vienetų

844

26/27

T vienetų

1 117

29

T vienetų

468

73

T vienetų

329

IIIB grupė

67

tonos

359

IV grupė

115

tonos

420

117

tonos

2 312

118

tonos

471

T vienetų: tūkst. vienetų“

(5)

VII priedo lentelė pakeičiama taip:

„Lentelė

Bendrijos kiekybinės normos, taikomos pagal laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą reimportuotoms prekėms

Taikomos 2009 m.

BALTARUSIJA

Kategorija

Vienetas

Nuo 2009 m. sausio 1 d.

IB grupė

4

1 000 vienetų

6 610

5

1 000 vienetų

9 215

6

1 000 vienetų

12 290

7

1 000 vienetų

9 225

8

1 000 vienetų

3 140

IIB grupė

15

1 000 vienetų

5 387

21

1 000 vienetų

3 584

24

1 000 vienetų

922

26/27

1 000 vienetų

4 492

29

1 000 vienetų

1 820

73

1 000 vienetų

6 979“

(6)

VIII priedo lentelės pakeičiamos taip:

„1.

ŠALIS

2.

Išankstinis naudojimas

3.

Perkėlimas

4.

Perkėlimas iš 1 kategorijos į 2 ir 3 kategorijas

5.

Pervedimas tarp 2 ir 3 kategorijų

6.

Pervedimas tarp 4, 5, 6, 7 ir 8 kategorijų

7.

Pervedimas iš I, II ir III grupių į II, III ir IV grupes

8.

Maksimalus padidėjimas bet kurioje kategorijoje

9.

Papildomos sąlygos

Baltarusija

5 %

7 %

4 %

4 %

4 %

5 %

13,5 %

7 skiltyje gali būti pervedama iš ir į V grupę. I grupės kategorijų atveju 8 skilties riba yra 13 %

Serbija

5 %

10 %

12 %

12 %

12 %

12 %

17 %

7 skiltyje gali būti pervedama iš bet kurios I, II ir III grupių kategorijos į II ir III grupes.“

(1)  N.B.: Apima tik 1–114 kategorijas, išskyrus Baltarusiją, Rusijos Federaciją, Uzbekistaną ir Serbiją, kuriems numatytos 1–161 kategorijos.

(2)  Taikoma tik importui iš Kinijos.

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/56

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1329/2008

2008 m. gruodžio 22 d.

kuriuo priimamos skubios kiaulienos rinkos paramos, teiktinos privatiems sandėliams Jungtinės Karalystės dalyje, priemonės

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 37 straipsnį, 43 straipsnio a ir d punktus, 191 straipsnį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 37 straipsnyje nurodyta, kad jeigu vidutinė kiaulių skerdenų kaina Bendrijos rinkoje, nustatyta pagal kainas, užregistruotas visose valstybėse narėse Bendrijos tipinėse rinkose ir apskaičiuotas pagal koeficientus, rodančius santykinį kiaulių bandos dydį kiekvienoje valstybėje narėje, yra mažesnė nei 103 % referencinės kainos, ir tikėtina, kad ji tokia ir liks, Komisija gali nuspręsti skirti pagalbą už privatų sandėliavimą.

(2)

Rinkos kainos nukrito žemiau šio lygio ir, atsižvelgiant į sezonines ir ciklines tendencijas, ši padėtis gali išlikti.

(3)

Airijos ir Šiaurės Airijos kiaulienos rinkoje padėtis yra ypač sudėtinga, atsižvelgiant į tai, kad Airijos kilmės kiaulienoje neseniai buvo rasta didelis kiekis dioksinų. Kompetentingos valdžios institucijos padėtį ėmėsi spręsti taikydamos įvairias priemones.

(4)

Į Airijos kiaulių ūkius buvo pristatoma užterštų gyvulių pašarų. Užteršti pašarai sudaro labai didelę dalį kiaulių pašaro, todėl tokiuose ūkiuose augintų kiaulių mėsoje yra daug dioksinų. Kompetentingos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į sunkumus nustatant ūkius, iš kurių kiauliena yra pristatyta, ir į tai, kad užterštoje kiaulienoje rastas didelis dioksino kiekis, nusprendė taikyti prevencinę priemonę – išimti iš rinkos visą kiaulienos mėsą ir visus kiaulienos produktus.

(5)

Taikant tokias priemones, labai smarkiai sutrikdoma Šiaurės Airijos kiaulienos rinka. Atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes ir praktinius Šiaurės Airijos kiaulienos rinkai iškilusius sunkumus, reikėtų ribotam laikotarpiui numatyti skubias Bendrijos rinkos paramos priemones, susijusias su riboto produktų kiekio sandėliavimu privačiuose sandėliuose Šiaurės Airijoje.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 31 straipsnyje numatyta, kad pagalba gali būti skiriama už kiaulienos sandėliavimą privačiuose sandėliuose ir kad pagalbos dydį iš anksto nustato Komisija arba jis nustatomas viešojo konkurso tvarka.

(7)

Kadangi Šiaurės Airijos kiaulienos rinkos situacijai spręsti reikia greitų praktiškų veiksmų, tinkamiausiai būtų teikti iš anksto nustatytą laikymo privačiuose sandėliuose pagalbą.

(8)

2008 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 826/2008, kuriuo nustatomos bendrosios pagalbos už privatų tam tikrų žemės ūkio produktų saugojimą skyrimo taisyklės (2), nustatytos bendrosios sandėliavimo privačiuose sandėliuose pagalbos programos įgyvendinimo taisyklės.

(9)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 826/2008 6 straipsniu, iš anksto nustatyta pagalba teikiama pagal to straipsnio III skyriuje nurodytas išsamias taisykles ir sąlygas.

(10)

Atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, būtina reikalauti, kad į sandėlius pristatomi produktai būtų pagaminti iš kiaulių, užaugintų ūkiuose, kuriuose, kaip nustatyta, nebuvo naudojamas užterštas pašaras. Be to, reikia numatyti, kad tokie produktai būtų pagaminti iš Airijoje arba Šiaurės Airijoje užaugintų ir Šiaurės Airijoje paskerstų kiaulių.

(11)

Siekiant palengvinti priemonės valdymą, kiaulienos produktai klasifikuojami pagal sandėliavimo išlaidų lygio panašumus.

(12)

Siekiant palengvinti administracinį ir kontrolės darbą, susijusį su sutarčių sudarymu, turėtų būti nustatyti mažiausi kiekiai, kuriuos gali pateikti kiekvienas pareiškėjas.

(13)

Siekiant užtikrinti ūkio subjektų sutartinių įsipareigojimų laikymąsi ir pageidaujamą priemonės poveikį rinkai, turėtų būti nustatytas užstato dydis.

(14)

Kiaulienos produktų eksportas padeda atstatyti rinkos pusiausvyrą. Todėl tais atvejais, kai sandėliavimo laikotarpis yra sutrumpinamas todėl, kad ketinama eksportuoti iš sandėlių paimtus produktus, turėtų būti taikomos Reglamento (EB) Nr. 826/008 28 straipsnio 3 dalies nuostatos. Turėtų būti nustatytas dienos tarifas, kuriuo sumažinama pagalbos suma, kaip nurodyta tame straipsnyje.

(15)

Siekiant taikyti Reglamento (EB) Nr. 826/2008 28 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą ir siekiant ūkio subjektams užtikrinti nuoseklumą ir aiškumą, toje pastraipoje nurodytą dviejų mėnesių laikotarpį reikia išreikšti dienomis.

(16)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Sandėliavimo privačiuose sandėliuose pagalba skiriama už kiaulienos produktus, atitinkančius šias sąlygas:

a)

jie yra pagaminti iš kiaulių, kurios mažiausiai du mėnesius iki skerdimo Šiaurės Airijoje buvo auginamos Airijoje arba Šiaurės Airijoje;

b)

jie yra geros ir pardavimui tinkamos kokybės, pagaminti iš kiaulių, užaugintų ūkiuose, kuriuose, kaip nustatyta, nebuvo naudojami pašarai, užkrėsti dideliu dioksinų ir polichlorintųjų bifenilų kiekiu.

2.   Produktų, už kuriuos gali būti mokama pagalba, sąrašas ir atitinkamos sumos nurodyti priede.

2 straipsnis

Taikytinos taisyklės

Jei šiame reglamente nenurodoma kitaip, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 826/2008.

3 straipsnis

Paraiškų pateikimas

1.   Paraiškos dėl atitinkamų kategorijų kiaulienos produktų, už kuriuos gali būti skiriama pagalba pagal 1 straipsnį, sandėliavimo privačiuose sandėliuose pagalbos gali būti pateikiamos Šiaurės Airijoje nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

2.   Paraiškose nurodomas sandėliavimo laikotarpis – 90, 120, 150 arba 180 dienų.

3.   Paraiškos pateikiamos tik vienos iš priede nurodytų kategorijų produktų, nurodant atitinkamą tos kategorijos produktų KN kodą.

4.   Kompetentingos valdžios institucijos imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 straipsnio 1 dalies nuostatų.

4 straipsnis

Mažiausi leistini kiekiai

Mažiausi kiekiai, kurie gali būti nurodyti paraiškoje, yra tokie:

a)

10 tonų iškaulinėtų produktų;

b)

15 tonų kitų produktų.

5 straipsnis

Užstatai

Kartu su paraiškomis pateikiamas užstatas, lygus 20 % priedo 3–6 skiltyse nustatytos pagalbos sumos.

6 straipsnis

Visas kiekis

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 826/2008 19 straipsniu, visas kiekis, dėl kurio gali būti sudarytos sutartys, neturi viršyti 15 000 tonų produkto svorio.

7 straipsnis

Ketinamo eksportuoti produkto išvežimas iš sandėlio

1.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 826/2008 28 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad sandėliavimo laikotarpis būtų ne trumpesnis nei 60 dienų.

2.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 826/2008 28 straipsnio 3 dalį dienos tarifai yra nustatyti šio reglamento 7 skiltyje.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 22 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 223, 2008 8 21, p. 3.

PRIEDAS

Produktų kategorijos

Produktai, už kuriuos teikiama pagalba

Pagalbos už sandėliavimo laikotarpį suma

(EUR už toną)

Išskaityta

90 dienų

120 dienų

150 dienų

180 dienų

Per dieną

1

2

3

4

5

6

7
1   

kategorija

ex 0203 11 10

Skerdenų pusės be priekinių kulniukų, uodegos, inksto, plonosios diafragmos ir nugarkaulio smegenų (1)

278

315

352

389

1,24
2   

kategorija

ex 0203 12 11

Kumpiai

 

 

 

 

 

ex 0203 12 19

Mentės

 

 

 

 

 

ex 0203 19 11

Priekinės nuokartos

 

 

 

 

 

ex 0203 19 13

Nugarinė su kakline ar be jos, arba kaklinės atskirai, nugarinė su drūtgaliu arba be jo (2)  (3)

337

379

421

463

1,41

ex 0203 19 55

Kumpiai, mentės, priekinės nuokartos, nugarinė su kakline arba atskiros kaklinės, nugarinė su drūtgaliu arba be jo, be kaulų (4)  (5)

 

 

 

 

 
3   

kategorija

ex 0203 19 15

Papilvės, nekapotos arba sukapotos keturkampiais gabalais

164

197

230

263

1,09

ex 0203 19 55

Papilvės, nekapotos arba sukapotos keturkampiais gabalais be odos ir šonkaulių

 

 

 

 

 
4   

kategorija

ex 0203 19 55

Gabalai iš „vidurio“, su oda ir riebalais arba be jų, be kaulų (6)

255

290

325

360

1,17

(1)  Pagalba gali būti suteikta už skerdenų puses, pateiktas kaip „Wiltshire“ pusės, t. y. be galvos, viršutinio žando, pažandės, kulniuko, uodegos, taukinės, inksto, nugarinės mėsos, mentikaulio, krūtinkaulio, nugarkaulio, dubens kaulo ir diafragmos.

(2)  Nugarinės ir kaklinės gali būti su oda ir be odos, tačiau riebalinis sluoksnis turi būti ne storesnis kaip 25 mm.

(3)  Sutartinis kiekis gali būti taikomas bet kokiam minėtų produktų deriniui.

(4)  Nugarinės ir kaklinės gali būti su oda ir be odos, tačiau riebalinis sluoksnis turi būti ne storesnis kaip 25 mm.

(5)  Sutartinis kiekis gali būti taikomas bet kokiam minėtų produktų deriniui.

(6)  Tas pats pateikimas kaip ir produktų, kurių KN kodas 0210 19 20.

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/60

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1330/2008

2008 m. gruodžio 22 d.

103-iąjį kartą iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001, uždraudžiantį tam tikrų prekių ir paslaugų eksportą į Afganistaną, sustiprinantį skrydžių uždraudimą ir pratęsiantį Afganistano Talibano lėšų ir kitų finansinių išteklių įšaldymą (1), ypač į jo 7 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kuriems taikomas tame reglamente numatytas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas.

(2)

2008 m. spalio 21 d. bei 27 d. ir 2008 m. lapkričio 12 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų komitetas nusprendė iš dalies pakeisti fizinių ir juridinių asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems turėtų būti taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašą, į jį įtraukiant septynis asmenis, remiantis informacija apie jų ryšius su Al-Qaida. Su pakeitimais susiję motyvai Komisijai pateikti.

(3)

I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, šis reglamentas turi įsigalioti nedelsiant.

(5)

Kadangi JT sąraše nenurodyti esami susijusių fizinių asmenų adresai, Oficialiajame leidinyje turėtų būti paskelbtas pranešimas, kad susiję asmenys galėtų susisiekti su Komisija ir kad Komisija galėtų pranešti susijusiems asmenims apie šio reglamento motyvus, suteikti jiems galimybę pateikti pastabas dėl šių motyvų ir peržiūrėti šį reglamentą, atsižvelgdama į pastabas bei galimai turimą papildomą informaciją,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 22 d.

Komisijos vardu

Eneko LANDÁBURU

Ryšių su užsieniu generalinis direktorius

(1)  OL L 139, 2002 5 29, p. 9.

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas iš dalies keičiamas taip:

Antraštinė dalis „Fiziniai asmenys“ papildoma šiais įrašais:

(1)

Abdulbasit Abdulrahim (alias a) Abdul Basit Fadil Abdul Rahim; b) Abdelbasit Abdelrahim; c) Abdullah Mansour; d) Abdallah Mansour; e) Adbulrahim Abdulbasit Fadil Mahoud). Adresas: Londonas, Jungtinė Karalystė. Gimimo data: 1968 m. liepos 2 d. Gimimo vieta: Gdabia, Libija. Paso Nr. 800220972 (Didžiosios Britanijos piliečio pasas). Pilietybė: Didžiosios Britanijos. Kita informacija: a) Didžiosios Britanijos valstybinio draudimo Nr. PX053496A; b) dalyvauja renkant lėšas Libijos islamistų kovotojų grupuotės (Libyan Islamic Fighting Group, LIFG) vardu; c) užėmė aukštas pareigas Libijos islamistų kovotojų grupuotėje Jungtinėje Karalystėje; d) susijęs su pagalbos agentūros „SANABEL Relief Agency“ direktoriais Ghuma Abd’rabbah, Taher Nasuf bei Abdulbaqi Mohammed Khaled ir Libijos islamistų kovotojų grupuotės Jungtinėje Karalystėje nariais, tarp jų aukšto rango Libijos islamistų kovotojų grupuotės Jungtinėje Karalystėje nariu Ismail Kamoka, kuris 2007 m. birželio mėn. Jungtinėje Karalystėje buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, remiantis kaltinimais, susijusiais su terorizmo finansavimu.

(2)

Redouane El Habhab (alias Abdelrahman). Adresas: Iltisstrasse 58, 24143 Kylis, Vokietija (ankstesnis adresas). Gimimo data: 1969 m. gruodžio 20 d. Gimimo vieta: Kasablanka, Marokas. Pilietybė: Vokietijos. Paso Nr. 1005552350 (išduotas 2001 m. kovo 27 d. Kylio savivaldybėje (Vokietijoje), galioja iki 2011 m. kovo 26 d.). Asmens tapatybės kortelės Nr. 1007850441 (Vokietijos federacijos tapatybės kortelė išduota 2001 m. kovo 27 d. Kylio savivaldybėje (Vokietijoje), galioja iki 2011 m. kovo 26 d.). Kita informacija: šiuo metu kali Liubeke, Vokietijoje.

(3)

Maftah Mohamed Elmabruk (alias a) Muftah Al Mabrook; b) Mustah ElMabruk; c) Maftah El Mobruk; d) Muftah El Mabruk; e) Maftah Elmobruk; f) Al Hajj Abd Al Haqq; g) Al Haj Abd Al Hak). Adresas: Londonas, Jungtinė Karalystė. Gimimo data: 1950 m. gegužės 1 d. Gimimo vieta: Libija. Pilietybė: Libijos. Kita informacija: a) Didžiosios Britanijos valstybinio draudimo Nr. PW503042C; b) Didžiosios Britanijos gyventojas; c) dalyvauja renkant lėšas Libijos islamistų kovotojų grupuotės (Libyan Islamic Fighting Group, LIFG) vardu; susijęs su Libijos islamistų kovotojų grupuotės Jungtinėje Karalystėje nariais, tarp jų Mohammed Benhammedi ir Ismail Kamoka, kuris yra aukšto rango Libijos islamistų kovotojų grupuotės Jungtinėje Karalystėje narys ir kuris 2007 m. birželio mėn. Jungtinėje Karalystėje buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, remiantis kaltinimais, susijusiais su terorizmo finansavimu.

(4)

Abdelrazag Elsharif Elosta (alias Abdelrazag Elsharif Al Usta). Adresas: Londonas, Jungtinė Karalystė. Gimimo data: 1963 m. birželio 20 d. Gimimo vieta: Soguma, Libija. Paso Nr. 304875071 (Didžiosios Britanijos piliečio pasas). Pilietybė: Didžiosios Britanijos. Kita informacija: a) Didžiosios Britanijos valstybinio draudimo Nr. PW669539D; b) dalyvauja renkant lėšas ir finansinę paramą Libijos islamistų kovotojų grupuotės (Libyan Islamic Fighting Group, LIFG) vardu; susijęs su Libijos islamistų kovotojų grupuotės Jungtinėje Karalystėje nariais, tarp jų Mohammed Benhammedi, Taher Nasuf ir Ismail Kamoka, kuris yra aukšto rango Libijos islamistų kovotojų grupuotės Jungtinėje Karalystėje narys ir kuris 2007 m. birželio mėn. Jungtinėje Karalystėje buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, remiantis kaltinimais, susijusiais su terorizmo finansavimu.

(5)

Fritz Martin Gelowicz (alias Robert Konars (gimęs 1979 m. balandžio 10 d. Lježe, Belgijoje); b) Markus Gebert; c) Malik; d) Benzl; e) Bentley). Adresas: Böfinger Weg 20, 89075 Ulmas, Vokietija (ankstesnis adresas). Gimimo data: 1979 m. rugsėjo 1 d. Gimimo vieta: Miunchenas, Vokietija. Pilietybė: Vokietijos. Paso Nr. 7020069907 (Vokietijos piliečio pasas išduotas Ulme (Vokietijoje), galioja iki 2010 m. gegužės 11 d.). Nacionalinis tapatybės Nr. 7020783883 (Vokietijos federacijos tapatybės kortelė išduota Ulme (Vokietijoje), galioja iki 2008 m. birželio 10 d.). Kita informacija: a) susijęs su Islamo džihado sąjunga (Islamic Jihad Union, IJU), bent nuo 2006 m. pradžios dar žinoma kaip Islamo džihado grupuotė (Islamic Jihad Group); susijęs su Daniel Martin Schneider ir Adem Yilmaz; mokėsi gaminti ir naudoti sprogmenis; b) areštuotas 2007 m. rugsėjo 4 d. Medebache (Vokietijoje) ir nuo 2007 m. rugsėjo 5 d. laikomas suimtas Vokietijoje (2008 m. spalio mėn. duomenimis).

(6)

Daniel Martin Schneider (alias Abdullah). Adresas: Petrusstrasse 32, 66125 Herrensohr, Dudweiler, Sarbriukenas, Vokietija (ankstesnis adresas). Gimimo data: 1985 m. rugsėjo 9 d. Gimimo vieta: Noinkirchenas (Saras), Vokietija. Pilietybė: Vokietijos. Paso Nr. 2318047793 (Vokietijos piliečio pasas išduotas 2006 m. gegužės 17 d. Frydrichstalyje (Vokietijoje), galioja iki 2011 m. gegužės 16 d.). Nacionalinis tapatybės Nr. 2318229333 (Vokietijos federacijos tapatybės kortelė išduota 2006 m. gegužės 17 d. Frydrichstalyje (Vokietijoje), galioja iki 2011 m. gegužės 16 d. (pranešta, kad kortelė pamesta)). Kita informacija: a) susijęs su Islamo džihado sąjunga (Islamic Jihad Union, IJU), bent nuo 2006 m. pradžios dar žinoma kaip Islamo džihado grupuotė (Islamic Jihad Group); susijęs su Fritz Martin Gelowicz ir Adem Yilmaz; b) areštuotas 2007 m. rugsėjo 4 d. Medebache (Vokietijoje) ir nuo 2007 m. rugsėjo 5 d. laikomas suimtas Vokietijoje (2008 m. spalio mėn. duomenimis).

(7)

Adem Yilmaz (alias Talha). Gimimo data: 1978 m. lapkričio 4 d. Gimimo vieta: Bayburt, Turkija. Pilietybė: Turkijos. Paso Nr. TR-P 614 166 (Turkijos piliečio pasas išduotas 2006 m. kovo 22 d. Generalinio Turkijos konsulato Frankfurte prie Maino ir galioja iki 2009 m. rugsėjo 15 d.). Adresas: Südliche Ringstrasse 133, 63225 Langenas, Vokietija (ankstesnis adresas). Kita informacija: a) susijęs su Islamo džihado sąjunga (Islamic Jihad Union, IJU), bent nuo 2006 m. pradžios dar žinoma kaip Islamo džihado grupuotė (Islamic Jihad Group); susijęs su Fritz Martin Gelowicz ir Daniel Martin Schneider; b) areštuotas 2007 m. rugsėjo 4 d. Medebache (Vokietijoje) ir nuo 2007 m. rugsėjo 5 d. laikomas suimtas Vokietijoje (2008 m. spalio mėn. duomenimis).

DIREKTYVOS

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/62

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/110/EB

2008 m. gruodžio 16 d.

iš dalies keičianti Direktyvą 2004/49/EEB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose (Saugos geležinkeliuose direktyva)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Siekdami ir toliau dėti pastangas siekiant sukurti vieną bendrą geležinkelių transporto paslaugų rinką, Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 2004/49/EB (3), kuria nustatoma bendra saugos geležinkeliuose reglamentavimo sistema.

(2)

Pradžioje leidimų pradėti eksploatuoti geležinkelių transporto priemones išdavimo procedūros buvo reglamentuojamos 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvoje 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (4) ir 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/16/EB dėl paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (5) – naujų ar pertvarkytų Bendrijos geležinkelių sistemos dalių klausimai bei Direktyvoje 2004/49/EB – jau naudojamų transporto priemonių klausimai. Vadovaujantis geresnio reglamentavimo principu ir siekiant supaprastinti bei modernizuoti Bendrijos teisės aktus, visos nuostatos dėl leidimų pradėti eksploatuoti geležinkelių transporto priemones išdavimo turėtų būti įtrauktos į vieną teisinį tekstą. Todėl turėtų būti išbrauktas Direktyvos 2004/49/EB dabartinis 14 straipsnis ir nauja nuostata dėl leidimo pradėti eksploatuoti transporto priemones, kurios jau naudojamos, turėtų būti įtraukta į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB dėl Bendrijos geležinkelių sistemos sąveikos (nauja redakcija) (6) (toliau – Geležinkelių sąveikos direktyva), kuri pakeitė Direktyvas 96/48/EB ir 2001/16/EB.

(3)

2006 m. liepos 1 d. įsigaliojus 1999 m. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarčiai (COTIF) nustatytos naujos taisyklės, reglamentuojančios sutartis dėl transporto priemonių naudojimo. Pagal prie jos pridėtas CUV (Vienodos sutarčių dėl vagonų naudojimo tarptautiniame geležinkelių susisiekime taisyklės), vagonų valdytojai nebeprivalo registruoti savo vagonus geležinkelio įmonėje. Ankstesnis geležinkelio įmonių sudarytas Regolamento Internazionale Veicoli (RIV) susitarimas nebetaikomas ir buvo iš dalies pakeistas nauju geležinkelio įmonių ir vagonų valdytojų sudarytu privačiojo sektoriaus lygio ir savanorišku susitarimu ((Bendrosios naudojimo sąlygos (GCU)), pagal kurį vagonų valdytojai atsakingi už savo vagonų priežiūrą. Siekiant atspindėti šiuos pakeitimus ir palengvinti sąlygas įgyvendinti Direktyvą 2004/49/EB dėl geležinkelio įmonių saugos sertifikavimo, turėtų būti apibrėžtos „valdytojo“ ir už „priežiūrą atsakingo subjekto“ sąvokos bei patikslintas šių subjektų ir geležinkelio įmonių ryšys.

(4)

„Valdytojo“ sąvokos apibrėžtis turėtų kuo labiau atitikti 1999 m. COTIF konvencijoje naudojamą apibrėžtį. Daugelį subjektų galima laikyti transporto priemonės valdytoju, pavyzdžiui, savininką, įmonę, besinaudojančią vagonų parku verslo tikslais, įmonę, nuomojančią transporto priemones geležinkelio įmonei, geležinkelio įmonę, ar infrastruktūros valdytoją, naudojantį transporto priemones infrastruktūros priežiūrai. Šie subjektai kontroliuoja transporto priemonę, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai galėtų ją panaudoti kaip transporto priemonę. Siekiant išvengti bet kokių abejonių, valdytojas turėtų būti aiškiai identifikuotas Geležinkelių sąveikos direktyvos 33 straipsnyje nurodytame nacionaliniame transporto priemonių registre.

(5)

Siekiant užtikrinti atitikimą galiojantiems geležinkelių sistemą reguliuojantiems teisės aktams ir išvengti nereikalingos naštos, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama netaikyti šios direktyvos paveldo, muziejiniams ir turistiniams geležinkeliams.

(6)

Prieš pradedant eksploatuoti transporto priemonę ar ją naudoti tinkle už jos priežiūrą atsakingas subjektas turėtų būti identifikuotas nacionaliniame transporto priemonių registre. Už priežiūrą atsakingas subjektas galėtų būti geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas arba transporto priemonės valdytojas.

(7)

Valstybėms narėms turėtų būti leista įgyvendinti įpareigojimus nustatyti už priežiūrą atsakingą subjektą ir jį sertifikuoti taikant alternatyvias priemones, jei transporto priemonės registruotos trečioje šalyje ir techniškai prižiūrimos pagal šios šalies įstatymus, jei tai transporto priemonės, kurios naudojamos tinkluose ar linijose, kurių vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio geležinkelių tinklo Bendrijoje ir kurioms taikomas reikalavimas nustatyti už priežiūrą atsakingą subjektą yra įgyvendintas sudarius tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis, jei tai transporto priemonės, naudojamos kaip paveldas, muziejiniai ir turistiniai geležinkeliai arba karinė įranga ir specialios transporto priemonės, kurioms prieš pradedant teikti paslaugas reikalingas nacionalinės saugos institucijos ad hoc leidimas. Šiais atvejais atitinkamai valstybei narei turėtų būti leidžiama leisti eksploatuoti transporto priemones tinkle, už kurį jos atsakingos, nepaskyrus šioms transporto priemonėms už priežiūrą atsakingo subjekto arba jo nesertifikavus. Vis dėlto dėl šių nukrypimų atitinkamos valstybės narės turėtų priimti oficialius sprendimus ir juos turėtų ištirti Europos geležinkelių agentūra(toliau – Agentūra) savo ataskaitoje dėl saugos.

(8)

Jei geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas naudoja transporto priemonę, už kurios priežiūrą atsakingas subjektas nėra registruotas arba už kurios priežiūrą atsakingas subjektas nėra sertifikuotas, jie turėtų kontroliuoti visus pavojus, susijusius su tokios transporto priemonės naudojimu. Gebėjimą kontroliuoti šiuos pavojus geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas turėtų pademonstruoti savo saugos valdymo sistemos sertifikavimu ir, prireikus, saugos sertifikavimu arba saugos sertifikato išdavimu.

(9)

Už prekinių vagonų priežiūrą atsakingas subjektas turėtų būti sertifikuojamas taikant sistemą, kurią turi parengti Agentūra ir patvirtinti Komisija. Jei šis už priežiūrą atsakingas subjektas yra geležinkelio įmonė ar infrastruktūros valdytojas, šis sertifikavimas turėtų būti įtrauktas į saugos sertifikavimo arba saugos sertifikato išdavimo procedūrą. Tokiam subjektui išduotas sertifikatas užtikrintų, kad kiekvienas prekinis vagonas, už kurį jis atsakingas, atitiktų šioje direktyvoje nustatytus priežiūros reikalavimus. Šis sertifikatas turėtų galioti visoje Bendrijoje ir jį turėtų išduoti institucija, galinti tikrinti priežiūros sistemą, kurią sukūrė tokie subjektai. Kadangi prekiniai vagonai dažnai naudojami tarptautinio transporto sistemoje ir kadangi už priežiūrą atsakingas subjektas gali norėti pasinaudoti dirbtuvėmis, įkurtomis daugiau nei vienoje valstybėje narėje, sertifikavimo institucija turėtų galėti jas kontroliuoti visoje Bendrijoje.

(10)

Priežiūros reikalavimai rengiami Geležinkelių sąveikos direktyvoje, visų pirma rengiant „geležinkelių riedmenų“ Technines sąveikos specifikacijas (TSS). Įsigaliojus šiai direktyvai reikia užtikrinti šių TSS ir už priežiūrą atsakingam subjektui taikomų sertifikavimo reikalavimų, kuriuos turi priimti Komisija, suderinamumą. Komisija šį tikslą pasieks prireikus pakeisdama atitinkamas TSS, naudodamasi Geležinkelių sąveikos direktyvoje nustatyta procedūra.

(11)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t.y. saugos Bendrijos geležinkeliuose tolimesnio vystymo ir gerinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(12)

Priemonės, būtinos Direktyvos 2004/49/EB įgyvendinimui, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą Nr. 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(13)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai peržiūrėti ir pritaikyti Direktyvos 2004/49/EB priedus, priimti ir peržiūrėti bendrus saugos metodus ir bendrus saugos tikslus, nustatyti priežiūros sertifikavimo sistemą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2004/49/EB nuostatas, inter alia, jas papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(14)

Valstybei narei, kurioje nėra geležinkelių sistemos ir artimiausiu metu nenumatoma jos įdiegti, pareiga perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti šios direktyvos nuostatas būtų neproporcinga ir beprasmiška. Todėl tokiai valstybei narei, kol joje nebus geležinkelių sistemos, turėtų būti netaikoma pareiga šią direktyvą perkelti į nacionalinę teisę ir ją įgyvendinti.

(15)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (8) 34 punktą valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių koreliaciją, ir viešai jas paskelbti.

(16)

Todėl Direktyvą 2004/49/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Pakeitimai

Direktyva 2004/49/EB iš dalies keičiama taip:

1)

Į 2 straipsnio 2 dalį įtraukiami šie punktai:

„d)

transporto priemones, kurios laikomos paveldu ir naudojamos nacionaliniuose tinkluose, jei tai atitinka nacionalines saugumo taisykles ir reglamentavimą, siekiant užtikrinti saugų tokių transporto priemonių judėjimą;

e)

geležinkelius, kurie yra paveldo objektas, muziejinius ir turistinius geležinkelius, kurie eksploatuojami savo tinkle, įskaitant dirbtuves arba transporto priemones, kurie yra tokio geležinkelio nuosavybė arba yra nuo jo priklausomi, arba darbuotojus, kurie dirba tokiame geležinkelyje.“;

2)

3 straipsnis papildomas šiais punktais:

„s)

„valdytojas“ – geležinkelių transporto priemonę pagal paskirtį eksploatuojantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra jos savininkas ar turi teisę ją naudoti, ir yra įregistruotas tokiu statusu 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/57/EB dėl Bendrijos geležinkelių sistemos sąveikos (nauja redakcija) (9) (toliau – Geležinkelių sąveikos direktyva) 33 straipsnyje nurodytame nacionaliniame transporto priemonių registre;

t)

„už priežiūrą atsakingas subjektas“ – už transporto priemonę atsakingas subjektas, įregistruotas tokiu statusu nacionaliniame transporto priemonių registre;

u)

„transporto priemonė“ – geležinkelių transporto priemonė, ant savo ratų važiuojanti geležinkelių linijomis, naudojanti trauką ar jos nenaudojanti. Transporto priemonę sudaro vienas ar kelis struktūriniai ir funkciniai posistemiai ar tokių posistemių dalys.

3)

4 straipsnio 4 dalyje terminas „vagonų prižiūrėtojas“ pakeičiamas terminu „valdytojas“;

4)

5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Iki 2009 m. balandžio 30 d. I priedas yra peržiūrimas, pirmiausiai siekiant į jį įtraukti bendrųjų saugos rodiklių (BSR) bendras sąvokų apibrėžtis ir bendrus nuostolių dėl avarijų skaičiavimo metodus. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinama taikant 27 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

5)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Pirmąją bendrųjų saugos būdų (BSB) grupę, apimančią bent jau 3 dalies a punkte aprašytus būdus, Komisija priima iki 2008 m. balandžio 30 d. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Antrąją BSB grupę, apimančią likusius 3 dalyje aprašytus būdus, Komisija priima iki 2010 m. balandžio 30 d. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas jas papildant, patvirtinamos taikant 27 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

b)

3 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

tuo mastu, kokiu jų dar neapima TSS – būdus patikrinti, ar geležinkelių transporto sistemos struktūrinių posistemių eksploatavimas ir jų priežiūra atliekama vadovaujantis susijusiais esminiais reikalavimais.“;

c)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   BSB reguliariai atnaujinami, atsižvelgiant į įgytą jų taikymo patirtį ir pasaulinę saugos geležinkeliuose raidą bei 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus valstybių narių įsipareigojimus. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, patvirtinama taikant 27 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

6)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„3.   Pirmasis BST projekto paketas grindžiamas valstybių narių esamų tikslų ir veiklos rodiklių saugos srityje analize ir juo užtikrinama, kad jokioje valstybėje narėje esami geležinkelių sistemos veiklos rodikliai saugos srityje nepablogėtų. Komisija jį priima iki 2009 m. balandžio 30 d. ir jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, patvirtinama taikant 27 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Antrasis BST projekto paketas grindžiamas patirtimi, įgyta kuriant ir įgyvendinant pirmąjį BST paketą. Jame numatomos visos prioritetinės sritys, kuriose sauga turi būti toliau stiprinama. Komisija jį priima iki 2011 m. balandžio 30 d. ir jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, patvirtinama taikant 27 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

b)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   BST reguliariai atnaujinami, atsižvelgiant į pasaulinę saugos geležinkeliuose raidą. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, patvirtinama taikant 27 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

7)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Saugos sertifikato paskirtis – įrodyti, kad siekdama kontroliuoti riziką ir teikti saugias transporto paslaugas tinkle, geležinkelio įmonė sukūrė saugos valdymo sistemą ir gali laikytis TSS, kituose atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose ir nacionalinėse saugos taisyklėse nustatytų reikalavimų.“;

b)

2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

liudijimo, patvirtinančio nuostatų, kurias geležinkelio įmonė priėmė siekdama laikytis konkrečių saugiam paslaugų teikimui atitinkamame tinkle būtinų reikalavimų, pripažinimą. Šie reikalavimai gali apimti TSS ir nacionalinių saugos taisyklių taikymą, įskaitant tinklo eksploatavimo taisykles, personalui išduotų sertifikatų pripažinimą ir leidimą pradėti eksploatuoti geležinkelio įmonių naudojamas transporto priemones. Sertifikavimas grindžiamas geležinkelio įmonės pateiktais dokumentais, apibūdintais IV priede.“;

8)

Įterpiamas šis straipsnis:

„14a straipsnis

Transporto priemonių priežiūra

1.   Kiekviena transporto priemonė, prieš pradedant ją eksploatuoti ar naudoti tinkle, turi turėti jai skirtą už priežiūrą atsakingą subjektą; šis subjektas registruojamas nacionaliniame transporto priemonių registre pagal Geležinkelių sąveikos direktyvos 33 straipsnį.

2.   Už priežiūrą atsakingas subjektas gali būti geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas arba transporto priemonės valdytojas.

3.   Nepažeidžiant 4 straipsnyje nurodytos geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų atsakomybės už saugų traukinio eksploatavimą, subjektas, taikydamas priežiūros sistemą, užtikrina, kad transporto priemonės, už kurių priežiūrą jis yra atsakingas, veiktų saugiai. Šiam tikslui už priežiūrą atsakingas subjektas užtikrina, kad transporto priemonės būtų prižiūrimos atsižvelgiant į:

a)

kiekvienos transporto priemonės priežiūros dokumentus

b)

galiojančius reikalavimus, įskaitant techninės priežiūros taisykles ir TSS nuostatas.

Už priežiūrą atsakingas subjektas pats atlieka priežiūrą arba naudojasi techninės priežiūros dirbtuvių, su kuriomis sudaryta sutartis, paslaugomis.

4.   Kiekvieną už prekinių vagonų priežiūrą atsakingą subjektą sertifikuoja institucija, kuri turi būti akredituota arba pripažinta pagal 5 dalį arba atitinkama nacionalinė saugos institucija. Akreditavimo proceso metu turi būti vadovaujamasi nepriklausomumo, kompetencijos ir nešališkumo kriterijais pagal atitinkamus EN 45 000 serijos Europos standartus. Pripažinimo proceso metu taip pat remiamasi nepriklausomumo, kompetencijos ir nešališkumo kriterijais.

Jei už priežiūrą atsakingas subjektas yra geležinkelio įmonė ar infrastruktūros valdytojas, atitikimą pagal 5 dalį patvirtinamiems reikalavimams patikrina atitinkama nacionalinė saugos institucija vykdydama procedūras, nurodytas 10 ir 11 straipsniuose, ir jis turi būti patvirtintas šiose procedūrose nurodytais sertifikatais.

5.   Remdamasi Agentūros rekomendacija Komisija per 2010 m. gruodžio 30 d. patvirtina priemonę, kuria sukuriama už prekinių vagonų priežiūrą atsakingo subjekto sertifikavimo sistema. Taikant šią sistemą išduoti sertifikatai turi patvirtinti atitikimą 3 dalyje nurodytiems reikalavimams.

Priemonė apima reikalavimus, susijusius su:

a)

subjekto sukurta priežiūros sistema;

b)

subjektui išduoto sertifikato forma ir galiojimu;

c)

institucijos arba institucijų, atsakingų už sertifikatų išdavimą ir užtikrinančių sertifikavimo sistemos veikimui būtiną kontrolę, akreditavimo arba pripažinimo kriterijais;

d)

sertifikavimo sistemos taikymo data, įskaitant pereinamąjį vienerių metų laikotarpį egzistuojantiems už priežiūrą atsakingiems subjektams.

Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, patvirtinama taikant 27 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Remdamasi Agentūros rekomendacija Komisija per 2018 m. gruodžio 30 d. persvarsto šią priemonę, kad būtų įtraukos visos transporto priemonės ir, jei būtina, atnaujinta sertifikavimo sistema, taikoma prekiniams vagonams.

6.   Pagal 5 dalį išduoti sertifikatai galioja visoje Bendrijoje.

7.   Agentūra įvertina pagal 5 dalį įgyvendintą sertifikavimo procesą ir vėliausiai praėjus trims metams po atitinkamos priemonės įsigaliojimo pateikia ataskaitą Komisijai.

8.   Valstybės narės gali nuspręsti įgyvendinti savo įsipareigojimus nustatyti už priežiūrą atsakingą subjektą ir jį sertifikuoti taikant alternatyvias priemones šiais atvejais:

a)

transporto priemonės registruotos trečiojoje šalyje ir prižiūrimos pagal šios šalies įstatymus;

b)

transporto priemonės naudojamos tinkluose arba linijose, kurių vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Bendrijos geležinkelių tinklo, ir jų atitikimas 3 dalyje nurodytiems reikalavimams yra užtikrintas sudarius tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis;

c)

transporto priemonės nurodytos 2 straipsnio 2 dalyje ir karinės įrangos bei specialus transportas, kuriam prieš teikiant paslaugą reikalingas nacionalinės saugos institucijos ad hoc išduotas leidimas. Šiuo atveju nukrypimai leidžiami ne ilgesniam negu penkerių metų laikotarpiui.

Šios alternatyvios priemonės įgyvendinamos atitinkamai nacionalinei saugos institucijai nustačius išimties tvarką:

a)

registruojant transporto priemones pagal Geležinkelių sąveikos direktyvos 33 straipsnį, jei tai susiję su už priežiūrą atsakingo subjekto nustatymu;

b)

išduodant saugos sertifikatus ir suteikiant įgaliojimus geležinkelių įmonėms ir infrastruktūros valdytojams pagal šios direktyvos 10 ir 11 straipsnius, jei tai susiję su už priežiūrą atsakingo subjekto nustatymu arba sertifikavimu.

Šie nukrypimai nurodomi ir pagrindžiami metinėje šios direktyvos 18 straipsnyje nurodytoje kasmetinėje saugos ataskaitoje. Jei paaiškėja, kad Bendrijos geležinkelių sistemoje kyla nepateisinamas pavojus saugai, Agentūra nedelsdama informuoja apie tai Komisiją. Komisija užmezga ryšį su atitinkamomis šalimis ir, prireikus, pareikalauja, kad valstybė narė panaikintų sprendimą dėl nukrypimo.“;

9)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

leidimų pradėti eksploatuoti geležinkelių transporto sistemą sudarančius struktūrinius posistemius pagal Geležinkelių sąveikos direktyvos 15 straipsnį, išdavimas ir patikrinimas, ar jų eksploatavimas ir priežiūra atitinka susijusius esminius reikalavimus;“;

b)

b punktas išbraukiamas;

c)

g punktas pakeičiamas taip:

„g)

priežiūra, ar transporto priemonės yra tinkamai įregistruotos nacionaliniame transporto priemonių registre ir ar jame saugoma su sauga susijusi informacija yra tiksli ir nepasenusi;“;

10)

18 straipsnis papildomas šiuo punktu:

„e)

pagal 14a straipsnio 8 dalį nustatytas išimtis.“;

11)

26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnis

Priedų patikslinimas

Priedai patikslinami atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinama taikant 27 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

12)

27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įterpiama ši dalis:

„2a.   Darant nuorodą į šią dalį, Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalių ir 7 straipsnio nuostatos taikomos atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.“;

b)

4 dalis išbraukiama;

13)

II priedo 3 punktas išbraukiamas.

2 straipsnis

Įgyvendinimas ir perkėlimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti iki 2010 m. gruodžio 30 d. Jos nedelsdamos perduoda Komisijai šių nuostatų tekstus.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Pareigos perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę ir ją įgyvendinti netaikomos Kipro Respublika ir Maltos Respublikai, kol jų teritorijose nėra geležinkelių sistemos.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2008 m. gruodžio 16 d.

Europos parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. LE MAIRE

(1)  OL C 256, 2007 10 27, p. 39.

(2)  2007 m. lapkričio 29 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 297 E, 2008 11 20, p. 133), 2008 m. kovo 3 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 122E, 2008 5 20, p. 10), 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva)(OL L 164, 2004 4 30, p. 44). Ištaisyta redakcija OL L 220, 2004 6 21, p. 16.

(4)  OL L 235, 1996 9 17, p. 6.

(5)  OL L 110, 2001 4 20, p. 1.

(6)  OL L 191, 2008 7 18, p. 1.

(7)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(8)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(9)  OL L 191, 2008 7 18, p. 1.“;

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/68

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/112/EB

2008 m. gruodžio 16 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 76/768/EEB, 88/378/EEB, 1999/13/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/53/EB, 2002/96/EB ir 2004/42/EB, siekiant suderinti jas su Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį ir 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (3) numatyta suderinti cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimą ir ženklinimą Bendrijoje. Minėtu reglamentu bus pakeista 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, nuostatų suderinimo (4), taip pat 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (5).

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1727/2008 remiamasi su direktyvomis 67/548/EEB ir 1999/45/EB susijusia patirtimi ir į jį įtraukiami tarptautiniu mastu JT struktūroje priimti cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo ir ženklinimo kriterijai, numatyti Pasaulinėje suderintoje cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemoje (toliau – GHS).

(3)

Tam tikros direktyvose 67/548/EEB ir 1999/45/EB nustatytos klasifikavimo ir ženklinimo nuostatos taip pat naudojamos taikant kitus Bendrijos teisės aktus, tokius kaip 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/768/EEC dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo (6), 1988 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyva 88/378/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su žaislų sauga, suderinimo (7), 1999 m. kovo 11 d. Tarybos direktyva 1999/13/EB dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijos apribojimo (8), 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (9), 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (10) ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo (11).

(4)

GHS kriterijų įtraukimas į Bendrijos teisės aktus reiškia naujų pavojingumo klasių ir kategorijų, kurios tik iš dalies atitinka direktyvomis 67/548/EEB ir 1999/45/EB numatytas klasifikavimo ir ženklinimo nuostatas, nustatymą. Analizuojant galimą perėjimo nuo senosios klasifikavimo ir ženklinimo sistemos prie naujosios sistemos poveikį, prieita prie išvados, kad suderinus direktyvų 76/768/EEB, 88/378/EEB, 2000/53/EB ir 2002/96/EB nuorodas į klasifikavimo kriterijus su Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 įvesta naująja sistema, minėtų teisės aktų taikymo apimtis turėtų likti tokia pati.

(5)

Taip pat, atsižvelgiant į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (12), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, priėmimą, būtina pritaikyti Direktyvą 76/768/EEB.

(6)

Tikslinga suderinti Direktyvą 1999/13/EB su rizikos frazės R40 pakeitimu dviem naujomis rizikos frazėmis R40 ir R68 pagal Direktyvą 67/548/EEB, kad taip būtų užtikrintas tinkamas perėjimas prie Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nustatytų pavojingumo frazių.

(7)

Perėjimas nuo direktyvose 67/548/EEB ir 1999/45/EB pateiktų klasifikavimo kriterijų prie naujųjų kriterijų turėtų būti visiškai baigtas 2015 m. birželio 1 d. Kosmetikos, žaislų, dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų ir transporto priemonių bei elektros ir elektroninės įrangos gamintojai, kaip ir operacijų vykdytojai, kurių veikla reglamentuojama Direktyva 1999/13/EB, laikomi gamintojais, importuotojais arba tolesniais naudotojais, kaip tai numatyta Reglamente (EB) Nr. 1272/2008. Pagal šią direktyvą jiems visiems turėtų būti suteikta galimybė parengti savo pereinamojo laikotarpio strategijas per laikotarpį, panašų į numatytą Reglamente (EB) Nr. 1272/2008.

(8)

Valstybės narės pagal tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (13) 34 punktą savo ir Bendrijos labui raginamos parengti lenteles, kuriose būtų kuo geriau iliustruojama šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktis, ir jas viešai paskelbti.

(9)

Direktyvos 76/768/EEB, 88/378/EEB, 1999/13/EB, 2000/53/EB, 2002/96/EB ir 2004/42/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 76/768/EEB pakeitimai

Direktyva 76/768/EEB iš dalies keičiama taip:

1)

žodis „preparatas“ arba „preparatai“ (atitinkamais linksniais) pagal 2006 m. gruodžio 30 d. redakcijos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 2 dalį visame tekste atitinkamai pakeičiamas žodžiu „mišinys“ arba „mišiniai“ (atitinkamai linksniais);

2)

4a straipsnio 1 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

jų teritorijoje bandyti su gyvūnais ingredientus arba ingredientų derinius siekiant, kad jie atitiktų šios direktyvos reikalavimus, vėliausiai nuo tos dienos, nuo kurios reikalaujama šiuos bandymus pakeisti vienu arba keliais įteisintais alternatyviais metodais, išvardytais 2008 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 440/2008, kuriuo nustatomi bandymų metodai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (14), arba šios direktyvos IX priede.

3)

nuo 2010 m. gruodžio 1 d. 4b straipsnis pakeičiamas taip:

„4b straipsnis

Kosmetikos gaminių sudėtyje draudžiama naudoti chemines medžiagas, kurios pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (15) VI priedo 3 dalį klasifikuojamos kaip 1A, 1B ir 2 kategorijos kancerogeninį poveikį, mutageninį poveikį lytinėms ląstelėms arba toksinį poveikį reprodukcijai turinčios medžiagos. Šiuo tikslu Komisija priima būtinas priemones pagal 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Cheminė medžiaga, priskirta 2 kategorijai, gali būti naudojama kosmetikoje, jei Vartotojų produktų mokslinis komitetas (VPMK) ją įvertina ir nustato, kad ji tinkama naudoti kosmetikos gaminiuose.

4)

nuo 2010 m. gruodžio 1 d. 7a straipsnio 1 dalies h punkto antros pastraipos paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Viešai prieinamos kiekybinės informacijos, kurią reikia pateikti pagal a punktą, reikalavimas apsiriboja cheminėmis medžiagomis, atitinkančiomis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede nustatytus bet kurios iš toliau pateikiamų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus:

a)

2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasės, 2.8 klasės A ir B tipai, 2.9, 2.10, 2.12, 2.13 klasės 1 ir 2 kategorijos, 2.14 klasės 1 ir 2 kategorijos, 2.15 klasės A–F tipai;

b)

3.1–3.6 pavojingumo klasės, 3.7 klasė – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba vystymuisi, 3.8 klasė – ne narkotinis poveikis, 3.9 ir 3.10 klasės;

c)

4.1 pavojingumo klasė;

d)

5.1 pavojingumo klasė.“;

5)

IX priedo pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Šiame priede išvardijami Jungtinių tyrimų centro Alternatyvių metodų patvirtinimo Europos centro (ECVAM) patvirtinti alternatyvūs metodai, kurie gali atitikti šios direktyvos reikalavimus ir nėra įtraukti į Reglamentą (EB) Nr. 440/2008.“

2 straipsnis

Direktyvos 88/378/EEB pakeitimai

Direktyva 88/378/EEB iš dalies keičiama taip:

1)

žodis „preparatas“ arba „preparatai“ (atitinkamais linksniais) pagal 2006 m. gruodžio 30 d. redakcijos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 2 dalį visame tekste atitinkamai pakeičiamas žodžiu „mišinys“ arba „mišiniai“ (atitinkamais linksniais);

2)

nuo 2010 m. gruodžio 1 d. II priedo II dalies 2 skirsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b)

žaislų sudėtyje negali būti cheminių medžiagų ar mišinių, kurie gali tapti degiais netekę nedegių lakiųjų komponentų, jei dėl jų funkcionavimui svarbių priežasčių, ypač kai medžiagos ar reikmenys naudojami chemijos bandymams, modelių surinkimui, plastikinei ir keraminei lipdybai, emaliavimui, fotografijai ir panašioms veiklos rūšims, tokių žaislų sudėtyje yra mišinių, kurie yra pavojingi, kaip apibrėžta Direktyvoje 67/548/EEB, arba cheminių medžiagų, atitinkančių 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo bei pakavimo (16) I priede nustatytus bet kurios iš toliau pateikiamų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus:

i)

2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasių, 2.8 klasės A ir B tipų, 2.9, 2.10, 2.12, 2.13 klasių 1 ir 2 kategorijos, 2.14 klasės 1 ir 2 kategorijų, 2.15 klasės A–F tipų;

ii)

3.1–3.6 pavojingumo klasių, 3.7 klasės – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba palikuonių vystymuisi, 3.8 klasės – ne narkotinis poveikis, 3.9 ir 3.10 klasių;

iii)

4.1 pavojingumo klasės;

iv)

5.1 pavojingumo klasės.

3)

nuo 2015 m. birželio 1 d. II priedo II dalies 2 skirsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b)

žaislų sudėtyje negali būti cheminių medžiagų ar mišinių, kurie gali tapti degiais netekę nedegių lakiųjų komponentų, jei dėl jų funkcionavimui svarbių priežasčių, ypač kai medžiagos ar reikmenys naudojami chemijos bandymams, modelių surinkimui, plastikinei ir keraminei lipdybai, emaliavimui, fotografijai ir panašioms veiklos rūšims, tokių žaislų sudėtyje yra cheminių medžiagų arba mišinių, atitinkančių 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (17) I priede nustatytus bet kurios iš toliau pateikiamų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus:

i)

2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasių, 2.8 klasės A ir B tipų, 2.9, 2.10, 2.12, 2.13 klasių 1 ir 2 kategorijų, 2.14 klasės 1 ir 2 kategorijų, 2.15 klasės A–F tipų;

ii)

3.1–3.6 pavojingumo klasių, 3.7 klasės – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba palikuonių vystymuisi, 3.8 klasės – ne narkotinis poveikis, 3.9 ir 3.10 klasių;

iii)

4.1 pavojingumo klasės;

iv)

5.1 pavojingumo klasės.

4)

nuo 2010 m. gruodžio 1 d. II priedo II dalies 3 skirsnio 3 punkto pirma pastraipa pakeičiama taip:

„3.

žaislų sudėtyje negali būti mišinių, laikomų pavojingais pagal 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (18) arba cheminių medžiagų, kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede nustatytus bet kurios iš toliau pateikiamų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus:

a)

2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasių, 2.8 klasės A ir B tipų, 2.9, 2.10, 2.12, 2.13 klasių 1 ir 2 kategorijų, 2.14 klasės 1 ir 2 kategorijų, 2.15 klasės A–F tipų;

b)

3.1–3.6 pavojingumo klasių, 3.7 klasės – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba palikuonių vystymuisi, 3.8 klasės – ne narkotinis poveikis, 3.9 ir 3.10 klasių;

c)

4.1 pavojingumo klasės;

d)

5.1 pavojingumo klasės;

tokių kiekių, kurie gali pakenkti juos vartojančių vaikų sveikatai. Visais atvejais griežtai draudžiama tokias chemines medžiagas ar mišinius įtraukti į žaislo sudėtį, jei jie skirti vartoti, kai su tuo žaislu žaidžiama.

5)

nuo 2015 m. birželio 1 d. II priedo II dalies 3 skirsnio 3 punkto pirma pastraipa pakeičiama taip:

„3.

Žaislų sudėtyje negali būti cheminių medžiagų ar mišinių, atitinkančių Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede nustatytus bet kurios iš toliau pateikiamų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus:

a)

2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasių, 2.8 klasės A ir B tipų, 2.9, 2.10, 2.12, 2.13 klasių 1 ir 2 kategorijų, 2.14 klasės 1 ir 2 kategorijų, 2.15 klasės A–F tipų;

b)

3.1–3.6 pavojingumo klasių, 3.7 klasės – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba palikuonių vystymuisi, 3.8 klasės – ne narkotinis poveikis, 3.9 ir 3.10 klasių;

c)

4.1 pavojingumo klasės;

d)

5.1 pavojingumo klasės;

tokių kiekių, kurie gali pakenkti juos vartojančių vaikų sveikatai. Visais atvejais griežtai draudžiama tokias chemines medžiagas ar mišinius įtraukti į žaislo sudėtį, jei jie skirti vartoti, kai su tuo žaislu žaidžiama.“;

6)

nuo 2010 m. gruodžio 1 d. IV priedo 4 skirsnio antraštinė dalis ir a punktas pakeičiami taip:

„4.   Žaislai, kurių sudėtyje yra natūraliai pavojingų cheminių medžiagų ar mišinių. Cheminiai žaislai

a)

Nepažeidžiant Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 pateiktų nuostatų taikymo, instrukcijose, kuriose nurodoma, kaip naudoti žaislus, kurių sudėtyje yra natūraliai pavojingų mišinių arba cheminių medžiagų, atitinkančių Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede nustatytus bet kurios iš toliau pateikiamų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus:

i)

2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasių, 2.8 klasės A ir B tipų, 2.9, 2.10, 2.12, 2.13 klasių 1 ir 2 kategorijų, 2.14 klasės 1 ir 2 kategorijų, 2.15 klasės A–F tipų;

ii)

3.1–3.6 pavojingumo klasių, 3.7 klasė – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba palikuonių vystymuisi, 3.8 klasės – ne narkotinis poveikis, 3.9 ir 3.10 klasių;

iii)

4.1 pavojingumo klasės;

iv)

5.1 pavojingumo klasės;

glaustai ir atsižvelgiant į žaislo tipą pateikiamas įspėjimas dėl šių cheminių medžiagų ar mišinių pavojingo pobūdžio ir nurodomos atsargumo priemonės, kurių turi imtis vartotojas, kad išvengtų su jais susijusių pavojų. Taip pat nurodoma pirmoji pagalba, kuri turi būti teikiama įvykus rimtam nelaimingam atsitikimui vartojant šio tipo žaislą. Be to, įspėjama, kad žaislai turi būti laikomi labai mažiems vaikams nepasiekiamoje vietoje.“;

7)

nuo 2015 m. birželio 1 d. IV priedo 4 skirsnio antraštinė dalis ir a punktas pakeičiami taip:

„4.   Žaislai, kurių sudėtyje yra natūraliai pavojingų cheminių medžiagų ar mišinių. Cheminiai žaislai

a)

Nepažeidžiant Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 pateiktų nuostatų taikymo, instrukcijose, kuriose nurodoma, kaip naudoti žaislus, kurių sudėtyje yra cheminių medžiagų arba mišinių, atitinkančių to Reglamento I priede nustatytus bet kurios iš toliau pateikiamų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus:

i)

2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasių, 2.8 klasės A ir B tipų, 2.9, 2.10, 2.12, 2.13 klasių 1 ir 2 kategorijų, 2.14 klasės 1 ir 2 kategorijų, 2.15 klasės A–F tipų;

ii)

3.1–3.6 pavojingumo klasių, 3.7 klasės – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba palikuonių vystymuisi, 3.8 klasės – ne narkotinis poveikis, 3.9 ir 3.10 klasių;

iii)

4.1 pavojingumo klasės;

iv)

5.1 pavojingumo klasės;

glaustai ir atsižvelgiant į žaislo tipą pateikiamas įspėjimas dėl šių cheminių medžiagų ar mišinių pavojingo pobūdžio ir nurodomos atsargumo priemonės, kurių turi imtis vartotojas, kad išvengtų su jais susijusių pavojų. Taip pat nurodoma pirmoji pagalba, kuri turi būti teikiama įvykus rimtam nelaimingam atsitikimui vartojant šio tipo žaislą. Be to, įspėjama, kad žaislai turi būti laikomi labai mažiems vaikams nepasiekiamoje vietoje.“

3 straipsnis

Direktyvos 1999/13/EB pakeitimas

Direktyva 1999/13/EB iš dalies keičiama taip:

1)

žodis „preparatas“ arba „preparatai“ (atitinkamais linksniais) pagal 2006 m. gruodžio 30 d. redakcijos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 2 dalį visame tekste atitinkamai pakeičiamas žodžiu „mišinys“ arba „mišiniai“ (atitinkamais linksniais);

2)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

nuo 2010 m. gruodžio 1 d. 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Cheminės medžiagos ar mišiniai, kurie dėl jų sudėtyje esančių lakiųjų organinių junginių, klasifikuojamų pagal 2008 m. gruodžio 16 d. d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (19) kaip kancerogeniniai, mutageniniai arba toksiškai veikiantys reprodukciją, ir dėl to, kad jiems priskiriamos pavojingumo frazės H340, H350, H350i, H360D ar H360F arba rizikos frazės R45, R46, R49, R60 arba R61 arba jie turi būti jomis pažymėti, per kiek įmanoma trumpesnį laiką turi būti pakeisti kiek įmanoma mažiau kenksmingomis cheminėmis medžiagomis ar mišiniais, atsižvelgiant į 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas rekomendacijas.

b)

nuo 2015 m. birželio 1 d. 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Cheminės medžiagos ar mišiniai, kuriems dėl jų sudėtyje esančių lakiųjų organinių junginių, klasifikuojamų pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (20) kaip kancerogeniniai, mutageniniai arba toksiškai veikiantys reprodukciją, priskiriamos pavojingumo frazės H340, H350, H350i, H360D ar H360F arba jie turi būti jomis pažymėti, per kiek įmanoma trumpesnį laiką turi būti pakeisti kiek įmanoma mažiau kenksmingomis cheminėmis medžiagomis ar mišiniais, atsižvelgiant į 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas rekomendacijas.

c)

8 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

žodžiai „rizikos frazė R40“ pakeičiami žodžiais „rizikos frazės R40 arba R68“;

ii)

žodžiai „ženklinimas R40“ pakeičiami žodžiais „ženklinimai R40 arba R68“;

iii)

nuo 2015 m. birželio 1 d. žodžiai „rizikos frazės R40 arba R68“ pakeičiami žodžiais „pavojingumo frazės H341 arba H351“;

iv)

nuo 2015 m. birželio 1 d. žodžiai „ženklinimai R40 arba R68“ pakeičiami žodžiais „pavojingumo frazės H341 arba H351“.

d)

nuo 2015 m. birželio 1 d. 9 dalyje žodžiai „rizikos frazių“ pakeičiami žodžiais „pavojingumo frazių“;

e)

13 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

žodžiai „taikomas ženklinimas R40, R60 arba R61“ pakeičiami žodžiais „taikomos rizikos frazės R40, R68, R60 arba R61“;

ii)

nuo 2015 m. birželio 1 d. žodžiai „taikomos rizikos frazės R40, R68, R60 arba R61“ pakeičiami žodžiais „taikomos pavojingumo frazės H341, H351, H360F arba H360D“.

4 straipsnis

Direktyvos 2000/53/EB pakeitimas

Nuo 2010 m. gruodžio 1 d. Direktyvos 2000/53/EB 2 straipsnio 11 punktas pakeičiamas taip:

„11)

pavojinga medžiaga – tai bet kuri cheminė medžiaga, kuri atitinka 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (21) I priede nustatytus bet kurios iš toliau pateikiamų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus;

a)

2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasių, 2.8 klasės A ir B tipų, 2.9, 2.10, 2.12, 2.13 klasių 1 ir 2 kategorijų, 2.14 klasės 1 ir 2 kategorijų, 2.15 klasės A–F tipų;

b)

3.1–3.6 pavojingumo klasių, 3.7 klasės – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba palikuonių vystymuisi, 3.8 klasės – ne narkotinis poveikis, 3.9 ir 3.10 klasių;

c)

4.1 pavojingumo klasės;

d)

5.1 pavojingumo klasės;

5 straipsnis

Direktyvos 2002/96/EB pakeitimai

Direktyva 2002/96/EB iš dalies keičiama taip:

l)

žodis „preparatas“ arba „preparatai“ (atitinkamais linksniais) pagal 2006 m. gruodžio 30 d. redakcijos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 2 dalį visame tekste atitinkamai pakeičiamas žodžiu „mišinys“ arba „mišiniai“ (atitinkamais linksniais);

2)

nuo 2010 m. gruodžio 1 d. 3 straipsnio l punktas pakeičiamas taip:

„l)

pavojinga medžiaga arba mišinys – tai bet koks mišinys, laikomas pavojingu pagal 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (22), arba bet kokia cheminė medžiaga, atitinkanti 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (23) I priede nustatytus bet kurios iš toliau pateikiamų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus:

i)

2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasių, 2.8 klasės A ir B tipų, 2.9, 2.10, 2.12, 2.13 klasių 1 ir 2 kategorijų, 2.14 klasės 1 ir 2 kategorijų, 2.15 klasės A–F tipų;

ii)

3.1–3.6 pavojingumo klasių, 3.7 klasė – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba palikuonių vystymuisi, 3.8 klasės – ne narkotinis poveikis, 3.9 ir 3.10 klasių;

iii)

4.1 pavojingumo klasės;

iv)

5.1 pavojingumo klasės.

3)

nuo 2015 m. birželio 1 d. 3 straipsnio l punktas pakeičiamas taip:

„l)

pavojinga medžiaga ar mišinys – tai bet kuri cheminė medžiaga arba mišinys, atitinkantys 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (24) dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo I priede nustatytus bet kurios iš toliau pateikiamų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus:

i)

2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasių, 2.8 klasės A ir B tipų, 2.9, 2.10, 2.12, 2.13 klasių 1 ir 2 kategorijų, 2.14 klasės 1 ir 2 kategorijų, 2.15 klasės A–F tipų;

ii)

3.1–3.6 pavojingumo klasių, 3.7 klasės – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba palikuonių vystymuisi, 3.8 klasės – ne narkotinis poveikis, 3.9 ir 3.10 klasių;

iii)

4.1 pavojingumo klasės;

iv)

5.1 pavojingumo klasės.

4)

II priedo 1 skirsnio trylikta įtrauka pakeičiama taip:

„—

ugniai atsparių keraminių pluoštų turintys komponentai, kaip apibrėžta. Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje“;

6 straipsnis

Direktyvos 2004/42/EB pakeitimas

Direktyvos 2004/42/EB 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalyje žodis „preparatai“ pakeičiamas žodžiu „mišiniai“;

b)

8 dalyje žodis „preparatas“ pakeičiamas žodžiu „mišinys“.

7 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad iki 2010 m. balandžio 1 d. įsigaliotų ir būtų paskelbti įstatymai bei kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2010 m. birželio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos šiuos teisės aktus, daro juose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma juos oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių teisės aktų nuostatų tekstus.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2008 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. LE MAIRE

(1)  OL C 120, 2008 5 16, p. 50.

(2)  2008 m. rugsėjo 3 d. Europos Parlamento nuomonė (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje)ir 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(4)  OL 196, 1967 8 16, p. 1.

(5)  OL L 200, 1999 7 30, p. 1.

(6)  OL L 262, 1976 9 27, p. 169.

(7)  OL L 187, 1988 7 16, p. 1.

(8)  OL L 85, 1999 3 29, p. 1.

(9)  OL L 269, 2000 10 21, p. 34.

(10)  OL L 37, 2003 2 13, p. 24.

(11)  OL L 143, 2004 4 30, p. 87.

(12)  OL L 396, 2006 12 30, p. 1. Ištaisyta OL L 136, 2007 5 29, p. 3.

(13)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(14)  OL L 142, 2008 5 31, p. 1.“;

(15)  OL L 353, 2008 12 31, p. 1.“;

(16)  OL L 353, 2008 12 31, p. 1.“;

(17)  OL L 353, 2008 12 31, p. 1.“;

(18)  OL L 200, 1999 7 30, p. 1.“;

(19)  OL L 353, 2008 12 31, p. 1.“;

(20)  OL L 353, 2008 12 31, p. 1.“;

(21)  OL L 353, 2008 12 31, p. 1.“

(22)  OL L 200, 1999 7 30, p. 1.

(23)  OL L 353, 2008 12 31, p. 1.“;

(24)  OL L 353, 2008 12 31, p. 1.“;

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/75

TARYBOS DIREKTYVA 2008/114/EC

2008 m. gruodžio 8 d.

dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 308 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos centrinio banko nuomonę (2),

kadangi:

(1)

2004 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė parengti bendrą ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos strategiją. Todėl 2004 m. spalio 20 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos kovojant su terorizmu, kuriame pateikė pasiūlymų, kaip geriau užkirsti kelią Europoje vykdomiems teroro aktams prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, kaip geriau jiems pasirengti ir į juos reaguoti.

(2)

2005 m. lapkričio 17 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą apie Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos, kurioje numatytos programos ir Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinio tinklo sukūrimo politikos galimybės. Atsiliepimuose apie Žaliąją knygą buvo akcentuota Bendrijos sistemos ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti pridėtinė vertė. Buvo pripažintas poreikis padidinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos pajėgumą Europoje ir padėti sumažinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų pažeidžiamumą. Pabrėžta esminių subsidiarumo, proporcingumo bei papildomumo principų ir suinteresuotųjų subjektų dialogo svarba.

(3)

2005 m. gruodžio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (EPCIP) ir nusprendė, kad ji turėtų būti grindžiama visas pavojaus rūšis apimančiu požiūriu, prioritetą teikiant kovai su terorizmo keliamomis grėsmėmis. Pagal šį požiūrį, užtikrinant ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą reikėtų atsižvelgti į žmogaus, technologijų sukeltą grėsmę ir stichines nelaimes, tačiau pirmenybę reikėtų teikti terorizmo keliamai grėsmei.

(4)

2007 m. balandžio mėn. Taryba priėmė išvadas dėl EPCIP, kuriose ji pakartojo, kad valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė už ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą jų nacionalinėse teritorijose ir palankiai įvertino Komisijos pastangas sukurti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų (toliau – ESI) nustatymo ir priskyrimo jiems bei jų apsaugos gerinimo poreikio vertinimo procedūrą.

(5)

Ši direktyva – tai pirmasis žingsnis siekiant palaipsniui nustatyti ESI, jiems priskirti objektus bei įvertinti būtinybę gerinti jų apsaugą. Šioje direktyvoje daugiausia dėmesio skiriama energetikos ir transporto sektoriams, ir ji turėtų būti peržiūrėta siekiant įvertinti jos poveikį bei būtinybę ją taikyti kitiems sektoriams, inter alia, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriui.

(6)

Pagrindinė ir galutinė atsakomybė už ESI apsaugą tenka valstybėms narėms ir tokių infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams.

(7)

Bendrijoje yra tam tikrų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kurių veikimo sutrikdymas arba sunaikinimas turėtų didelį tarpvalstybinį poveikį. Tai gali būti tarpvalstybinis tarpsektorinis poveikis, atsiradęs dėl tarpusavyje sujungtų infrastruktūros objektų priklausomybės vienas nuo kito. Tokie ESI turėtų būti nustatyti ir infrastruktūros objektai turėtų būti jiems priskirti taikant bendrą tvarką. Saugumo reikalavimai tokiai infrastruktūrai turėtų būti vertinami taikant bendrą minimalų metodą. Dvišalės valstybių narių bendradarbiavimo ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos srityje sistemos yra tinkamai sukurtos ir veiksmingos priemonės tarpvalstybinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų klausimams spręsti. EPCIP turėtų remtis tokiu bendradarbiavimu. Informaciją, susijusią su konkretaus infrastruktūros objekto priskyrimu ESI, laikantis galiojančių Bendrijos ir valstybių narių teisės aktų reikėtų įslaptinti nustatant tinkamą slaptumo lygį.

(8)

Kadangi skirtinguose sektoriuose yra sukaupta konkreti patirtis, kompetencija ir nustatyti reikalavimai ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos srityje, Bendrijos požiūris į ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą turėtų būti formuojamas ir įgyvendinamas atsižvelgiant į sektoriaus ypatumus ir sektoriuje galiojančias priemones, įskaitant Bendrijos, nacionaliniu arba regioniniu lygiu jau galiojančias priemones, ir atitinkamais atvejais į jau įgyvendinamus ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkų ir (arba) operatorių tarpvalstybinius savitarpio pagalbos susitarimus. Atsižvelgiant į tai, kad privačiojo sektoriaus dalyvavimas prižiūrint ir valdant riziką, planuojant verslo tęstinumą ir veiklos atkūrimą po nelaimių yra labai svarbus, Bendrijos požiūriu reikia paskatinti visapusišką privačiojo sektoriaus dalyvavimą.

(9)

Energetikos sektoriaus ir visų pirma elektros energijos gamybos ir perdavimo (tiekiant elektros energiją) metodų požiūriu laikoma, kad atitinkamais atvejais elektros energijos gamyba gali apimti atominių elektrinių elektros energijos perdavimo dalis, tačiau neapimti konkrečiai branduolinių elementų, kuriems taikomi atitinkami branduolinės energetikos srities teisės aktai, įskaitant sutartis ir Bendrijos teisę.

(10)

Šia direktyva papildomos Bendrijos lygiu ir valstybėse narėse galiojančios sektorių priemonės. Jei Bendrijos mechanizmai jau yra nustatyti, jie turėtų būti toliau naudojami ir prisidės prie bendro šios direktyvos įgyvendinimo. Turėtų būti vengiama, kad atskiri aktai ar nuostatos dubliuotųsi ar prieštarautų vieni kitiems.

(11)

Visuose ESI priskirtuose infrastruktūros objektuose turėtų būti operatoriaus saugumo planai (OSP) arba lygiavertės priemonės, apimančios svarbaus turto nustatymą, rizikos vertinimą bei atsakomųjų priemonių ir procedūrų nustatymą, pasirinkimą ir išdėstymą pagal svarbą. Siekiant išvengti nereikalingo darbo ir dubliavimosi, kiekviena valstybė narė pirmiausia turėtų įvertinti, ar ESI priskirtų infrastruktūros objektų savininkai ir (arba) operatoriai turi atitinkamus OSP arba panašias priemones. Jei tokių planų nėra, kiekviena valstybė narė turėtų imtis veiksmų, kurie būtini užtikrinti, kad atitinkamos priemonės būtų įgyvendintos. Kiekviena valstybė narė turi nuspręsti, kokių veiksmų tikslingiausia imtis, kad OSP būtų parengti.

(12)

Priemonės, principai, gairės, įskaitant Bendrijos priemones, taip pat dvišalės ir (arba) daugiašalės bendradarbiavimo sistemos, kuriose numatytas planas, panašus į OSP arba lygiavertis jam, arba numatytas saugumo ryšių palaikymo pareigūnas arba lygiavertis pareigūnas, turėtų būti laikomi atitinkančiais šios direktyvos reikalavimus dėl atitinkamai OSP arba saugumo ryšių palaikymo pareigūno.

(13)

Siekiant palengvinti bendradarbiavimą ir ryšių palaikymą su atitinkamomis nacionalinėmis ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijomis, visuose ESI priskirtuose infrastruktūros objektuose turėtų būti paskirti saugumo ryšių palaikymo pareigūnai. Siekiant išvengti nereikalingo darbo ir dubliavimosi, kiekviena valstybė narė pirmiausia turėtų įvertinti, ar ESI priskirtų infrastruktūros objektų savininkai ir (arba) operatoriai jau turi saugumo ryšių palaikymo pareigūną arba lygiavertį pareigūną. Jei tokio saugumo ryšių palaikymo pareigūno nėra, kiekviena valstybė narė turėtų imtis veiksmų, kurie būtini užtikrinti, kad atitinkamos priemonės būtų įgyvendintos. Kiekviena valstybė narė turi nuspręsti, kokių veiksmų tikslingiausia imtis, kad saugumo ryšių palaikymo pareigūnai būtų paskirti.

(14)

Siekiant veiksmingai nustatyti riziką, grėsmes ir pažeidžiamumą konkrečiuose sektoriuose, būtina, kad ryšius palaikytų tiek ESI savininkai ir (arba) operatoriai ir valstybės narės, tiek valstybės narės ir Komisija. Kiekviena valstybė narė turėtų rinkti informaciją apie jos teritorijoje esančius ESI. Valstybės narės Komisijai turėtų pateikti bendrą informaciją apie riziką, grėsmes ir pažeidžiamumą tuose sektoriuose, kuriuose buvo nustatyti ESI, įskaitant atitinkamais atvejais informaciją apie galimą ESI tobulinimą ir tarpsektorinę priklausomybę, kuria remdamasi Komisija prireikus galėtų rengti konkrečius pasiūlymus, kaip gerinti ESI apsaugą.

(15)

Siekiant palengvinti ESI apsaugos gerinimą, galima sukurti bendras metodikas infrastruktūros objektų turtui kylančiai rizikai, grėsmėms ir pažeidžiamumui nustatyti bei klasifikuoti.

(16)

ESI savininkams ir (arba) operatoriams turėtų būti suteikta galimybė, pirmiausia pasitelkiant atitinkamas valstybės narės institucijas, pasinaudoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos geriausia praktika ir metodikomis.

(17)

Veiksmingai ESI apsaugai užtikrinti būtina palaikyti ryšius, koordinuoti veiklą ir bendradarbiauti nacionaliniu ir Bendrijos lygiu. Tai geriausiai pasiekiama kiekvienoje valstybėje narėje paskyrus Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos kontaktinius asmenis (ESIA kontaktinius asmenis), kurie turėtų koordinuoti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos klausimus valstybės lygiu ir su kitomis valstybėmis narėmis bei Komisija.

(18)

Siekiant plėtoti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos veiklą tose srityse, kuriose būtinas tam tikras konfidencialumas, tikslinga užtikrinti nuoseklų ir saugų keitimąsi informacija remiantis šia direktyva. Svarbu, kad pagal taikomus nacionalinius teisės aktus arba 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (3) būtų laikomasi konfidencialumo taisyklių dėl konkrečių faktų, susijusių su ypatingos svarbos infrastruktūros turtu, kuriais galima pasinaudoti planuojant ir vykdant veiksmus siekiant sukelti nepageidautinas pasekmes ypatingos svarbos infrastruktūros įrenginiams. Įslaptinta informacija turėtų būti saugoma vadovaujantis atitinkamais Bendrijos ir valstybių narių teisės aktais. Kiekviena valstybė narė ir Komisija turėtų laikytis atitinkamą slaptumo žymą, kurią dokumentui suteikia jo rengėjas, atitinkančių reikalavimų.

(19)

Keitimasis informacija apie ESI turėtų vykti pasitikėjimą ir saugumą užtikrinančioje aplinkoje. Keitimuisi informacija būtini pasitikėjimu grindžiami santykiai, kad bendrovės ir organizacijos žinotų, jog jų neskelbtini ir konfidencialūs duomenys bus pakankamai apsaugoti.

(20)

Kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. sukurti ESI nustatymo ir priskyrimo jiems tvarką bei bendrą požiūrį į būtinybės gerinti tokių infrastruktūros objektų apsaugą vertinimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmų masto tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti.

(21)

Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, ypač pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Siekiant prisidėti prie žmonių apsaugos, šia direktyva nustatoma Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų (ESI) nustatymo ir priskyrimo jiems tvarka bei bendras požiūris į būtinybės gerinti tokių infrastruktūros objektų apsaugą vertinimą.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

a)

ypatingos svarbos infrastruktūros objektas – turtas, sistema ar jų dalis, esantys valstybėse narėse, kurie yra ypač svarbūs esminėms visuomeninėms funkcijoms, žmonių sveikatai, saugai, saugumui, ekonominei ar socialinei gerovei palaikyti, ir kurių veikimo sutrikdymas ar sunaikinimas, dėl šių funkcijų nepalaikymo turėtų didelį poveikį valstybei narei;

b)

„Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektas“ arba ESI – ypatingos svarbos infrastruktūros objektas, esantis valstybėse narėse, kurio veikimo sutrikdymas ar sunaikinimas turėtų didelį poveikį bent dviems valstybėms narėms. Poveikio mastas įvertinamas pagal bendrus kriterijus. Tai apima tarpsektorinės priklausomybės nuo kitų rūšių infrastruktūros objektų sukeltą poveikį;

c)

rizikos analizė – atitinkamų grėsmės scenarijų nagrinėjimas, siekiant įvertinti ypatingos svarbos infrastruktūros objekto pažeidžiamumą ir veikimo sutrikdymo arba sunaikinimo galimą poveikį;

d)

neskelbtina informacija, susijusi su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga – faktai, susiję su ypatingos svarbos infrastruktūros objektu, kurie, juos atskleidus, galėtų būti panaudoti planuojant ir vykdant ypatingos svarbos infrastruktūros įrenginių veikimo sutrikdymą arba jų sunaikinimą sukeliančius veiksmus;

e)

apsauga – visa veikla, kuria siekiama užtikrinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų funkcionalumą, tęstinumą ir vientisumą, siekiant sutrukdyti grėsmių, rizikos ar pažeidžiamumo atsiradimui, juos sumažinti ir neutralizuoti;

f)

ESI savininkai ir (arba) operatoriai – subjektai, atsakingi už investicijas į tam tikrą turtą, sistemą ar jų dalį, kurie pagal šią direktyvą priskirti ESI, ir (arba) kasdieninę jų veiklą.

3 straipsnis

ESI nustatymas

1.   III priede nustatyta tvarka kiekviena valstybė narė nustato galimus ESI, atitinkančius tiek bendrus, tiek sektorių kriterijus bei 2 straipsnio a ir b punktuose pateiktas sąvokų apibrėžtis.

Valstybių narių prašymu Komisija gali joms padėti nustatyti galimus ESI.

Komisija gali atkreipti atitinkamų valstybių narių dėmesį į tai, kad egzistuoja galimi ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, kurie gali būti laikomi atitinkančiais reikalavimus priskirti juos ESI.

Kiekviena valstybė narė ir Komisija toliau reguliariai vykdo galimų ESI nustatymo procesą.

2.   1 dalyje nurodyti bendri kriterijai apima:

a)

nukentėjusiųjų kriterijų (įvertinama atsižvelgiant į potencialų žuvusiųjų ar sužeistųjų skaičių);

b)

ekonominio poveikio kriterijų (įvertinama atsižvelgiant į ekonominio nuostolio ir (arba) produktų ar paslaugų pablogėjimo mastą; įskaitant galimą poveikį aplinkai);

c)

poveikio visuomenei kriterijų (įvertinama atsižvelgiant į poveikį visuomenės pasitikėjimui, fizines kančias ir kasdieninio gyvenimo sutrikdymą; įskaitant būtinų paslaugų netekimą).

Bendrų kriterijų ribinės vertės nustatomos atsižvelgiant į konkretaus infrastruktūros objekto veiklos sutrikdymo arba sunaikinimo poveikio rimtumą. Su konkrečiu ypatingos svarbos infrastruktūros objektu susijusios valstybės narės bendriems kriterijams taikytinas tikslias ribines vertes nustato kiekvienu konkrečiu atveju. Kiekviena valstybė narė kasmet informuoja Komisiją, dėl kokio skaičiaus infrastruktūros objektų kiekviename sektoriuje buvo diskutuojama siekiant nustatyti bendrų kriterijų ribines vertes.

Sektorių kriterijuose atsižvelgiama į atskirų ESI sektorių ypatumus.

Komisija kartu su valstybėmis narėmis parengia gaires, kaip taikyti bendrus ir sektorių kriterijus, bei nustato apytikres ribines vertes, naudotinas nustatant ESI. Kriterijai įslaptinami. Valstybės narės tokių gairių taikyti neprivalo.

3.   Įgyvendinant šią direktyvą naudojami sektoriai – energetikos ir transporto sektoriai. Sektorių dalys nurodytos I priede.

Peržiūrint šią direktyvą, kaip nurodyta 11 straipsnyje, galima nustatyti kitus sektorius, naudojamus įgyvendinant šią direktyvą, jei tai laikoma tikslinga. Pirmenybė teikiama IRT sektoriui.

4 straipsnis

Priskyrimas ESI

1.   Kiekviena valstybė narė praneša kitoms valstybėms narėms, kurioms didelės įtakos gali turėti galimas ESI, jo pavadinimą ir priežastis, kodėl jis priskiriamas galimam ESI.

2.   Kiekviena valstybė narė, kurios teritorijoje yra galimas ESI, rengia dvišales ir (arba) daugiašales diskusijas su kitomis valstybėmis narėmis, kurioms didelės įtakos gali turėti galimas ESI. Komisija gali dalyvauti šiose diskusijose, tačiau neturi teisės susipažinti su išsamia informacija, kuri sudarytų sąlygas neabejotinai nustatyti tam tikrą infrastruktūros objektą.

Valstybė narė, kuri turi priežasčių manyti, kad galimas ESI gali turėti jai didelės įtakos, tačiau valstybė narė, kurios teritorijoje galimas ESI yra, jo dar nenustatė, gali informuoti Komisiją apie pageidavimą dalyvauti dvišalėse ir (arba) daugiašalėse diskusijose šiuo klausimu. Komisija nedelsdama perduoda šį pageidavimą valstybei narei, kurios teritorijoje yra galimas ESI, ir stengiasi sudaryti palankesnes sąlygas šalims susitarti.

3.   Valstybė narė, kurios teritorijoje yra galimas ESI, priskiria jį ESI po to, kai toji valstybė narė ir tos valstybės narės, kurioms jis gali turėti didelės įtakos, pasiekia susitarimą.

Būtina gauti valstybės narės, kurios teritorijoje yra infrastruktūros objektas, kuris turi būti priskirtas ESI, sutikimą.

4.   Valstybė narė, kurios teritorijoje yra ESI priskirtas infrastruktūros objektas, kasmet praneša Komisijai ESI priskirtų infrastruktūros objektų skaičių pagal sektorius ir valstybių narių, priklausomų nuo kiekvieno ESI priskirto infrastruktūros objekto, skaičių. Pavadinimas žinomas tik toms valstybėms narėms, kurioms ESI gali turėti didelės įtakos.

5.   Valstybės narės, kurių teritorijoje yra ESI, informuoja tokio infrastruktūros objekto savininką ir (arba) operatorių apie infrastruktūros objekto priskyrimą ESI. Informacija apie infrastruktūros objekto priskyrimą ESI įslaptinama tinkamu lygiu.

6.   Pagal 3 straipsnį ir šį straipsnį vykdomas ESI nustatymo ir priskyrimo jiems procesas užbaigiamas ne vėliau kaip 2011 m. sausio 12 d., o jo peržiūra atliekama reguliariai.

5 straipsnis

Operatoriaus saugumo planai

1.   Operatoriaus saugumo plano (OSP) nustatymo procedūros metu nurodomas ESI priskirto infrastruktūros objekto turtas ir esami ar įgyvendinami su saugumu susiję sprendimai to turto apsaugai užtikrinti. II priede pateikiamas ESI OSP nustatymo procedūros minimalus turinys.

2.   Kiekviena valstybė narė nustato, ar kiekvienam jos teritorijoje esančiam ESI priskirtam infrastruktūros objektui yra parengtas OSP arba lygiavertės priemonės, kuriomis sprendžiami II priede nurodyti klausimai. Jei valstybė narė nustato, kad toks OSP arba lygiavertė priemonė egzistuoja ir yra reguliariai atnaujinama, tolesni įgyvendinimo veiksmai nereikalingi.

3.   Jei valstybė narė nustato, kad toks OSP arba lygiavertė priemonė nėra parengta, ji visomis priemonėmis, kurias laiko tinkamomis, užtikrina, kad būtų parengtas OSP arba lygiavertė priemonė, kuria būtų sprendžiami II priede nurodyti klausimai.

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad OSP arba lygiavertės priemonės būtų parengti ir reguliariai peržiūrimi per vienus metus nuo infrastruktūros objekto priskyrimo ESI. Šis laikotarpis gali būti pratęstas išimtinėmis aplinkybėmis, suderinus su valstybės narės institucija bei pranešus Komisijai.

4.   Tuo atveju, kai ESI jau taikomos priežiūros ar kontrolės priemonės, joms šis straipsnis įtakos neturi, o šiame straipsnyje nurodyta atitinkama valstybės narės institucija yra priežiūros institucija pagal tas galiojančias priemones.

5.   Jei laikomasi priemonių, įskaitant Bendrijos priemones, kuriose reikalaujama, kad tam tikram sektoriui būtų parengtas į OSP panašus ar jam lygiavertis planas bei atitinkama institucija vykdytų tokio plano priežiūrą, arba juose nurodomas poreikis tokį planą parengti ir tokią priežiūrą vykdyti, laikoma, kad yra įvykdyti šiame straipsnyje nurodyti arba pagal jį priimti visi valstybių narių reikalavimai. 3 straipsnio 2 dalyje nurodytose taikymo gairėse pateikiamas orientacinis tokių priemonių sąrašas.

6 straipsnis

Saugumo ryšių palaikymo pareigūnai

1.   Saugumo ryšių palaikymo pareigūnas yra asmuo ryšiams saugumo klausimais tarp ESI savininko ir (arba) operatoriaus ir atitinkamos valstybės narės institucijos palaikyti.

2.   Kiekviena valstybė narė nustato, ar jos teritorijoje esančiam kiekvienam ESI priskirtam infrastruktūros objektui yra paskirtas saugumo ryšių palaikymo pareigūnas arba lygiavertis pareigūnas. Jei valstybė narė nustato, kad toks saugumo ryšių pareigūnas arba lygiavertis pareigūnas yra paskirtas, tolesni įgyvendinimo veiksmai nereikalingi.

3.   Jei valstybė narė nustato, kad ESI priskirtam infrastruktūros objektui nėra paskirtas saugumo ryšių palaikymo pareigūnas arba lygiavertis pareigūnas, ji visomis priemonėmis, kurias laiko tinkamomis, užtikrina, kad būtų paskirtas toks saugumo ryšių palaikymo pareigūnas arba lygiavertis pareigūnas.

4.   Kiekviena valstybė narė įgyvendina tinkamą atitinkamos valstybės narės institucijos ir saugumo ryšių palaikymo pareigūno arba lygiaverčio pareigūno ryšių palaikymo mechanizmą siekiant keistis atitinkama informacija apie nustatytą riziką ir grėsmes atitinkamiems ESI. Šis ryšių palaikymo mechanizmas taikomas nepažeidžiant nacionalinių reikalavimų dėl prieigos prie neskelbtinos ir įslaptintos informacijos.

5.   Jei laikomasi priemonių, įskaitant Bendrijos priemones, kuriose reikalaujama, kad tam tikram sektoriui būtų paskirtas saugumo ryšių palaikymo pareigūnas arba lygiavertis pareigūnas, arba juose nurodomas poreikis tokį pareigūną paskirti, laikoma, kad yra įvykdyti šiame straipsnyje nurodyti arba pagal jį priimti visi valstybių narių reikalavimai. 3 straipsnio 2 dalyje nurodytose taikymo gairėse pateikiamas orientacinis tokių priemonių sąrašas.

7 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.   Kiekviena valstybė narė atlieka grėsmės įvertinimą, susijusį su ESI sektorių dalimis, per vienus metus nuo jos teritorijoje esančio ypatingos svarbos infrastruktūros objekto priskyrimo ESI tose sektorių dalyse.

2.   Kiekviena valstybė narė kas dvejus metus pateikia Komisijai bendrą informaciją, apibendrintai nurodydama kiekvienam ESI sektoriui, kuriame pagal 4 straipsnį buvo priskirtas jos teritorijoje esantis ESI, būdingas rizikos, grėsmių ir pažeidžiamumo rūšis.

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, gali parengti bendrą šių ataskaitų formą.

Reikiamą atitinkamą slaptumo lygį kiekvienai ataskaitai nustato informaciją pateikianti valstybė narė.

3.   Remdamosi 2 dalyje nurodytomis ataskaitomis, Komisija ir valstybės narės pagal sektorius įvertina, ar reikėtų apsvarstyti tolesnių apsaugos priemonių taikymą ESI Bendrijos lygiu. Šis procesas vykdomas kartu su šios direktyvos peržiūra, kaip nustatyta 11 straipsnyje.

4.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, gali parengti bendras metodines gaires ESI kylančios rizikos analizėms atlikti. Valstybės narės šių gairių taikyti neprivalo.

8 straipsnis

Komisijos pagalba ESI

Komisija per atitinkamą valstybės narės instituciją teikia paramą ESI priskirtų infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams suteikdama galimybę susipažinti su turima geriausia praktika ir metodikomis bei remdama mokymą ir keitimąsi informacija apie naujus techninius pasiekimus, susijusius su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga.

9 straipsnis

Neskelbtina informacija, susijusi su Europosypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga

1.   Kiekvienas remiantis šia direktyva valstybės narės ar Komisijos vardu su įslaptinta informacija dirbantis asmuo turi turėti atitinkamo lygio leidimą darbui su įslaptinta informacija.

Valstybės narės, Komisija ir atitinkamos priežiūros įstaigos užtikrina, kad valstybėms narėms arba Komisijai pateikta neskelbtina informacija, susijusi su Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga, nebūtų naudojama kitais tikslais nei ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga.

2.   Šis straipsnis taip pat taikomas nerašytinei informacijai, kuria keičiamasi posėdžiuose, kurių metu aptariami neskelbtini klausimai.

10 straipsnis

Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos kontaktiniai asmenys

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos kontaktinį asmenį (toliau – ESIA kontaktinis asmuo).

2.   ESIA kontaktinis asmuo koordinuoja Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos reikalus valstybėje narėje su kitomis valstybėmis narėmis ir su Komisija. Paskyrus ESIA kontaktinį asmenį, neužkertamas kelias kitoms valstybės narės institucijoms dalyvauti sprendžiant Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos klausimus.

11 straipsnis

Peržiūra

Šios direktyvos peržiūra prasideda 2012 m. sausio 12 d.

12 straipsnis

Įgyvendinimas

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, būtinų šiai direktyvai įgyvendinti ne vėliau kaip 2011 m. sausio 12 d. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai ir pateikia tų priemonių tekstą bei jų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. KOUCHNER

(1)  2007 m. liepos 10 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 116, 2007 5 26, p. 1.

(3)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

I PRIEDAS

ESI sektorių sąrašas

Sektorius

Sektoriaus dalis

I

Energetika

1.

Elektros energija

Elektros energijos gamybos ir perdavimo infrastruktūros objektai ir įrengimai, susiję su elektros energijos tiekimu

2.

Nafta

Naftos gamyba, perdirbimas, apdorojimas, laikymas ir perdavimas vamzdynais

3.

Dujos

Dujų gamyba, perdirbimas, apdorojimas, laikymas ir perdavimas vamzdynais

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalai

II

Transportas

4.

Kelių transportas

5.

Geležinkelių transportas

6.

Oro transportas

7.

Vidaus vandens kelių transportas

8.

Jūrų laivyba ir pervežimas jūra trumpais atstumais bei uostai

Ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, kurie gali būti priskirti ESI, valstybės narės nustato vadovaudamosi 3 straipsniu. Todėl ESI sektorių sąrašas pats savaime nesukuria bendros prievolės kiekviename sektoriuje Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams priskirti tam tikrą infrastruktūros objektą.

II PRIEDAS

ESI OSP NUSTATYMO PROCEDŪRA

OSP bus nurodomas ypatingos svarbos infrastruktūros objekto turtas ir esami ar įgyvendinami su saugumu susiję sprendimai jų apsaugai užtikrinti. ESI OSP nustatymo procedūra mažiausiai apims:

1)

svarbaus turto nustatymą;

2)

rizikos analizės, pagrįstos didelės grėsmės scenarijais, kiekvieno turtinio objekto pažeidžiamumu ir galimu poveikiu, atlikimą; ir

3)

atsakomųjų priemonių ir procedūrų nustatymą, pasirinkimą ir išdėstymą pagal svarbą išskiriant:

—

nuolatines saugumo priemones, kuriomis nustatomos būtinos investicijos į saugumą, ir nuolat naudoti tinkamas priemones. Šioje dalyje bus pateikta informacija apie bendrąsias priemones, pavyzdžiui, technines priemones (įskaitant sekimo, prieigos kontrolės, apsaugos ir prevencijos įrangos įdiegimą); organizacines priemones (įskaitant pavojaus signalų ir krizės valdymo procedūras); kontrolės ir patikrinimo priemones; ryšių palaikymą; sąmoningumo skatinimą ir mokymą; ir informacinių sistemų saugumą,

—

laipsniškas saugumo priemones, kurių gali būti imamasi atsižvelgiant į kintamus rizikos ir grėsmės laipsnius.

III PRIEDAS

Tvarka, pagal kurią valstybės narės nustato ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, kurie gali būti priskirti ESI pagal 3 straipsnį

3 straipsnyje reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė nustatytų ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, kurie gali būti priskirti ESI. Kiekviena valstybė narė įgyvendina šią tvarką nuosekliai atlikdama toliau nurodytus veiksmus.

Galimas ESI, kuris neatitinka kurio nors iš toliau išdėstytų nuoseklių veiksmų reikalavimų, nelaikomas ESI ir jam ši tvarka netaikoma. Galimam ESI, kuris atitinka reikalavimus, taikomi kiti šios tvarkos veiksmai.

1   veiksmas

Kiekviena valstybė narė, atlikdama pirmą ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atranką sektoriuje, taiko sektorių kriterijus.

2   veiksmas

Kiekviena valstybė narė atlikdama 1 veiksmą nustatytiems galimiems ESI taiko ypatingos svarbos infrastruktūros objekto sąvokos apibrėžtį pagal 2 straipsnio a punktą.

Poveikio mastas bus nustatomas atitinkamu nacionaliniu lygiu naudojant nacionalinius ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo metodus arba atsižvelgiant į bendrus kriterijus. Jeigu infrastruktūros objektas naudojamas būtinai paslaugai teikti, bus atsižvelgiama į alternatyvų galimybes ir į sutrikdymo ir (arba) veikimo atkūrimo trukmę.

3   veiksmas

Kiekviena valstybė narė atlikus pirmus du veiksmus nustatytiems galimiems ESI taiko ESI sąvokos apibrėžties tarpvalstybinį elementą pagal 2 straipsnio b punktą. Galimam ESI, kuris atitinka sąvokos apibrėžtį, bus taikomas kitas šios tvarkos veiksmas. Jeigu infrastruktūros objektas naudojamas būtinai paslaugai teikti, bus atsižvelgiama į alternatyvų galimybes ir į sutrikdymo ir (arba) veikimo atkūrimo trukmę.

4   veiksmas

Kiekviena valstybė narė likusiems galimiems ESI taiko bendrus kriterijus. Nustatant bendrus kriterijus, atsižvelgiama į: poveikio rimtumą; ir į alternatyvų galimybes – infrastruktūros objekto, naudojamo būtinai paslaugai teikti, atveju; ir į sutrikdymo ir (arba) veikimo atkūrimo trukmę. Galimas ESI, kuris neatitinka bendrų kriterijų, nebus laikomas ESI.

Apie galimą ESI, kuriam buvo taikyti visi šios tvarkos veiksmai, pranešama tik toms valstybėms narėms, kurioms šis galimas ESI gali turėti didelės įtakos.

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Taryba

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/83

TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 16 d.

dėl trečiosiose šalyse išaugintos miško dauginamosios medžiagos lygiavertiškumo

(2008/971/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvą 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga (1), ypač į jos 19 straipsnio 1 ir 2 dalis,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Kanados, Kroatijos, Norvegijos, Serbijos, Šveicarijos, Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų taisyklėse dėl miško dauginamosios medžiagos sertifikavimo numatytas oficialus aprobavimas, kuris turi būti atliekamas sėklų rinkimo, jų tvarkymo ir sodmenų auginimo metu.

(2)

Pagal šias taisykles, sėklinės bazės patvirtinimo ir registracijos sistemoms bei dauginamosios medžiagos iš šios sėklinės bazės tolesniam auginimui turėtų būti taikoma OECD miško dauginamosios medžiagos, kuria prekiaujama tarptautiniu lygiu, sertifikavimo programa (OECD miško sėklų ir augalų programa). Be to, šiose taisyklėse reikalaujama, kad sėklos ir sodmenys, kurių kategorijos yra „šaltinio tapatybė nustatyta“ ir „atrinkta“, būtų oficialiai sertifikuojami, o sėklų pakuotės oficialiai uždaromos pagal OECD miško sėklų ir augalų programą.

(3)

Išnagrinėjus šias taisykles paaiškėjo, kad sėklinės bazės patvirtinimo sąlygos atitinka Direktyvoje 1999/105/EB nustatytus reikalavimus. Be to, išskyrus sėklų kokybei, sėklų rūšies švarumui ir sodmenų kokybei taikomas sąlygas, šių trečiųjų šalių taisyklės užtikrina tokias pat garantijas, susijusias su sėklų ir sodmenų, kurių kategorijos yra „šaltinio tapatybė nustatyta“ ir „atrinkta“, sąlygomis, kaip ir nustatytosios Direktyvoje 1999/105/EB. Daroma išvada, kad Kanados, Kroatijos, Norvegijos, Serbijos, Šveicarijos, Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų taisyklės dėl miško medžiagos, kurios kategorijos yra „šaltinio tapatybė nustatyta“ ir „atrinkta“, sertifikavimo turėtų būti laikomos lygiavertėmis taisyklėms, nustatytoms Direktyva 1999/105/EB, jeigu įvykdomos papildomos sėkloms ir sodmenims taikomos sąlygos.

(4)

Tačiau pirmiau minėtų trečiųjų šalių taisyklės negali būti laikomos lygiavertėmis taisyklėms, taikomoms kategorijoms „atitinkanti (kokybės) reikalavimus“ ir „išbandyta“, kurioms OECD miško sėklų ir augalų programa netaikoma. Todėl būtų tikslinga susiaurinti šio sprendimo taikymo sritį ir lygiaverte laikyti tik tą dauginamąją medžiagą, kurios kategorijos yra „šaltinio tapatybė nustatyta“ ir „atrinkta“.

(5)

Šio sprendimo tikslais turėtų būti naudojamos Direktyvos 1999/105/EB sąvokos, kad būtų užtikrintas šių dviejų aktų nuoseklumas.

(6)

Miško dauginamoji medžiaga, kuri atitinka šio sprendimo sąlygas, turėtų atitikti 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (2) nustatytas augalų sveikatos sąlygas. Atitinkamais atvejais, kai miško dauginamoji medžiaga yra genetiškai modifikuota, ji turėtų atitikti 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką (3) reikalavimus.

(7)

Šiame sprendime tikslinga nustatyti papildomas su kokybe ir sėklų rūšies švarumu susijusias sėkloms ir sodmenims taikomas sąlygas, kad jos atitiktų Direktyva 1999/105/EB numatytas sąlygas.

(8)

Siekiant užtikrinti tokį patį atsekamumo lygį, koks numatytas Direktyva 1999/105/EB, į šį sprendimą tikslinga įtraukti taisykles, susijusias su pagrindinio sertifikato sėkloms ir sodmenims išdavimu juos įvežant į Bendriją. Šis pagrindinis sertifikatas turėtų būti išduodamas atsižvelgiant į oficialų OECD provenencijos sertifikatą ir jame turėtų būti nurodyta, kad medžiagos importui taikomas lygiavertiškumo režimas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame sprendime nustatomos sąlygos, kuriomis I priede išvardytose trečiosiose šalyse išauginta miško dauginamoji medžiaga, kurios kategorijos yra „šaltinio tapatybė nustatyta“ ir „atrinkta“, importuojama į Bendriją.

Jis taikomas, jei įvykdomos II priede ir direktyvose 2000/29/EB bei 2001/18/EB nustatytos sąlygos.

2 straipsnis

Sąvokos

Šiame sprendime taikomos Direktyvos 1999/105/EB 2 straipsnyje pateiktos sąvokos.

3 straipsnis

Lygiavertiškumas

1.   Sėklinės bazės patvirtinimo ir registracijos sistemos bei dauginamosios medžiagos iš šios sėklinės bazės tolesnis auginimas, kontroliuojant arba oficialiai prižiūrint šio sprendimo I priede nurodytoms institucijoms tame priede išvardytose trečiosiose šalyse, yra laikomi lygiaverčiais valstybėse narėse pagal Direktyvą 1999/105/EB taikomoms sistemoms ir auginimui.

2.   Direktyvos 1999/105/EB I priede išvardytų rūšių sėklos ir sodmenys, kurių kategorijos yra „šaltinio tapatybė nustatyta“ ir „atrinkta“, išauginti šio sprendimo I priede nurodytose trečiosiose šalyse ir oficialiai sertifikuoti tame priede nurodytų institucijų, laikomi lygiaverčiais sėkloms ir sodmenims, atitinkantiems Direktyvą 1999/105/EB, jeigu įvykdomos šio sprendimo II priede nustatytos sąlygos.

4 straipsnis

Pagrindinis sertifikatas

Kai į Bendriją įvežamos sėklos ir sodmenys, šią medžiagą importuojantis tiekėjas iš anksto turi pranešti tos valstybės narės oficialiai įstaigai apie importą. Prieš teikiant medžiagą rinkai, oficiali įstaiga, atsižvelgdama į oficialų OECD provenencijos sertifikatą, išduoda pagrindinį sertifikatą.

Pagrindiniame sertifikate nurodoma, kad medžiagos importui taikytas lygiavertiškumo režimas.

5 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

6 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

R. BACHELOT-NARQUIN

(1)  OL L 11, 2000 1 15, p. 17.

(2)  OL L 169, 2000 7 10, p. 1.

(3)  OL L 106, 2001 4 17, p. 1.

I PRIEDAS

Šalys ir institucijos

Šalis (1)

Institucija, atsakinga už patvirtinimą ir auginimo kontrolę

CA

National Forest Genetic Resources Centre/Centre national des ressources génétiques forestières

Natural Resources Canada/Ressources naturelles Canada

Canadian Forest Service - Atlantic/Service canadien des forêts - Atlantique

PO Box 4000, Fredericton/Frédéricton

New Brunswick/Nouveau-Brunswick E3B 5P7

CH

Federal Office for Environment (FOEN)

Department of the Environment, Transport, Energy and Communications (UVEK)

Forest Division

Federal Plant Protection Service

Birmensdorf

HV

Forest Research Institute

Cvjetno naselje 41

10450 Jastrebarsko

NO

Norwegian Forest Genetic Resource Centre

Norwegian Forest and Research Institute

PO Box 115

N-1431 Ås

SR

Directorate for forest

Ministry of agriculture, forestry and water management

Omladinskih brigada 1

11 000 Belgrade

TR

Ministry of Environnement and Forestry (Çevre ve Orman Bakanlığı) - General directorate for afforestation and erosion control (Ağaçlandirma ve erozyon kontrolu genel müdürlüğü)

Gazi – Ankara

US

National Tree Seed Laboratory

USDA Forest Service

Purdue University

West Lafayette, Indiana

(1)  CA – Kanada, CH – Šveicarija, HV – Kroatija, NO – Norvegija, SR – Serbija, TR – Turkija, US – Jungtinės Amerikos Valstijos.

II PRIEDAS

A.   Trečiosiose šalyse išaugintai sėklai taikomos sąlygos.

1.

Sėkla oficialiai sertifikuojama kaip išauginta iš patvirtintos sėklinės bazės, o pakuotės uždaromos pagal nacionalines OECD miško sėklų ir augalų programos taikymo taisykles. Prie kiekvienos sėklų siuntos pridedama oficiali OECD etiketė ir oficialaus OECD provenencijos sertifikato kopija arba tiekėjo dokumentas, kuriame pateikiama visa oficialiame OECD provenencijos sertifikate nurodyta informacija bei tiekėjo pavadinimas.

2.

Su sėklomis pateikiamoje OECD etiketėje arba tiekėjo dokumente taip pat nurodoma ši papildoma informacija, nustatyta pagal galimybes taikant tarptautiniu mastu pripažintus metodus:

a)

švarumas: kokią produkto, kuris parduodamas kaip sėklų siunta, svorio dalį, išreikštą procentais, sudaro švarios sėklos, kitos sėklos ir inertinė medžiaga;

b)

švarių sėklų daigumo procentas arba, jeigu daigumo procento nustatyti neįmanoma ar praktiškai nepagrįsta, gyvybingų sėklų procentas, nustatytas taikant konkretų apskaičiavimo metodą;

c)

1 000 švarių sėklų svoris;

d)

produkto, kuris parduodamas kaip sėklos, kilograme esančių daigių sėklų skaičius arba, jeigu jo nustatyti neįmanoma ar praktiškai nepagrįsta, gyvybingų sėklų skaičius kilograme.

3.

Nukrypstant nuo 2 dalies, joje nurodytą papildomą informaciją, susijusią su sėklų tyrimo tvarka taikant tarptautiniu mastu pripažintus metodus, sėklą importuojantis tiekėjas gali pateikti prieš pradinį prekybos Bendrijoje etapą.

4.

Siekiant, kad būtų galima nedelsiant gauti einamųjų metų derliaus sėklų, sėklą importuojantis tiekėjas ją gali parduoti pirmam pirkėjui neįvykdęs visų sąlygų, nustatytų šio priedo 2 dalies b ir d punktuose. Sėklą importuojantis tiekėjas privalo kuo greičiau patvirtinti, kad laikomasi 2 dalies b ir d punktuose nustatytų sąlygų.

5.

Nedideliam sėklos kiekiui, kaip nustatyta 2002 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2301/2002, nustatančiu išsamias Tarybos direktyvos 1999/105/EB taikymo taisykles, apibrėžiant nedidelius sėklos kiekius (1), 2 dalies b ir d punktuose nustatytos sąlygos netaikomos.

6.

Sėklų siuntoje turi būti ne mažiau kaip 99 % švarių sėklų. Tačiau artimai susijusioms rūšims, išskyrus dirbtinius hibridus, vaisių arba sėklų rūšies švarumas, jeigu jis mažesnis kaip 99 %, nurodomas etiketėje arba tiekėjo dokumente.

7.

Nukrypstant nuo 1 dalies, tam tikras sėklos kiekis gali būti išaugintas iš nepatvirtintos sėklinės bazės:

a)

tyrimams, mokslo reikmėms arba genetinio išsaugojimo tikslais;

b)

jeigu aiškiai įrodoma, kad sėkla skirta ne miškų ūkio reikmėms.

B.   Trečiosiose šalyse išaugintiems sodmenims taikomos sąlygos.

1.

Trečiojoje šalyje sodmenys auginami medelyne, kuris įregistruotas šio sprendimo I priede nurodytų trečiųjų šalių institucijų arba kurį oficialiai prižiūri tokios institucijos. Prie kiekvienos siuntos pridedama oficiali OECD etiketė ir oficialaus OECD provenencijos sertifikato kopija arba tiekėjo dokumentas, kuriame pateikiama visa oficialiame OECD provenencijos sertifikate nurodyta informacija bei tiekėjo pavadinimas.

2.

Sodmenys atitinka Direktyvos 1999/105/EB VII priedo D dalyje nustatytus reikalavimus.

3.

Sodmenys, skirti parduoti galutiniams naudotojams Viduržemio jūros klimato regionuose, atitinka Direktyvos 1999/105/EB VII priedo E dalyje nustatytus reikalavimus.

(1)  OL L 348, 2002 12 21, p. 75.

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/88

TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 18 d.

iš dalies keičiantis Bendrųjų konsulinių instrukcijų 13 priedą dėl vizų įklijų pildymo

(2008/972/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2001 m. balandžio 24 d. Reglamentą (EB) Nr. 789/2001, paliekantį Tarybai įgyvendinimo įgaliojimus dėl tam tikrų išsamių nuostatų ir praktinės tvarkos nagrinėjant prašymus išduoti vizą (1) ir visų pirma į jo 1 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Prancūzijos iniciatyvą,

kadangi:

(1)

Bendrųjų konsulinių instrukcijų 13 priede išdėstomos bendros vizų įklijų pildymo taisyklės pateikiant pavyzdžius, atitinkančius skirtingas vienodos vizos kategorijas.

(2)

13 priedo 9 pavyzdyje (trumpalaikė kelionės viza) teigiama, kad ši viza galioja ilgesnius kaip šešių mėnesių laikotarpius, t. y. 1, 2, 3 arba 5 metus (C1, C2, C3, C5).

(2)

Šis suskirstymas (C1, C2, C3 ir C5) jau nebeatitinka nė vienos Bendrųjų konsulinių instrukcijų nuostatos 2006 m. birželio 1 d. priėmus Tarybos sprendimą 2006/440/EB (2), kuriuo suderinami prašymų išduoti vizą tvarkymo administraciniai mokesčiai.

(4)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikytinas. Kadangi šio sprendimo pagrindą sudaro Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinę dalį, Danija remdamasi minėto protokolo 5 straipsniu per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba priims šį sprendimą, nusprendžia, ar įgyvendins jį savo nacionalinėje teisėje.

(5)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, patenkančios į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą (3) 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį.

(6)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (4), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Sprendimu 2008/146/EB (5) ir 2008/149/TVR (6) 3 straipsniu.

(7)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (7), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, siejant su Sprendimu 2008/261/EB (8) ir Sprendimo 2008/262/TVR (9) 3 straipsniu.

(8)

Šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (10) nedalyvauja, plėtojimas; todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikytinas.

(9)

Šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (11) nedalyvauja, plėtojimas; todėl Airija nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikytinas.

(10)

Kipro atžvilgiu šis sprendimas yra teisės aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje.

(11)

Šis sprendimas yra teisės aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Bendrųjų konsulinių instrukcijų 13 priedo 9 pavyzdžio pirma įtrauka turi būti pakeista taip:

„—

Tai daugkartinė trumpalaikė kelionės viza, galiojanti iki penkerių metų. Čia pateiktame pavyzdyje galiojimo laikas yra treji metai.“.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER

(1)  OL L 116, 2001 4 26, p. 2.

(2)  OL L 175, 2006 6 29, p. 77.

(3)  OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

(4)  OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(5)  OL L 53, 2008 2 27, p. 1.

(6)  OL L 53, 2008 2 27, p. 50.

(7)  OL L 83, 2008 3 26, p. 3.

(8)  OL L 83, 2008 3 26, p. 3.

(9)  OL L 83, 2008 3 26, p. 5.

(10)  OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

(11)  OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

Komisija

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/90

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 15 d.

iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 2002/56/EB dėl 21 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos, iki kurios valstybėms narėms leidžiama pratęsti sprendimų dėl trečiosiose šalyse išaugintų sėklinių bulvių lygiavertiškumo galiojimą

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8135)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/973/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 2002/56/EB dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis (1), ypač į jos 21 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 2002/56/EB numatyta, kad nuo tam tikros datos valstybės narės nebegali pačios nustatyti trečiosiose šalyse ir Bendrijoje užaugintų bei tos direktyvos reikalavimus atitinkančių sėklinių bulvių lygiavertiškumo.

(2)

Vis dėlto, kadangi dar nebaigta nustatyti, ar visose susijusiose trečiosiose šalyse išaugintos sėklinės bulvės lygiavertės Bendrijoje išaugintoms sėklinėms bulvėms, Direktyva 2002/56/EB valstybėms narėms buvo leista pratęsti jau priimtų sprendimų dėl trečiosiose šalyse, kurioms netaikomi Bendrijos lygiavertiškumo kriterijai, išaugintų sėklinių bulvių lygiavertiškumo galiojimą iki 2008 m. kovo 31 d. Ši data pasirinkta atsižvelgiant į bulvių pateikimo rinkai laikotarpio pabaigą.

(3)

Kadangi dar nebaigta nustatyti lygiavertiškumą, o naujas prekybos sezonas prasidės 2008 m. pabaigoje, valstybėms narėms turi būti leista pratęsti nacionalinių sprendimų dėl lygiavertiškumo galiojimą.

(4)

Todėl Direktyvą 2002/56/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės sėklos bei dauginamosios medžiagos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2002/56/EB 21 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje „2008 m. kovo 31 d.“ pakeičiama „2011 m. kovo 31 d.“

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 15 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1)  OL L 193, 2002 7 20, p. 60.

III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/91

TARYBOS SPRENDIMAS 2008/974/BUSP

2008 m. gruodis 18 d.

dėl paramos Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodekso įgyvendinimui, atsižvelgiant į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 13 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba priėmė ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją, kurios III skyriuje numatytas kovos su tokiu platinimu priemonių, kurių reikia imtis Europos Sąjungoje (ES) ir trečiosiose šalyse, sąrašas.

(2)

ES aktyviai įgyvendina šią strategiją ir vykdo jos II ir III skyriuose išvardytas priemones, pavyzdžiui, teikia finansinius išteklius konkretiems projektams, kuriais stiprinama daugiašalė ginklų neplatinimo sistema ir daugiašalės pasitikėjimo stiprinimo priemonės, remti. Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodeksas (toliau – „Kodeksas“) yra sudėtinė tos sistemos dalis. Juo siekiama užkirsti kelią balistinių raketų sistemų, galinčių paleisti masinio naikinimo ginklą, ir susijusių technologijų platinimui bei sumažinti jį.

(3)

2003 m. lapkričio 17 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2003/805/BUSP (1) dėl daugiašalių susitarimų masinio naikinimo ginklų ir pristatymo priemonių neplatinimo srityje universalaus taikymo ir sustiprinimo. Toje bendrojoje pozicijoje raginama, inter alia, skatinti, kad kuo daugiau valstybių prisijungtų prie Kodekso, visų pirma, jog tai padarytų šalys, turinčios balistinių raketų pajėgumų, taip pat toliau plėtoti ir įgyvendinti Kodeksą, ypač jo pasitikėjimo kūrimo priemones, ir skatinti glaudesnes Kodekso sąsajas su JT daugiašale ginklų neplatinimo sistema.

(4)

2007 m. gegužės 23 d. Taryba nusprendė imtis veiksmų skatinti Kodekso visuotinį taikymą ir jo principų laikymąsi. Tuo tikslu 2007 m. prie Kodekso prisijungusių valstybių metinio susitikimo metu buvo surengtas seminaras, kuriame dalyvavo pagrindinės balistinių raketų pajėgumus turinčios valstybės, įskaitant tas, kurios nėra prisijungusios prie Kodekso. ES prioritetas – tęsti šį prie Kodekso prisijungusių ir prie jo neprisijungusių valstybių dialogą, siekiant toliau skatinti Kodekso visuotinį taikymą bei jo geresnį įgyvendinimą ir stiprinimą. Šiuo sprendimu turėtų būti prisidedama prie šio proceso,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

1.   Siekdama užtikrinti nuolatinį ir praktinį tam tikrų ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos dalių įgyvendinimą, ES remia prie Kodekso prisijungusių valstybių veiklą siekiant šių tikslų:

a)

skatinti Kodekso visuotinį taikymą ir visų pirma skatinti, kad prie Kodekso prisijungtų visos valstybės, turinčios balistinių raketų pajėgumų;

b)

remti Kodekso įgyvendinimą;

c)

skatinti tolesnį Kodekso stiprinimą.

2.   Atsižvelgiant į tai, Europos Sąjungos remiamais projektais vykdoma ši konkreti veikla:

a)

teikiama parama organizuojant tikslingo informavimo veiklą, pavyzdžiui, organizuojant seminarą, kuriuo siekiama skatinti naujų valstybių prisijungimą prie Kodekso, regione, kuriame yra mažiausiai prie Kodekso prisijungusių valstybių;

b)

teikiama finansinė ir techninė parama, skirta sudaryti palankesnes sąlygas prie Kodekso prisijungusioms valstybėms keistis informacija ir sudaryti palankesnes sąlygas tarptautinių stebėtojų vizitui į nešančiąsias raketas testuojančias paleidimo aikšteles, kurį prisijungusios valstybės nusprendė apsvarstyti savanoriškai pagal Kodekso 4a straipsnio ii dalį;

c)

teikiama parama debatams, kuriais siekiama skatinti prie Kodekso prisijungusių valstybių atliekamą nagrinėjimą siekiant rasti būdų, kaip būtų galima išlaikyti Kodekso svarbą ir aktualumą. Debatuose visų pirma atsižvelgiama į naujausius pokyčius balistinių raketų platinimo srityje ir su balistinėmis raketomis susijusių tarptautinių institucinių ir teisinių sistemų pokyčius.

Šie projektai vykdomi prie Kodekso prisijungusių valstybių ir prie jo neprisijungusių valstybių naudai.

Išsamus projektų aprašymas pateikiamas priede.

2 straipsnis

1.   Pirmininkaujanti valstybė narė, kuriai padeda Tarybos generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai (generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis), atsako už šio sprendimo įgyvendinimą. Komisija visokeriopai dalyvauja.

2.   1 straipsnio 2 dalyje nurodytų projektų techninį įgyvendinimą vykdo Paryžiaus Strateginių mokslinių tyrimų fondas (toliau - FRS).

FRS atlieka šią užduotį kontroliuojant generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui, remdamas pirmininkaujančią valstybę narę, ir glaudžiai konsultuodamasis su prie Kodekso prisijungusių valstybių metinio susitikimo pirmininku, taip pat su Austrija, kuri veikia kaip Kodekso tiesioginis centrinis informacijos punktas / vykdomasis sekretoriatas. Šiuo tikslu generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis sudaro būtinus susitarimus su FRS.

3.   Pirmininkaujanti valstybė narė, generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis ir Komisija pagal savo atitinkamą kompetenciją reguliariai informuoja vieni kitus apie šio sprendimo įgyvendinimą.

3 straipsnis

1.   1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems projektams įgyvendinti skiriama orientacinė finansinė suma yra 1 015 000 EUR.

2.   Iš 1 dalyje nurodytos sumos finansuojamos išlaidos tvarkomos laikantis Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomų procedūrų ir taisyklių.

3.   Komisija prižiūri, kad būtų tinkamai valdomos 2 dalyje nurodytos išlaidos, kurios finansuojamos dotacijos forma. Šiuo tikslu ji sudaro susitarimą dėl finansavimo su FRS. Susitarime dėl finansavimo nustatoma, kad FRS turi užtikrinti ES įnašo matomumą atsižvelgdamas į jo dydį.

4.   Komisija stengiasi, kad įsigaliojus šiam sprendimui būtų kuo greičiau sudarytas 3 dalyje nurodytas susitarimas dėl finansavimo. Ji informuoja Tarybą apie visus sunkumus, su kuriais susiduriama tame procese, ir susitarimo dėl finansavimo sudarymo datą.

4 straipsnis

Pirmininkaujanti valstybė narė, kuriai padeda generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis, informuoja Tarybą apie šio sprendimo įgyvendinimą remdamasi FRS parengtomis reguliariomis ataskaitomis. Šios ataskaitos sudaro Tarybos atliekamo įvertinimo pagrindą. Komisija visokeriopai dalyvauja. Ji teikia ataskaitas dėl šio sprendimo įgyvendinimo finansinių aspektų.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis netenka galios po 6 mėnesių nuo jo įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejį, kai iki to laikotarpio pabaigos Komisija ir FRS sudaro susitarimą dėl finansavimo; tokiu atveju šis sprendimas netenka galios po 24 mėnesių nuo susitarimo dėl finansavimo sudarymo dienos.

6 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2008 m. gruodžio 18 d..

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER

(1)  OL L 302, 2003 11 20, p. 34.

PRIEDAS

ES parama Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodekso įgyvendinimui, atsižvelgiant į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

1.   Tikslai

Europos Sąjunga nuo pat pradžių tvirtai remė Kodeksą. Europos Sąjunga mano, kad Kodeksas yra svarbus daugiašalis dokumentas, kuriuo siekiama pažaboti balistinių raketų sistemų ir susijusių technologijų platinimą, pasitelkiant skaidrumo ir pasitikėjimo stiprinimo priemones. Visos Europos Sąjungos valstybės narės prisijungė prie Kodekso ir sąžiningai jį vykdo.

Praeityje Europos Sąjunga dėjo pastangas siekdama panaikinti likusias Kodekso įgyvendinimo ir jo visuotinio taikymo spragas 2007 m. metinio susitikimo metu suorganizuodama prie Kodekso prisijungusių ir prie jo neprisijungusių valstybių seminarą. Seminaro rezultatų paskatinta Europos Sąjunga pageidauja tęsti šią iniciatyvą ir remti tokius tris Kodekso aspektus:

—

Kodekso visuotinį taikymą;

—

Kodekso įgyvendinimą;

—

Kodekso stiprinimą ir geresnį funkcionavimą.

2.   Projektų aprašymas

2.1.   Projektas Nr. 1. Kodekso visuotinio taikymo skatinimas

2.1.1.   Projekto tikslas

Prie Kodekso prisijungusių valstybių skaičius prilygsta dviems trečdaliams visų JT valstybių narių, tačiau dar daug reikia nuveikti, kad kodeksas būtų visuotinai taikomas. Metiniuose susitikimuose prie Kodekso prisijungusios valstybės pažymėjo, kad priežastys, dėl kurių neprisijungusios valstybės nenori prisijungti prie Kodekso, yra labai įvairios, pradedant bendros informacijos apie Kodeksą bei jo supratimo stoka ir baigiant labiau politinėmis priežastimis.

2.1.2.   Projekto rezultatai

—

didinti informuotumą apie Kodeksą, jo supratimą ir paramą jam;

—

stiprinti prie Kodekso prisijungusių ir neprisijungusių valstybių sąveiką;

—

didinti prie Kodekso prisijungusių valstybių skaičių;

2.1.3.   Projekto aprašymas

Projekte numatoma surengti du seminarus:

—

informuotumo didinimo seminarą, skirtą regionui, kuriame yra didžiausias prie Kodekso neprisijungusių valstybių skaičius.

Afrikoje prie Kodekso neprisijungė šios valstybės: Alžyras, Angola, Botsvana, Centrinės Afrikos Respublika, Dramblio Kaulo Krantas, Kongo Demokratinė Respublika, Egiptas, Lesotas, Namibija, Kongo Respublika, Somalis, Svazilandas, Togas ir Zimbabvė.

—

bendro pobūdžio seminarą, parengtą remiantis seminaro, kuris buvo surengtas prie Kodekso prisijungusių šalių 2007 m. metinio susitikimo metu, modeliu sutelktai ir struktūriškai pasikeičiant nuomonėmis dėl techninių ir politinių bei saugumo klausimų, susijusių su balistinių raketų platinimu ir Kodekso svarba.

2.2.   Projektas Nr. 2. Parama prie Kodekso prisijungusioms valstybėms jį įgyvendinant

2.2.1.   Projekto tikslas

Kodeksas yra svarbus daugiašalis dokumentas, kuriuo siekiama pažaboti balistinių raketų sistemų ir susijusių technologijų platinimą pasitelkiant skaidrumo ir pasitikėjimo stiprinimo priemones, tačiau dar daug reikia nuveikti, kad būtų skatinamas aktyvesnis keitimasis informacija tarp prie Kodekso prisijungusių valstybių. Projekte daugiausia dėmesio bus skiriama tiems keitimosi informacija aspektams, kai galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų.

2.2.2.   Projekto rezultatai

—

saugaus internetinio informacijos ir ryšių mechanizmo (e-ICC) prototipo sukūrimas, kuris galėtų sudaryti sąlygas prie Kodekso prisijungusioms valstybėms sparčiau, lengviau ir saugiau keistis informacija bei platinti dokumentus elektroniniu būdu.

—

prie Kodekso prisijungusioms valstybėms metinio susitikimo metu nusprendus sukurti e-ICC, būtų galima įdiegti tokį prototipą;

—

didesnė parama stebėtojų vizitui į nešančiąsias raketas testuojančias paleidimo aikšteles.

2.2.3.   Projekto aprašymas

Projekte numatomos dviejų rūšių priemonės:

a)

Palankesnių sąlygų sudarymas prie Kodekso prisijungusioms valstybėms keistis informacija ir palaikyti ryšius sukuriant e-ICC. Šiam projektui ypač svarbi Prancūzijos patirtis, susijusi su Raketų technologijų kontrolės režimo (MTCR) e-POC sistema.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą sukurti tokią sistemą metinio susitikimo metu turi priimti prie Kodekso prisijungusios valstybės, projektas bus įgyvendinamas dviem etapais. Antrajame etape įgyvendinimas bus vykdomas atsižvelgiant į prie Kodekso prisijungusių valstybių ankstesnes diskusijas dėl e-ICC metiniame susitikime.

1 etapas: ES pasiūlymas prie Kodekso prisijungusioms valstybėms sukurti e-ICC

e-ICC prototipas bus parengtas siekiant pristatyti jį prie Kodekso prisijungusioms valstybėms galbūt 2009 m. ir gauti prie Kodekso prisijungusių valstybių atsiliepimų apie jo veikimą.

2 etapas: e-ICC prototipo įdiegimas

Prie Kodekso prisijungusioms valstybėms metinio susitikimo metu nusprendus sukurti e-ICC, būtų galima įdiegti tokį prototipą Tuo tikslu su prototipu susijusi pažangioji patirtis ir svarbūs aspektai būtų perduoti tvarkyti centriniam informacijos punktui / vykdomajam sekretoriatui, o centriniam informacijos punktui ir prie Kodekso prisijungusioms valstybėms būtų surengtas mokymas.

b)

Finansinės paramos teikimas tarptautinių stebėtojų vizitui į ES valstybių narių nešančiąsias raketas testuojančias paleidimo aikšteles.

2.3.   Projektas Nr. 3. Tolesnio Kodekso stiprinimo ir geresnio funkcionavimo skatinimas

2.3.1.   Projekto tikslas

Saugumo aplinka nuolat keičiasi, įskaitant priemonių, galinčių paleisti masinio naikinimo ginklą, platinimo srityje. Prie Kodekso prisijungusios valstybės kasmet susitinka ir įvertina Kodekso įgyvendinimą bei naujas tendencijas balistinių raketų ir susijusių technologijų platinimo srityje.

Projektu bus skatinama išsamesnė prie Kodekso prisijungusių valstybių diskusija ir prireikus labiau neoficialioje aplinkoje įtraukiamos prie Kodekso neprisijungusios valstybės bei bus numatoma galimybė pasinaudoti su balistinių raketų platinimu susijusia technine patirtimi ne vyriausybinėse organizacijose. Projekto rezultatus būtų galima pateikti kaip apmąstymams skirtą dokumentą prie Kodekso prisijungusių valstybių metiniame susitikime.

2.3.2.   Projekto rezultatai

—

geresnis dabartinių balistinių raketų platinimo tendencijų ir nešančiųjų raketų programų supratimas, pateikiant rekomendacijas prie Kodekso prisijungusioms valstybėms;

—

prie Kodekso prisijungusių valstybių motyvavimo dalyvauti balistinių raketų (BM) ir nešančiųjų raketų programose galimybių analizė;

—

geresnis Kodekso, MTCR bei dvišalių ir regioninių susitarimų dėl pasitikėjimo stiprinimo priemonių siekiant raketų neplatinimo ir politinių rekomendacijų apibrėžimo sąveikos supratimas.

—

darbiniai dokumentai ar kiti dokumentai, parengti seminarų metu, kuriuos ES galėtų pateikti Kodekso metiniame susitikime.

2.3.3.   Projekto aprašymas

Projekte bus numatyta dviejų rūšių veikla:

a)

Dabartinių tendencijų balistinių raketų ir jų platinimo veiksmų bei nešančiųjų raketų programų srityse tyrimo, kuris galėtų būti pateiktas kaip apmąstymams skirtas dokumentas prie Kodekso prisijungusių valstybių metiniame susitikime, finansavimas. Atliekant šį tyrimą FRS užtikrina, kad nebūtų dubliuojamas JT vyriausybinių ekspertų grupės darbas.

b)

Prie Kodekso prisijungusių ir prie jo neprisijungusių valstybių narių ekspertams iš vyriausybinių ir nevyriausybinių sektorių skirtų seminarų finansavimas. Seminarai galėtų būti organizuojami metinių susitikimų metu. Darbiniame dokumente išdėstyti rezultatai galėtų būti pateikti prie Kodekso prisijungusių valstybių metiniame susitikime. Seminaruose bus nagrinėjami šie klausimai:

—

Kodekso, MTCR bei dvišalių ir regioninių susitarimų dėl pasitikėjimo stiprinimo priemonių siekiant raketų neplatinimo sąveika bei Kodekso ir JT sistemos (UNGA) sąveika.

—

Kaip motyvuoti prie Kodekso prisijungusias valstybes dalyvauti balistinių raketų ir nešančiųjų raketų programose.

3.   Trukmė

Bendra numatoma projektų įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai.

4.   Paramą gaunančios šalys

Pagal šį sprendimą įgyvendinamais projektais gali naudotis prie Kodekso prisijungusios bei prie jo neprisijungusios valstybės.

Paramą gaunančių valstybių galutinė atranka bus atliekama vykdant įgyvendinančiojo subjekto konsultacijas su pirmininkaujančia valstybe nare, kuriai padeda generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis, ir kuri glaudžiai konsultuojasi su valstybėmis narėmis bei Komisija kompetentingoje Tarybos darbo grupėje. Galutinis sprendimas bus grindžiamas įgyvendinančiojo subjekto pateiktais pasiūlymais pagal 2 straipsnio 2 dalį.

5.   Įgyvendinantysis subjektas

FRS bus pavestas techninis projektų įgyvendinimas. Projektus tiesiogiai įgyvendins FRS darbuotojai arba su juo bendradarbiaujantys partneriai, Hamburgo universiteto Taikos mokslinių tyrimų ir saugumo politikos institutas ir Lenkijos kosmoso mokslinių tyrimų centras Varšuvoje.

Įgyvendinantysis subjektas parengs:

a)

Ketvirčio ataskaitas dėl projektų įgyvendinimo;

b)

Galutinę ataskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projektų įgyvendinimo pabaigos.

Ataskaitos bus siunčiamos pirmininkaujančiai valstybei narei, kuriai padeda generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis.

FRS užtikrins atitinkamo dydžio ES įnašo matomumą.

6.   Trečiųjų šalių dalyviai

Projektai bus visiškai finansuojami pagal šį sprendimą. Prie Kodekso prisijungusių ir prie jo neprisijungusių valstybių ekspertai gali būti laikomi trečiųjų šalių dalyviais. Jie dirbs laikydamiesi FRS standartinių taisyklių.

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/96

TARYBOS SPRENDIMAS 2008/975/BUSP

2008 m. gruodžio 18 d.

nustatantis Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmą (Athena)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 13 straipsnio 3 dalį ir 28 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

1999 m. gruodžio 10–11 d. Helsinkio Europos Vadovų Taryba susitarė visų pirma dėl to, kad savanoriškai bendradarbiaudamos Europos Sąjungos vadovaujamose operacijose valstybės narės nuo 2003 m. turi sugebėti per 60 dienų dislokuoti ir mažiausiai vienerius metus išlaikyti karines pajėgas, kurias sudaro nuo 50 000 iki 60 000 asmenų, kurios pajėgtų visapusiškai vykdyti Petersbergo uždavinius.

(2)

2002 m. birželio 17 d. Taryba patvirtino ES vadovaujamų karinio ar gynybinio pobūdžio krizių valdymo operacijų finansavimo būdus.

(3)

2003 m. gegužės 14 d. išvadose Taryba patvirtino, kad greitojo reagavimo pajėgumai yra reikalingi visų pirma humanitarinėms ir gelbėjimo užduotims.

(4)

2003 m. birželio 19–20 d. Salonikų Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino 2003 m. gegužės 19 d. Tarybos posėdžio išvadas, kuriose visų pirma patvirtinta, kad Europos Sąjungos karinės greitojo reagavimo pajėgos yra reikalingos.

(5)

2003 m. rugsėjo 22 d. Taryba nusprendė, kad Europos Sąjunga turėtų būti pajėgi lanksčiai valdyti bet kokio masto, sudėtingumo ar skubumo karinių operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimą, visų pirma iki 2004 m. kovo 1 d. įsteigdama nuolatinį finansavimo mechanizmą, kuris būtų atsakingas už visų būsimų Sąjungos karinių operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimą.

(6)

2004 m. vasario 23 d. Taryba priėmė Sprendimą 2004/197/BUSP, nustatantį Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmą (1) (ATHENA). Šis sprendimas po to buvo keletą kartų iš dalies pakeistas. Todėl Taryba parengė kodifikuotą jo redakciją ir 2007 m. gegužės 14 d. priėmė Sprendimą 2007/384/BUSP (2).

(7)

ES karinis komitetas 2004 m. kovo 3 d. pranešime išsamiai apibrėžė ES karinio greitojo reagavimo sąvoką. 2004 m. birželio 14 d. jis plačiau apibrėžė ES kovinių grupių sąvoką.

(8)

2004 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino ESGP ataskaitą, kurioje pabrėžiama, kad turėtų būti plėtojami ES greitojo reagavimo pajėgumai siekiant iki 2005 m. pradžios sudaryti pradinius operatyvinius pajėgumus.

(9)

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, ES karinių operacijų pradinis finansavimas turėtų būti pagerintas. Todėl pradinio finansavimo schema pirmiausia numatyta greitojo reagavimo operacijoms.

(10)

Kiekvienu konkrečiu atveju Taryba nusprendžia, ar operacija yra karinio ar gynybinio pobūdžio, kaip apibrėžta Sutarties 28 straipsnio 3 dalyje.

(11)

Sutarties 28 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad valstybės narės, kurių atstovai Taryboje yra padarę oficialius pareiškimus pagal 23 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, neprivalo prisidėti prie atitinkamos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijos finansavimo.

(12)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 6 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant Europos Sąjungos gynybinio pobūdžio sprendimus bei veiksmus ir neprisideda prie mechanizmo finansavimo,

(13)

Atsižvelgdama į Sprendimo 2007/384/BUSP 43 straipsnį, Taryba tą sprendimą peržiūrėjo ir susitarė jį pakeisti.

(14)

Siekiant aiškumo reikėtų panaikinti Sprendimą 2007/384/BUSP ir jį pakeisti nauju sprendimu.

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Sąvokos

Šio sprendimo tikslais:

a)

„dalyvaujančios valstybės narės“ – Europos Sąjungos valstybės narės, išskyrus Daniją;

b)

„prisidedančios valstybės“ – valstybės narės, prisidedančios prie atitinkamos karinės operacijos finansavimo pagal Europos Sąjungos sutarties 28 straipsnio 3 dalį, ir trečiosios valstybės, prisidedančios prie šios operacijos bendrųjų sąnaudų finansavimo pagal tarpusavio susitarimus ir susitarimus su Europos Sąjunga;

c)

„operacijos“ – karinio ar gynybinio pobūdžio Europos Sąjungos operacijos;

d)

„kariniai rėmimo veiksmai“ – Europos Sąjungos operacijos ar jų dalys, dėl kurių Taryba priima sprendimą remdama trečiąją valstybę ar trečiąją organizaciją, ir kurios yra karinio ar gynybinio pobūdžio, tačiau kurioms nevadovauja Europos Sąjungos štabas.

1   SKYRIUS

MECHANIZMAS

2 straipsnis

Mechanizmo sukūrimas

1.   Sukuriamas mechanizmas operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimui administruoti.

2.   Mechanizmui suteikiamas pavadinimas ATHENA.

3.   ATHENA veikia dalyvaujančių valstybių narių vardu arba, vykdant ypatingas operacijas, prisidedančių valstybių, kaip apibrėžta 1 straipsnyje, vardu.

3 straipsnis

Teisnumas ir veiksnumas

Karinio ar gynybinio pobūdžio Europos Sąjungos operacijų finansavimui administruoti ATHENA turi tam reikalingą teisnumą ir veiksnumą, kuris visų pirma leidžia turėti banko sąskaitą, įsigyti, turėti ar disponuoti turtu, sudaryti sutartis ir administracinius susitarimus ir būti teismo proceso šalimi. ATHENA yra pelno nesiekiantis mechanizmas.

4 straipsnis

Veiksmų su trečiosiomis šalimis koordinavimas

Tokiu lygiu, koks yra būtinas užduotims vykdyti ir remdamasi Europos Sąjungos tikslais bei politika, ATHENA derina savo veiksmus su valstybėmis narėmis, Bendrijos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

2   SKYRIUS

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

5 straipsnis

Valdymo organai ir personalas

1.   Pagal Specialiojo komiteto suteiktus įgaliojimus ATHENA valdo:

a)

administratorius;

b)

operacijos vadas, kai tai susiję su ta operacija, kuriai jis vadovauja (toliau – operacijos vadas);

c)

apskaitos pareigūnas.

2.   ATHENA kuo daugiau naudojasi esamomis Europos Sąjungos administracinėmis struktūromis. Prireikus ATHENA naudojasi ES institucijų darbuotojais ir valstybių narių komandiruotais darbuotojais.

3.   Remdamasis dalyvaujančios valstybės narės pasiūlymu Tarybos generalinis sekretorius gali administratoriui ar apskaitos pareigūnui suteikti jų funkcijoms vykdyti reikalingą personalą.

4.   ATHENA organai ir personalas pradeda veikti remdamiesi veiklos poreikiais.

6 straipsnis

Specialusis komitetas

1.   Įsteigiamas Specialusis komitetas, kurį sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės (toliau – Specialusis komitetas). Komisija dalyvauja Specialiojo komiteto posėdžiuose, bet nedalyvauja balsavime.

2.   ATHENA valdomas pagal Specialiojo komiteto suteiktus įgaliojimus.

3.   Tais atvejais, kai Specialusis komitetas svarsto tam tikros operacijos bendrųjų sąnaudų finansavimo klausimą:

a)

Specialųjį komitetą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos prisidedančios valstybės narės;

b)

prisidedančių trečiųjų valstybių atstovai dalyvauja Specialiojo komiteto posėdžiuose. Jie nedalyvauja balsavime ir nebalsuoja;

c)

operacijos vadas ar jo atstovas dalyvauja Specialiojo komiteto posėdžiuose, bet nedalyvauja balsavime.

4.   Specialiojo komiteto posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė. Administratorius suteikia sekretoriatą Specialiojo komiteto posėdžiams. Jis rengia Komiteto diskusijose pasiektų rezultatų protokolą. Jis nedalyvauja Komiteto balsavime.

5.   Apskaitos pareigūnas prireikus dalyvauja Specialiojo komiteto posėdžiuose, bet nedalyvauja balsavime.

6.   Dalyvaujančiai valstybei narei, administratoriui ar operacijos vadui paprašius, pirmininkaujanti valstybė narė ne vėliau kaip per 15 dienų sušaukia Specialiojo komiteto posėdį.

7.   Administratorius deramai informuoja Specialųjį komitetą apie visas ATHENA skirtas pretenzijas ar ginčus.

8.   Specialiojo komiteto sprendimai jo narių priimami vieningai, atsižvelgiant į jo sudėtį, kaip apibrėžta 1 ir 3 dalyse. Jo sprendimai yra privalomi.

9.   Specialusis komitetas patvirtina visus biudžetus, atsižvelgdamas į atitinkamas orientacines sumas, ir paprastai naudojasi 19, 20, 21, 22, 25, 26, 28, 30, 32, 33, 37, 38, 39, 40, 41 ir 42 straipsniuose numatyta kompetencija.

10.   Informaciją Specialiajam komitetui teikia administratorius, operacijos vadas ir apskaitos pareigūnas, kaip numatyta šiame sprendime.

11.   Specialiojo komiteto pagal 19, 20, 21, 22, 23, 25, 28, 30, 32, 33, 39, 40, 41 ir 42 straipsnius priimamus aktus pasirašo Specialiojo komiteto pirmininkas ir administratorius.

7 straipsnis

Administratorius

1.   Informavęs Specialųjį komitetą Tarybos generalinis sekretorius trejiems metams skiria administratorių ir bent vieną pavaduotoją.

2.   Administratorius vykdo savo pareigas ATHENA vardu.

3.   Administratorius:

a)

rengia ir teikia Specialiajam komitetui biudžeto projektus. Biudžeto projektuose operacijai numatytų išlaidų dalis nustatoma remiantis operacijos vado pasiūlymu;

b)

priima biudžetus po to, kai juos patvirtina Specialusis komitetas;

c)

yra įgaliojimus dėl pajamų, bendrųjų sąnaudų, patirtų rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, ir operacijos bendrųjų veiklos sąnaudų, patirtų ne aktyviuoju operacijos etapu, suteikiantis pareigūnas;

d)

pajamų srityje įgyvendina su trečiosiomis šalimis sudarytus finansinius susitarimus, susijusius su Sąjungos karinių operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimu.

4.   Administratorius užtikrina, kad būtų laikomasi šiuo sprendimu nustatytų taisyklių ir kad būtų vykdomi Specialiojo komiteto sprendimai.

5.   Administratoriui suteikiami įgaliojimai tvirtinti priemones, kurios jo nuomone, yra būtinos ATHENA finansuojamoms išlaidoms daryti. Apie tai jis informuoja Specialųjį komitetą.

6.   Administratorius koordinuoja darbą, susijusį su Sąjungos karinių operacijų finansiniais klausimais. Jis yra asmuo, į kurį gali kreiptis nacionalinės administracijos ir atitinkamai tarptautinės organizacijos.

7.   Administratorius atsiskaito Specialiajam komitetui.

8 straipsnis

Operacijos vadas

1.   Operacijos vadas ATHENA vardu vykdo savo pareigas, susijusias su operacijos, kuriai jis vadovauja, bendrųjų sąnaudų finansavimu.

2.   Vadovaudamas operacijai, operacijos vadas:

a)

siunčia administratoriui savo pasiūlymus dėl biudžeto projekto dalies „Išlaidos – bendrosios veiklos sąnaudos“;

b)

kaip įgaliojimus suteikiantis pareigūnas vykdo su bendrosiomis veiklos sąnaudomis susijusius asignavimus; jis naudojasi suteiktais įgaliojimais asmenų, dalyvaujančių vykdant šiuos asignavimus, įskaitant išankstinį finansavimą, atžvilgiu; jis gali sudaryti sutartis ATHENA vardu; ATHENA vardu jis atidaro operacijos, kuriai jis vadovauja, banko sąskaitą.

3.   Operacijos vadui suteikiami įgaliojimai tvirtinti visas priemones, kurios, jo nuomone, yra būtinos jo vadovaujamos operacijos išlaidoms, kurias finansuoja ATHENA, daryti. Apie tai jis praneša administratoriui ir Specialiajam komitetui.

9 straipsnis

Apskaitos pareigūnas

1.   Tarybos generalinis sekretorius dvejiems metams skiria apskaitos pareigūną ir bent vieną pavaduotoją.

2.   Apskaitos pareigūnas vykdo savo pareigas ATHENA vardu.

3.   Apskaitos pareigūnas:

a)

atsako už tinkamą mokėjimų vykdymą, pajamų surinkimą ir gautinų sumų išieškojimą;

b)

atsako už kiekvienų metų ATHENA ataskaitų rengimą, o užbaigus operaciją už tos operacijos ataskaitų rengimą;

c)

padeda administratoriui pateikti Specialiajam komitetui patvirtinti metines ataskaitas ar konkrečios operacijos ataskaitas;

d)

atsako už ATHENA sąskaitų tvarkymą;

e)

atsako už apskaitos taisyklių ir tvarkos bei buhalterinės apskaitos sąskaitų plano nustatymą;

f)

atsako už pajamų apskaitos sistemų nustatymą ir patvirtinimą, o tam tikrais atvejais – už įgaliojimus suteikiančio pareigūno nustatytų patvirtinimo sistemų, skirtų apskaitos informacijai teikti ar jos teisėtumui pagrįsti;

g)

atsako už patvirtinamųjų dokumentų tvarkymą;

h)

kartu su administratoriumi atsako už iždo valdymą.

4.   Administratorius ir operacijos vadas teikia apskaitos pareigūnui visą ataskaitų rengimui reikalingą informaciją, kurioje tiksliai atspindi ATHENA finansinis turtas ir ATHENA administruojamas biudžeto vykdymas. Jie garantuoja, kad ta informacija yra patikima.

5.   Apskaitos pareigūnas atsiskaito Specialiajam komitetui.

10 straipsnis

Bendrosios nuostatos, taikomos administratoriui, apskaitos pareigūnui ir ATHENA darbuotojams

1.   Administratoriaus ar jo pavaduotojo ir apskaitos pareigūno ar jo pavaduotojo funkcijos tarpusavyje nesuderinamos.

2.   Administratoriaus pavaduotojai veikia pagal administratoriaus jiems suteiktus įgaliojimus. Apskaitos pareigūno pavaduotojai veikia pagal apskaitos pareigūno jiems suteiktus įgaliojimus.

3.   Administratoriaus pavaduotojas eina administratoriaus pareigas, pastarajam nesant arba kai jis negali dalyvauti. Apskaitos pareigūno pavaduotojas eina apskaitos pareigūno pareigas, pastarajam nesant arba kai jis negali dalyvauti.

4.   Europos Bendrijų pareigūnams ir kitiems tarnautojams, vykdantiems funkcijas ATHENA vardu, tebegalioja jiems taikomos taisyklės ir nuostatai.

5.   Valstybių narių ATHENA suteiktiems darbuotojams taikomos tos pačios taisyklės, kurios yra nustatytos Tarybos sprendime dėl komandiruotiems nacionaliniams ekspertams taikomų taisyklių, ir nuostatos, dėl kurių jų nacionalinė administracija susitarė su Bendrijos institucija ar ATHENA.

6.   Prieš paskyrimą ATHENA darbuotojai turi gauti leidimą dirbti su Tarybos turima įslaptinta informacija, pažymėta ne mažesnio nei „Secret UE“ slaptumo žyma, arba lygiavertį valstybės narės leidimą.

7.   Administratorius gali vesti derybas ir sudaryti susitarimus su valstybėmis narėmis ar Bendrijos institucijomis, siekdamas, kad iš anksto būtų paskirti darbuotojai, kurie prireikus galėtų nedelsiant dirbti ATHENA.

3   SKYRIUS

ADMINISTRACINIAI SUSITARIMAI SU VALSTYBĖMIS NARĖMIS, EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOMIS, TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS IR TARPTAUTINĖMIS ORGANIZACIJOMIS

11 straipsnis

Administraciniai susitarimai

1.   Siekiant, kad operacijų metu pirkimai būtų vykdomi ir abipusės pagalbos finansiniai klausimai sprendžiami ekonominiu požiūriu naudingiausiomis sąlygomis, gali būti deramasi dėl administracinių susitarimų su valstybėmis narėmis, ES institucijomis, trečiąja valstybe arba tarptautine organizacija.

2.   Tokie susitarimai:

a)

su valstybėmis narėmis arba Europos Sąjungos institucijomis sudaromi konsultuojantis su Specialiuoju komitetu,

b)

pateikiami Specialiam komitetui patvirtinti, jei jie sudaromi su trečiosiomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis.

3.   Šiuos susitarimus pasirašo operacijos vadas ar, nesant operacijos vado – administratorius, ir atitinkamos valstybės ar organizacijos kompetentingos administracinės institucijos.

12 straipsnis

Nuolatiniai ir ad hoc administraciniai susitarimai dėl trečiųjų valstybių įnašų mokėjimo sąlygų

1.   Remdamasis ES ir trečiųjų valstybių, kurias Taryba nurodo kaip galinčias prisidėti prie ES operacijų ar prie konkrečios ES operacijos, sudarytais susitarimais, administratorius su tomis trečiosiomis valstybėmis derasi atitinkamai dėl nuolatinių ar ad hoc administracinių susitarimų. Šie susitarimai sudaromi ATHENA ir susijusioms trečiųjų valstybių kompetentingoms administracinėms tarnyboms pasikeičiant laiškais; juose nustatomos sąlygos, būtinos siekiant palengvinti skubių įnašų, skirtų būsima ES karinei operacijai, mokėjimą.

2.   Kol bus sudaryti 1 dalyje nurodyti susitarimai, administratorius gali imtis priemonių, būtinų būtų prisidedančių trečiųjų valstybių mokėjimams palengvinti.

3.   Apie numatomus susitarimus administratorius Specialiajam komitetui praneša iš anksto, prieš pasirašydamas juos ATHENA vardu.

4.   Sąjungai pradėjus vykdyti karinę operaciją, administratorius, atsižvelgdamas į Tarybos nustatytus įnašų dydžius, įgyvendina su prie tos operacijos prisidedančiomis trečiosiomis valstybėmis sudarytus susitarimus.

4   SKYRIUS

BANKO SĄSKAITOS

13 straipsnis

Banko sąskaitų atidarymas ir paskirtis

1.   Administratorius atidaro vieną ar kelias banko sąskaitas ATHENA vardu.

2.   Banko sąskaita atidaroma patikimoje finansų įstaigoje, kuri turi centrinę būstinę valstybėje narėje.

3.   Prisidedančios valstybės moka įnašus į šias sąskaitas. Įnašai naudojami ATHENA administruojamoms sąnaudoms apmokėti ir būtiniems avansiniams mokėjimams, kuriuos operacijos vadas naudos išlaidoms, susijusioms su karinės operacijos bendrosiomis sąnaudomis, padengti. Banko sąskaitos kreditas negali būti pereikvojamas.

14 straipsnis

Lėšų valdymas

1.   Mokėjimams iš ATHENA sąskaitos atlikti reikalingas bendras administratoriaus ar jo pavaduotojo bei apskaitos pareigūno ar jo pavaduotojo parašas.

2.   ATHENA administruojamos lėšos, įskaitant operacijos vadui patikėtas lėšas, gali būti deponuojamos tiktai patikimoje finansų įstaigoje ir tik eurais einamojoje sąskaitoje arba kaip trumpalaikis indėlis.

5   SKYRIUS

BENDROSIOS SĄNAUDOS

15 straipsnis

Bendrųjų sąnaudų apibrėžimas ir atitikimo reikalavimams laikotarpiai

1.   I priede išvardytas bendrąsias sąnaudas ATHENA padengia savo sąskaita, neatsižvelgiant į tai, kada jos atsiranda. Kai sąnaudos įrašomos į biudžeto straipsnį, kuriame nurodoma operacija, su kuria tos sąnaudos yra labiausiai susijusios, jos laikomos šios operacijos veiklos sąnaudomis. Priešingu atveju jos laikomos bendrosiomis sąnaudomis, patirtomis rengiantis operacijoms arba vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą patirtomis sąnaudomis.

2.   Be to, laikotarpiui nuo operacijai skirtos krizių valdymo koncepcijos patvirtinimo iki operacijos vado paskyrimo, ATHENA padengia II priede išvardytas bendrąsias veiklos sąnaudas. Ypatingomis aplinkybėmis Specialusis komitetas, pasikonsultavęs su Politiniu ir saugumo komitetu, gali pakeisti laikotarpį, kuriuo ATHENA padengia šias sąnaudas.

3.   Aktyviuoju operacijos vykdymo etapu, kurio trukmė – nuo operacijos vado paskyrimo dienos iki tos dienos, kai operacijos štabas nutraukia veiklą, kaip bendrosios veiklos sąnaudas ATHENA padengia šias sąnaudas:

a)

III-A priede išvardytas bendrąsias sąnaudas;

b)

III-B priede išvardytas bendrąsias sąnaudas, jei taip nusprendžia Taryba;

c)

III-C priede išvardytas bendrąsias sąnaudas, kai to reikalauja operacijos vadas ir kai tai patvirtina Specialusis komitetas.

4.   Karinių rėmimo veiksmų aktyviuoju etapu, kurį nustato Taryba, kaip bendrąsias veiklos sąnaudas ATHENA padengia tas veiklos sąnaudas, kurias Taryba nustato kiekvienu konkrečiu atveju pagal III priedą.

5.   Į operacijos bendrąsias veiklos sąnaudas taip pat įtraukiamos operacijai nutraukti būtinos išlaidos, išvardytos IV priede.

Operacija laikoma nutraukta tuomet, kai operacijai vykdyti skirta bendrai finansuojama įranga ir infrastruktūra patenka į savo galutinę paskirties vietą ir parengiamos visos operacijos ataskaitos.

6.   Išlaidos, patirtos siekiant padengti sąnaudas, kurios bet kokiu atveju būtų tekusios vienai ar kelioms prisidedančioms valstybėms, Bendrijos institucijai ar tarptautinei organizacijai, neatsižvelgiant į operaciją vykdančią organizaciją, negali būti laikomos reikalavimus atitinkančiomis bendrosioms sąnaudomis.

7.   Specialusis komitetas kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, kad atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, tam tikros kitos papildomos sąnaudos nei išvardytos III-B priede, konkrečios operacijos vykdymo aktyviuoju etapu bus laikomos šios operacijos bendrosiomis sąnaudomis.

8.   Jeigu Specialusis komitetas neprieina prie vieningos nuomonės, jis gali pirmininkaujančios valstybės narės iniciatyva pateikti šį klausimą Tarybai.

16 straipsnis

Karinės pratybos

1.   Europos Sąjungos karinių pratybų bendrosios sąnaudos yra finansuojamos per ATHENA, laikantis taisyklių ir procedūrų, panašių į tas, kurios galioja operacijoms, prie kurių prisideda visos dalyvaujančios valstybės narės.

2.   Šias karinių pratybų rengimo bendrąsias sąnaudas visų pirma sudaro dislokuojamo ar nuolatinio štabo papildomos sąnaudos ir papildomos sąnaudos, kurios atsiranda ES naudojantis NATO bendru turtu ir pajėgumais, suteiktais karinėms pratyboms.

3.   Karinių pratybų bendrosioms sąnaudoms nepriklauso sąnaudos, susijusios su:

a)

kapitalo įsigijimu, įskaitant sąnaudas, susijusias su pastatais, infrastruktūra ir įranga;

b)

karinių pratybų planavimu ir pasiruošimu;

c)

transportu, kareivinėmis ir pajėgų buveinėmis.

17 straipsnis

Orientacinė suma

Bendruosiuose veiksmuose, kuriais Taryba nusprendžia, kad Sąjunga vykdys karinę operaciją, ir bendruosiuose veiksmuose ar sprendime, kuriuo Taryba nusprendžia pratęsti Sąjungos vykdomą operaciją, nurodoma operacijos bendrųjų sąnaudų orientacinė suma. Administratorius, visų pirma padedant Sąjungos kariniams darbuotojams, o jeigu administratorius komandiruotėje, operacijos vadas įvertina, kokia suma reikalinga planuojamu laikotarpiu vykdomos operacijos bendrosioms sąnaudoms padengti. Administratorius pirmininkaujančiai valstybei narei pateikia pasiūlymą dėl šios sumos dydžio, kuri jį perduoda Tarybos organams, atsakingiems už bendrųjų veiksmų ar sprendimo projekto nagrinėjimą. Administratorius apie pateiktą pasiūlymą taip pat informuoja Specialųjį komitetą.

6   SKYRIUS

BIUDŽETAS

18 straipsnis

Biudžeto principai

1.   Eurais sudarytas biudžetas yra dokumentas, kuriame kiekvienais finansiniais metais nustatomos ir patvirtinamos visos su bendrosiomis sąnaudomis susijusios ATHENA administruojamos pajamos ir išlaidos.

2.   Visos išlaidos susiejamos su konkrečia operacija, išskyrus tuos atvejus, kai jas galima priskirti I priede išvardytoms sąnaudoms.

3.   Į biudžetą įtraukti asignavimai patvirtinami finansinių metų, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi tų pačių metų gruodžio 31 d., laikotarpiui.

4.   Biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

5.   Gali būti gaunamos tik tos pajamos ir daromos tik tos išlaidos, susijusios su bendrosiomis sąnaudomis, kurios yra įtrauktos į biudžeto tam tikras eilutes ir neviršija jose įrašytos asignavimų sumos.

19 straipsnis

Metinio biudžeto sudarymas ir priėmimas

1.   Kiekvienais metais administratorius parengia kitų finansinių metų biudžeto projektą; atskirų operacijų vadai padeda parengti „bendrųjų veiklos sąnaudų“ dalį. Ne vėliau nei iki spalio 31 d. administratorius pateikia biudžeto projekto pasiūlymą Specialiajam komitetui.

2.   Į biudžeto projektą įtraukiami:

a)

asignavimai, kurie laikomi būtinais, rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą patirtoms bendrosioms sąnaudoms padengti;

b)

asignavimai, kurie laikomi būtinais vykdomų ar planuojamų operacijų bendrosioms veiklos sąnaudoms padengti, tam tikrais atvejais įskaitant bendrosioms sąnaudoms, kurioms buvo gautas išankstinis kurios nors valstybės ar trečiosios šalies finansavimas, kompensuoti;

c)

išlaidoms padengti numatomos reikalingos pajamos.

3.   Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai klasifikuojami pagal antraštines dalis ir skyrius, grupuojant išlaidas pagal rūšį ar paskirtį, prireikus suskirstant į straipsnius. Į biudžeto projektą įtraukiamos išsamios pastabos dėl kiekvieno skyriaus arba straipsnio. Kiekvienai atskirai operacijai skiriama konkreti biudžeto antraštinė dalis. Bendrosios sąnaudos, atsirandančios rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, priskiriamos konkrečiai biudžeto antraštinei daliai, kuri vadinama bendrąją biudžeto dalimi.

4.   Kiekvienoje biudžeto antraštinėje dalyje gali būti skyrius „numatomi asignavimai“. Šie asignavimai įrašomi, jei dėl rimtų priežasčių nežinomas reikalingų asignavimų dydis ar įrašytų asignavimų panaudojimo apimtis.

5.   Pajamas sudaro:

a)

dalyvaujančių ir prisidedančių valstybių narių ir atitinkamais atvejais prisidedančių trečiųjų valstybių mokėtini įnašai;

b)

įvairios pagal biudžeto antraštines dalis išskirstytos pajamos: gautos palūkanos, pardavimų pajamos ir ankstesnių finansinių metų likusi neišnaudota biudžeto dalis, kurias yra nustatęs Specialusis komitetas.

6.   Specialusis komitetas iki gruodžio 31 d. patvirtina biudžeto projektą. Administratorius priima patvirtintą biudžetą ir apie tai praneša dalyvaujančioms ir prisidedančioms valstybėms.

20 straipsnis

Taisomasis biudžetas

1.   Neišvengiamų, išskirtinių ar nenumatytų aplinkybių atveju, visų pirma kai operacija pradedama vykdyti finansiniais metais, administratorius siūlo taisomojo biudžeto projektą. Jei taisomojo biudžeto projekte iš esmės viršijama atitinkamai operacijai skirta orientacinė suma, Specialusis komitetas gali prašyti Tarybos jį patvirtinti.

2.   Taisomojo biudžeto projektas sudaromas, siūlomas, tvirtinamas ir priimamas bei apie jo priėmimą pranešama laikantis tos pačios tvarkos, kuri taikoma metiniam biudžetui. Tačiau, jei taisomasis biudžetas yra susijęs su Sąjungos vykdomos karinės operacijos pradžia, prie taisomojo biudžeto pridedama išsami bendrųjų visai operacijai numatomų sąnaudų finansinė ataskaita. Specialusis komitetas jį svarsto, atsižvelgdamas į jo skubumą.

21 straipsnis

Pervedimai

1.   Prireikus remdamasis operacijos vado pasiūlymu, administratorius gali daryti asignavimų pervedimus. Kai būtina dėl padėties skubumo, ne vėliau kaip prieš vieną savaitę administratorius apie savo ketinimus praneša Specialiajam komitetui. Tačiau būtinas išankstinis Specialiojo komiteto pritarimas, jeigu:

a)

dėl planuojamo pervedimo pasikeis bendra operacijai numatytų asignavimų suma;

arba

b)

per finansinius metus planuojami pervedimai iš vieno skyriaus į kitą viršija 10 % asignavimų sumos, priskirtos tam skyriui, iš kurio perkeliami asignavimai, kurie buvo nurodyti patvirtintame finansinių metų biudžete tą dieną, kai buvo pateiktas pasiūlymas dėl aptariamo pervedimo.

2.   Jeigu, operacijos vado manymu, tai būtina tinkamam operacijos vykdymui užtikrinti, per tris mėnesius nuo operacijos pradžios operacijos vadas biudžeto dalyje „bendrosios veiklos sąnaudos“ gali daryti operacijai numatytų asignavimų pervedimus tarp straipsnių ir tarp skyrių. Apie tai jis praneša administratoriui ir Specialiajam komitetui.

22 straipsnis

Asignavimų perkėlimas

1.   Paprastai asignavimai, numatyti bendrosioms sąnaudoms, patirtoms rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, padengti, kurie dar nebuvo įvykdyti, finansinių metų pabaigoje panaikinami.

2.   ATHENA administruojami asignavimai, numatyti medžiagų ir įrangos laikymo sąnaudoms padengti, gali būti vieną kartą perkeliami į kitus finansinius metus, jeigu tai atlikti buvo įsipareigota iki einamųjų finansinių metų gruodžio 31 d. Bendrosioms veiklos sąnaudoms padengti numatyti asignavimai gali būti perkeliami, jeigu jie būtini operacijai, kuri nebuvo visiškai baigta.

3.   Pasiūlymus dėl asignavimų perkėlimo iš ankstesnių finansinių metų administratorius Specialiajam komitetui pateikia iki vasario 15 d. Šie pasiūlymai laikomi patvirtintais, išskyrus atvejus, kai Specialusis komitetas iki kovo 15 d. nusprendžia kitaip.

23 straipsnis

Išankstinis įgyvendinimas

Patvirtinus metinį biudžetą, asignavimai gali būti naudojami įsipareigojimams ir mokėjimams padengti, jei tai būtina veiklos tikslais.

7   SKYRIUS

ĮNAŠAI IR KOMPENSUOTINOS SUMOS

24 straipsnis

Įnašų dydžio nustatymas

1.   Bendrosioms sąnaudoms, atsiradusioms rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, padengti numatyti mokėjimų asignavimai, kurie nėra padengiami iš įvairių pajamų, finansuojami iš dalyvaujančių valstybių narių įnašų.

2.   Operacijos bendrosioms sąnaudoms padengti numatyti mokėjimų asignavimai dengiami iš valstybių narių įnašų ir prie operacijos prisidedančių trečiųjų valstybių įnašų.

3.   Valstybių narių operacijai mokėtinų įnašų suma lygi į biudžetą įtrauktai mokėjimų asignavimų sumai, skirtai tos operacijos bendrosioms sąnaudoms padengti, atėmus tai pačiai operacijai skirtus įnašus, kuriuos pagal 12 straipsnį turi sumokėti trečiosios valstybės.

4.   Valstybių narių mokėtini įnašai nustatomi pagal bendrojo nacionalinio produkto dydį, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 28 straipsnio 3 dalyje ir vadovaujantis 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimu 2000/597/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (3) ar kitu jį galinčiu pakeisti Tarybos sprendimu.

5.   Įnašų apskaičiavimui reikalingi duomenys yra nurodyti prie naujausio Europos Bendrijų priimto biudžeto pridėtos lentelės „Bendrojo biudžeto finansavimo santrauka pagal nuosavų išteklių rūšis ir pagal valstybes nares“ skiltyje „BNP nuosavi ištekliai“. Kiekvienos valstybės narės mokėtino įnašo suma yra proporcinga tos valstybės narės bendrųjų nacionalinių (BNP) pajamų daliai, kuri yra tai valstybei narei tenkanti bendros įnašus mokančių valstybių narių BNP sumos dalis.

25 straipsnis

Įnašų mokėjimo grafikas

1.   Tarybai patvirtinus Sąjungos karinei operacijai skirtą orientacinę sumą, prisidedančios valstybės narės sumoka 30 % orientacinės sumos dydžio įnašą, išskyrus atvejus, kai Taryba nustato, kad reikia sumokėti didesnę procentinę dalį.

2.   Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus pateiktu pasiūlymu, gali nuspręsti, kad prieš priimant operacijai skirtą taisomąjį biudžetą, būtina reikalauti papildomų įnašų. Specialusis komitetas gali nuspręsti dėl šio klausimo kreiptis į Tarybos kompetentingus parengiamuosius organus.

3.   Į biudžetą įtraukus asignavimus, skirtus operacijos bendrosioms veiklos sąnaudoms padengti, valstybės narės moka likusią tai operacijai skirtų pagal 24 straipsnį nustatytų įnašų nesumokėtą dalį, atėmus tai pačiai operacijai skirtus įnašus, kuriuos jos buvo paprašytos sumokėti tais pačiais finansiniais metais. Tačiau jeigu planuojama, kad operacija tęsis ilgiau nei šešis mėnesius, likusi įnašų dalis mokama dalimis kas pusmetį. Tokiu atveju pirmoji dalis sumokama per du mėnesius nuo operacijos pradžios; antroji dalis sumokama iki laikotarpio, kurį turi nustatyti Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus pasiūlymu ir atsižvelgdamas į veiklos poreikius, pabaigos. Specialusis komitetas gali nukrypti nuo šių nuostatų.

4.   Priėmus orientacinę sumą ar biudžetą, administratorius nacionalinėms administracijoms, apie kurias informacija jam buvo pateikta, laišku siunčia atitinkamus pareikalavimus sumokėti įnašus.

5.   Nedarant poveikio kitų šio sprendimo nuostatų taikymui, įnašai sumokami per 30 dienų nuo atitinkamo pareikalavimo mokėti įnašus išsiuntimo dienos.

6.   Visos prisidedančios valstybės pačios sumoka su įnašo mokėjimu susijusius banko nustatytus mokesčius.

7.   Administratorius patvirtina, kad gavo įnašus.

26 straipsnis

Pradinis finansavimas

1.   ES karinių greitojo reagavimo operacijų atveju orientacinės sumos dydžio įnašus moka prisidedančiosios valstybės narės. Nedarant poveikio 25 straipsnio 3 dalies taikymui, mokėjimai atliekami toliau nurodyta tvarka.

2.   ES karinių greitojo reagavimo operacijų pradiniam finansavimui dalyvaujančios valstybės narės:

a)

moka išankstinius įnašus ATHENA;

b)

arba Tarybai nusprendus vykdyti ES karinę greitojo reagavimo operaciją, prie kurios finansavimo jos prisideda, moka orientacinės sumos dydžio įnašus tos operacijos bendrosioms sąnaudoms padengti per penkias dienas nuo pareikalavimo išsiuntimo dienos, išskyrus atvejus, kai Taryba priima kitokį sprendimą.

3.   Pirmiau minėtu tikslu, Specialusis komitetas, kurį sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės, pasirinkusios mokėti išankstinius įnašus (toliau – iš anksto mokančios valstybės narės), nustato laikinuosius asignavimus, įrašomus konkrečioje biudžeto antraštinėje dalyje. Šiuos laikinuosius asignavimus sudaro įnašai, kuriuos moka iš anksto mokančios valstybės narės turi sumokėti per 90 dienų nuo pareikalavimo mokėti tokius įnašus išsiuntimo dienos.

4.   Nedarant poveikio 25 straipsnio 3 dalies taikymui, įnašai, kuriuos turi mokėti iš anksto mokanti valstybė narė greitojo reagavimo operacijai, ir kurios neviršija įnašo, kurią ji sumokėjo šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems laikiniesiems asignavimams padengti, dydžio, sumokami per 90 dienų nuo pareikalavimo išsiuntimo dienos. Panašia išankstinių įnašų suma gali naudotis operacijos vadas.

5.   Nepaisant 21 straipsnio, bet kokie šio straipsnio 3 dalyje nurodyti operacijai naudojami laikinieji asignavimai papildomi per 90 dienų nuo pareikalavimo išsiuntimo dienos.

6.   Nedarant poveikio 1 dalies taikymui, bet kuri iš anksto mokanti valstybė narė tam tikromis aplinkybėmis gali įgalioti administratorių jos iš anksto sumokėtą įnašą panaudoti įnašui, skirtam kitai operacijai, nei greitojo reagavimo operacija, padengti. Atitinkama valstybė narė papildo išankstinį įnašą per 90 dienų nuo pareikalavimo išsiuntimo dienos.

7.   Jei operacijai, kuri nėra greitojo reagavimo operacija, reikia lėšų anksčiau nei gaunama pakankamai įnašų, skirtų tai operacijai:

a)

mokančioms valstybėms narėms iš anksto patvirtinus, gali būti panaudota iki 75 % prie tos operacijos finansavimo prisidedančių valstybių narių sumokėtų išankstinių įnašų sumos tai operacijai skirtiems įnašams padengti. Iš anksto mokančios valstybės narės papildo išankstinį įnašą per 90 dienų nuo pareikalavimo išsiuntimo dienos.

b)

tokiu atveju operacijai skirti įnašai, kuriuos pagal 25 straipsnio 1 dalį moka valstybės narės, kurios įnašų nesumokėjo iš anksto, sumokami atitinkamoms valstybėms narėms patvirtinus per penkias dienas po atitinkamo administratoriaus pareikalavimo.

8.   Nepaisant 32 straipsnio 3 dalies, operacijos vadas gali skirstyti ir mokėti sumas, kuriomis jam galima naudotis.

9.   Bet kuri valstybė narė gali pakeisti savo pasirinkimą mažiausiai prieš tris mėnesius apie tai pranešdama administratoriui.

27 straipsnis

Išankstinio finansavimo kompensavimas

1.   Valstybė narė, trečioji valstybė ar atitinkamai tarptautinė organizacija, kuriai Taryba suteikė įgaliojimus vykdyti išankstinį operacijos bendrųjų sąnaudų dalies finansavimą, gali gauti iš ATHENA kompensaciją nuo atitinkamos operacijos pabaigos datos praėjus ne daugiau kaip dviem mėnesiams pateikusi administratoriui prašymą ir reikalingus patvirtinamuosius dokumentus.

2.   Prašymas kompensacijai gauti nepatenkinamas, jeigu jo nepatvirtino operacijos vadas ir administratorius.

3.   Jeigu prisidedančios valstybės pateiktas prašymas kompensacijai gauti patvirtinamas, kompensacijos suma gali būti išskaityta iš tai valstybei administratoriaus nurodyto kito pareikalavimo mokėti įnašus sumos.

4.   Jeigu patvirtinus prašymą kompensacijai gauti pareikalavimų mokėti įnašus nenumatoma arba jeigu patvirtinto prašymo kompensacijai gauti suma viršytų numatyto įnašo sumą, administratorius sumoka kompensuotiną sumą per trisdešimt dienų atsižvelgdamas į ATHENA grynųjų pinigų srautą ir į tai kiek pinigų reikia skirti atitinkamos operacijos bendrosioms sąnaudoms finansuoti.

5.   Remiantis šiuo sprendimu kompensaciją privaloma išmokėti ir tuo atveju, jeigu operacija atšaukiama.

28 straipsnis

ATHENA vykdomas išlaidų, neįtrauktų į bendrąsias sąnaudas, valdymas

1.   Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus arba valstybės narės pasiūlymu, gali priimti sprendimą, kad administracinis tam tikrų su operacija susijusių išlaidų valdymas, ypač srityse, susijusiose su parama personalu/maitinimu ir skalbimo paslaugomis, nors lieka atitinkamos valstybės narės atsakomybėje, turėtų būti pavedamas ATHENA.

2.   Specialusis komitetas savo sprendimu gali suteikti operacijos vadui įgaliojimą operacijoje dalyvaujančios valstybės narės vardu sudaryti sutartis dėl nurodytų išteklių įsigijimo. Jis nusprendžia, kad ATHENA iš anksto surinks iš valstybių narių sudarytoms sutartims vykdyti reikalingas lėšas.

3.   ATHENA tvarko visų jai pavestų tvarkyti valstybių narių išlaidų apskaitą. Kiekvieną mėnesį ATHENA siunčia visoms valstybėms narėms jų ar jų darbuotojų praėjusio mėnesio patirtų išlaidų ataskaitą ir pareikalauja šioms išlaidoms apmokėti reikalingų lėšų. Valstybės narės sumoka ATHENA reikalaujamas sumas per 30 dienų nuo pareikalavimo sumokėti išsiuntimo dienos.

29 straipsnis

Palūkanos už pavėluotą mokėjimą

1.   Jeigu valstybė nevykdo savo finansinių įsipareigojimų, pagal analogiją taikomos Bendrijos taisyklės dėl palūkanų už pavėluotą mokėjimą, kurios nustatytos 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4) 71 straipsnyje, kiek tai susiję su įnašų mokėjimu į Bendrijos biudžetą.

2.   Kai sumokėti vėluojama ne daugiau nei dešimt dienų, palūkanos nemokamos. Kai sumokėti vėluojama daugiau nei dešimt dienų, palūkanos mokamos už visą vėlavimo laikotarpį.

8   SKYRIUS

IŠLAIDŲ VYKDYMAS

30 straipsnis

Principai

1.   ATHENA asignavimai naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principų, t. y. vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo principais.

2.   Įgaliojimus suteikiantys pareigūnai atsako už tai, kad ATHENA pajamos ar išlaidos būtų vykdomos laikantis patikimo finansų valdymo principų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi teisėtumo ir reguliarumo reikalavimų. Prieš vykdydami šiuos asignavimus įgaliojimus suteikiantys pareigūnai prisiima biudžetinius ir teisinius įsipareigojimus, patikrina ir patvirtina išlaidas bei atlieka reikiamus veiksmus. Įgaliojimus suteikiantis pareigūnas savo sprendimu gali savo pareigas deleguoti kitiems asmenims, nustatydamas:

a)

darbuotojus, kurie atitinka tokiam delegavimui reikiamą lygį;

b)

suteikiamų galių apimtį ir

c)

galių, kurias įgaliotieji gali deleguoti kitiems asmenims, apimtį.

3.   Užtikrinama, kad asignavimai vykdomi laikantis įgaliojimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigų atskyrimo principo. Įgaliojimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigos tarpusavyje nesuderinamos. Mokėjimui iš ATHENA administruojamų lėšų atlikti reikalingi įgaliojimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno parašai.

4.   Nedarant poveikio ši sprendimo taikymui, tais atvejais, kai bendrųjų išlaidų vykdymas pavedamas valstybei narei, Bendrijos institucijai ar atitinkamai tarptautinei organizacijai, ta valstybė, institucija ar organizacija taiko taisykles, kurios yra taikomos jos išlaidų vykdymui. Jeigu administratorius vykdo išlaidas tiesiogiai, jis laikosi Europos Bendrijų bendrojo biudžeto skirsniui „Taryba“ taikomų išlaidų vykdymo taisyklių.

5.   Tačiau administratorius gali pateikti pirmininkaujančiai valstybei narei tam tikrus duomenis, kuriais remdamasis jis teikia Tarybai ar Specialiajam komitetui pasiūlymą dėl bendrųjų išlaidų vykdymo taisyklių.

6.   Specialusis komitetas gali patvirtinti bendrųjų išlaidų vykdymo taisykles, kuriomis nukrypstama nuo 4 dalies.

31 straipsnis

Bendrosios sąnaudos, atsiradusios rengiantis operacijoms arba vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą

Administratorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas, susijusias su išlaidomis padengiant bendrąsias sąnaudas, atsiradusias rengiantis operacijoms arba vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą.

32 straipsnis

Bendrosios veiklos sąnaudos

1.   Operacijos vadas vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas, susijusias su išlaidomis padengiant operacijos, kuriai jis vadovauja, bendrąsias veiklos sąnaudas. Tačiau administratorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas, susijusias su išlaidomis padengiant operacijos bendrąsias veiklos sąnaudas, atsiradusias pasirengimo konkrečiai operacijai etapu, kurias tiesiogiai vykdo ATHENA, arba susijusiomis su ta operacija pasibaigus jos aktyviam etapui.

2.   Operacijos išlaidų vykdymui reikalingas sumas iš ATHENA banko sąskaitos administratorius perveda operacijos vadui, gavęs jo prašymą, į ATHENA vardu atidarytą banko sąskaitą, kurios rekvizitus yra nurodęs operacijos vadas.

3.   Nukrypstant nuo 18 straipsnio 5 dalies, patvirtinus orientacinę sumą, administratorius ir operacijos vadas įgyja teisę savo kompetencijos ribose turėti išlaidų ir padengti atitinkamos operacijos išlaidas, kurios nėra didesnės nei 30 % orientacinės sumos, jeigu Taryba nėra nustačiusi didesnės procentinės dalies. Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus pasiūlymu, gali nuspręsti, kad galima turėti papildomų išlaidų ir jas padengti. Specialusis komitetas gali nuspręsti per pirmininkaujančią valstybę narę perduoti šį klausimą kompetentingiems Tarybos parengiamiesiems organams. Patvirtinus atitinkamos operacijos biudžetą, ši leidžianti nukrypti nuostata nebetaikoma.

4.   Prieš patvirtinant operacijos biudžetą administratorius ir operacijos vadas ar jo atstovas kiekvieną mėnesį Specialųjį komitetą informuoja su savo veikla susijusiais klausimais, pvz.: apie išlaidas, kurios atitinka tos operacijos bendrųjų sąnaudų reikalavimus. Šiuo laikotarpiu Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus, operacijos vado ar valstybės narės pasiūlymu, gali parengti nurodymus dėl išlaidų vykdymo.

5.   Nukrypstant nuo 18 straipsnio 5 dalies, tais atvejais, kai Sąjungos karinėje operacijoje dalyvaujančių darbuotojų gyvybei gresia neišvengiamas pavojus, tos operacijos vadas gali vykdyti tų darbuotojų gyvybei išgelbėti būtinas išlaidas, viršijančias į biudžetą įtrauktus asignavimus. Jis kuo greičiau apie tai informuoja administratorių ir Specialųjį komitetą. Tokiu atveju administratorius, bendradarbiaudamas su operacijos vadu, siūlo pervesti nenumatytoms išlaidoms finansuoti būtinas lėšas. Jei pervedimo būdu neįmanoma užtikrinti pakankamo tokių išlaidų finansavimo, administratorius siūlo taisomąjį biudžetą.

9   SKYRIUS

BENDRAI FINANSUOJAMOS ĮRANGOS IR INFRASTRUKTŪROS GALUTINĖS PASKIRTIES VIETA

33 straipsnis

1.   Operacijos vadas, siekdamas nutraukti operaciją, kuriai vadovavo, atlieka būtinus veiksmus, kad būtų rasta tai operacijai bendrai įsigytos įrangos ir infrastruktūros galutinės paskirties vieta. Prireikus jis siūlo Specialiajam komitetui atitinkamą nusidėvėjimo koeficientą.

2.   Pasibaigus aktyviam operacijos etapui likusią įrangą ir infrastruktūrą tvarko administratorius, siekdamas, jei tai būtina, rasti jų galutinės paskirties vietą. Prireikus jis siūlo Specialiajam komitetui atitinkamą nusidėvėjimo koeficientą.

3.   Specialusis komitetas kuo greičiau tvirtina įrangos, infrastruktūros ir kito turto nusidėvėjimo koeficientą.

4.   Bendrai finansuojamos įrangos ir infrastruktūros galutinės paskirties vietą tvirtina Specialusis komitetas, atsižvelgdamas į veiklos poreikius ir finansinius kriterijus. Galutinės paskirties vieta gali būti ši:

a)

infrastruktūrą ATHENA gali parduoti arba perduoti priimančiajai šaliai, valstybei narei ar trečiajai šaliai;

b)

įranga per ATHENA gali būti parduota valstybei narei, priimančiajai šaliai ar trečiajai šaliai arba gali būti laikoma ir prižiūrima ATHENA, valstybės narės ar trečiosios šalies.

5.   Įranga ir infrastruktūra prisidedančiai valstybei, priimančiajai šaliai ar trečiajai šaliai parduodama jų rinkos kaina arba, jei rinkos kainos nustatyti neįmanoma, atsižvelgiant į atitinkamą nusidėvėjimo koeficientą.

6.   Pardavimas ar perdavimas priimančiajai šaliai ar trečiajai šaliai vykdomas laikantis galiojančių saugumo taisyklių, visų pirma atitinkamai Tarybos, prisidedančių valstybių ar NATO taisyklių.

7.   Kai operacijai įsigytą įrangą nusprendžiama palikti ATHENA, prisidedančios valstybės narės gali paprašyti finansinės kompensacijos iš kitų dalyvaujančių valstybių narių. Iš visų dalyvaujančių valstybių narių atstovų sudarytas Specialusis komitetas priima atitinkamus sprendimus remdamasis administratoriaus pasiūlymu.

10   SKYRIUS

APSKAITA IR INVENTORIUS

34 straipsnis

Principai

Bendrųjų išlaidų vykdymą pavedus valstybei narei, Bendrijos institucijai ar atitinkamai tarptautinei organizacijai, ta valstybė, institucija ar organizacija jų apskaitai taiko tas pačias taisykles, kurios yra taikomos jų išlaidų ir inventoriaus apskaitai.

35 straipsnis

Bendrųjų veiklos sąnaudų apskaita

Operacijos vadas tvarko iš ATHENA gautų pervedimų, savo patirtų išlaidų ir atliktų mokėjimų apskaitą bei iš ATHENA biudžeto finansuoto ir jo vadovaujamai operacijai panaudoto kilnojamojo turto inventoriaus apskaitą.

36 straipsnis

Konsoliduotosios ataskaitos

1.   Apskaitos pareigūnas tvarko pareikalautų įnašų ir atliktų pervedimų apskaitą. Jis taip pat parengia ataskaitas dėl bendrųjų sąnaudų, atsiradusių rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, ir veiklos išlaidų, už kurių vykdymą yra tiesiogiai atsakingas administratorius.

2.   Apskaitos pareigūnas parengia konsoliduotąsias ATHENA pajamų ir išlaidų ataskaitas. Kiekvienas operacijos vadas apskaitos pareigūnui siunčia savo padarytų išlaidų ir atliktų mokėjimų ataskaitas bei operacijos, kuriai jis vadovauja, bendrųjų veiklos sąnaudų savo patvirtinto išankstinio finansavimo ataskaitas.

11   SKYRIUS

AUDITAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

37 straipsnis

Reguliarios ataskaitos Specialiajam komitetui

Kas tris mėnesius administratorius pateikia Specialiajam komitetui ankstesnių trijų mėnesių ir laikotarpio nuo finansinių metų pradžios pajamų ir išlaidų vykdymo ataskaitą. Šiuo tikslu kiekvienas operacijos vadas laiku pateikia administratoriui išlaidų, susijusių su operacijos, kuriai jis vadovauja, bendrosiomis veiklos sąnaudomis, ataskaitą.

38 straipsnis

Kontrolės vykdymo sąlygos

1.   Už ATHENA pajamų ir išlaidų auditą atsakingi asmenys, prieš atlikdami savo užduotį, turi būti gavę leidimą susipažinti su Tarybos turima įslaptinta informacija, pažymėta bent „Secret UE“ slaptumo žyma, arba lygiavertį atitinkamai valstybės narės ar NATO leidimą. Tie asmenys užtikrina, kad jie laikysis informacijos konfidencialumo ir saugos duomenis, su kuriais jie susipažįsta vykdydami auditą, vadovaudamiesi tai informacijai ir duomenims taikomomis taisyklėmis.

2.   Už ATHENA pajamų ir išlaidų auditą atsakingi asmenys nedelsiant ir be išankstinio pranešimo gali susipažinti su dokumentais ir su visais tas pajamas ir išlaidas patvirtinančiais duomenimis bei gali patekti į patalpas, kuriose tie dokumentai ar duomenys laikomi. Jie gali daryti dokumentų kopijas. ATHENA pajamas ir išlaidas vykdantys asmenys suteikia administratoriui ir už tų pajamų ir išlaidų auditą atsakingiems asmenims jų užduotims vykdyti reikalingą pagalbą.

39 straipsnis

Sąskaitų išorės auditas

1.   Tais atvejais, kai ATHENA išlaidų vykdymas buvo pavestas valstybei narei, Bendrijos institucijai ar tarptautinei organizacijai, ta valstybė, institucija ar organizacija taiko taisykles, kurios taikomos savo išlaidų auditui.

2.   Tačiau administratorius arba jo paskirti asmenys bet kada gali atlikti ATHENA bendrųjų sąnaudų, atsiradusių rengiantis operacijoms arba vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, ar operacijos bendrųjų veiklos sąnaudų auditą. Be to, Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus ar valstybės narės pasiūlymu, gali bet kada paskirti išorės auditorius ir nustatyti jų užduotis bei darbo sąlygas.

3.   Išorės auditui atlikti sudaroma šešių auditorių kolegija. Kiekvienais metais Specialusis komitetas iš valstybių narių pasiūlytų kandidatų paskiria du narius trejų metų laikotarpiui nuo kitų metų sausio 1 d. (šis laikotarpis gali būti pratęstas vieną kartą). Specialusis komitetas gali pratęsti nario įgaliojimus ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Kandidatai turi būti valstybės narės nacionalinės audito įstaigos nariai, galintys užtikrinti deramas saugumo ir nepriklausomumo garantijas. Jie turi galėti ATHENA vardu tinkamai atlikti užduotis. Šių užduočių vykdymo laikotarpiu:

a)

kolegijos nariams ir toliau moka jų valstybės audito tarnyba; ATHENA padengia jų misijoje patirtas išlaidas, vadovaudamasi taisyklėmis, taikomomis Europos Bendrijų lygiavertės kategorijos pareigūnams. Kandidatai turi būti valstybės narės aukščiausios nacionalinės audito įstaigos atstovai arba būti tos įstaigos rekomenduoti, galintys užtikrinti deramas saugumo ir nepriklausomumo garantijas;

b)

jie kreipiasi dėl nurodymų tik į Specialųjį komitetą ir gauna nurodymus tik iš jo; pagal audito įgaliojimus auditorių kolegija ir jos nariai yra visiškai nepriklausomi ir atsako išimtinai tik už išorės audito atlikimą;

c)

auditorių kolegija teikia ataskaitas tik Specialiajam komitetui apie savo užduočių įvykdymą;

d)

finansiniais metais ir ex post, atlikdami patikrinimus vietoje ir tikrindami patvirtinamuosius dokumentus, jie patikrina, ar ATHENA finansuotos ar iš anksto finansuotos išlaidos buvo vykdytos pagal taikomus teisės aktus ir patikimo finansų valdymo principus, t. y. vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo principais, ir ar veikia tinkama vidaus kontrolė.

Kiekvienais metais auditorių kolegija pratęsia pirmininko įgaliojimus arba iš savo narių išrenka pirmininką. Kolegija priima taisykles, taikomas jos narių atliekamam auditui pagal griežčiausius tarptautinius standartus. Auditorių kolegija patvirtina jos narių parengtas audito ataskaitas prieš perduodama jas administratoriui ir Specialiajam komitetui.

4.   Specialusis komitetas kiekvienu atskiru atveju ir nurodęs konkrečius motyvus gali nuspręsti pasinaudoti kitų išorės įstaigų paslaugomis.

5.   Audito, kurį ATHENA vardu atlieka auditoriai, sąnaudos laikomos bendrosiomis ATHENA sąnaudomis.

40 straipsnis

Sąskaitų vidaus auditas

1.   Remdamasis administratoriaus pasiūlymu ir pranešęs Specialiajam komitetui, Tarybos generalinis sekretorius trejų metų laikotarpiui, su galimybe vieną kartą laikotarpį pratęsti, paskiria vidaus auditorių ir bent vieną auditoriaus pavaduotoją ATHENA mechanizmo auditui vykdyti; vidaus auditorius turi turėti reikalingą profesinę kvalifikaciją ir užtikrinti deramas saugumo ir nepriklausomumo garantijas.

2.   Vidaus auditorius teikia administratoriui ataskaitą rizikos valdymo srityje pateikdamas nepriklausomas nuomones valdymo ir kontrolės sistemų kokybės klausimais ir rekomendacijas, kaip pagerinti vidaus kontrolę vykdant operacijas ir paskatinti gerą finansų valdymą. Visų pirma jis yra atsakingas už vidinių valdymo sistemų tinkamumo ir veiksmingumo ir padalinių veiklos, įgyvendinant politiką ir siekiant tikslų, įvertinimą atsižvelgiant į susijusius rizikos veiksnius.

3.   Vidaus auditorius vykdo savo pareigas visuose padaliniuose, kurių veikla susijusi su ATHENA pajamų surinkimu arba per ATHENA finansuojamų išlaidų vykdymu.

4.   Atsižvelgdamas į poreikį, vidaus auditorius finansiniais metais atlieka vieną ar kelis auditus. Jis teikia ataskaitą administratoriui, o operacijos vadui praneša auditų rezultatus ir pateikia rekomendacijas. Operacijos vadas ir administratorius užtikrina, kad būtų imtasi atitinkamų veiksmų atsižvelgiant į audito rekomendacijas.

5.   Administratorius kasmet pateikia Specialiajam komitetui vidaus audito ataskaitą, kurioje nurodomi: atliktų vidaus auditų skaičius ir pobūdis, jų išvados, pateiktos rekomendacijos ir veiksmai, kurių imtasi atsižvelgiant į tas rekomendacijas.

6.   Be to, kiekvienas operacijos vadas suteikia vidaus auditoriui galimybę visapusiškai atlikti savo vadovaujamos operacijos auditą. Vidaus auditorius patikrina, ar gerai funkcionuoja finansinės ir biudžetinės sistemos bei procedūros, taip pat užtikrina, kad vidaus kontrolės sistema veiktų patikimai bei veiksmingai. Vidaus auditorius negali būti įgaliojimus suteikiantis pareigūnas ir apskaitos pareigūnas; jis negali dalyvauti rengiant finansų sąmatas.

7.   Vidaus auditoriaus ataskaita kartu su visais pagrindžiančiais dokumentais pateikiami auditorių kolegijai.

41 straipsnis

Metinis ataskaitų teikimas

1.   Pasibaigus finansiniams metams iki kovo 31 d. arba per keturis mėnesius nuo vadovaujamos operacijos pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, kiekvienas operacijos vadas pateikia ATHENA apskaitos pareigūnui būtiną informaciją, kurios reikia parengti metinėms bendrųjų sąnaudų ataskaitoms, metinėms iš anksto finansuotų ir kompensuotų pagal 28 straipsnį išlaidų ataskaitoms ir metinei veiklos atskaitai parengti.

2.   Pasibaigus finansiniams metams iki balandžio 30 d. administratorius, padedant apskaitos pareigūnui ir kiekvienos operacijos vadui, parengia ir pateikia Specialiajam komitetui bei Auditorių kolegijai preliminarias metines ataskaitas ir metinę veiklos ataskaitą.

3.   Pasibaigus finansiniams metams iki liepos 31 d. Auditorių kolegija pateikia Specialiajam komitetui metinę audito ataskaitą, o administratorius, padedant apskaitos pareigūnui ir kiekvienos operacijos vadui – ATHENA galutines metines ataskaitas. Pasibaigus finansiniams metams iki rugsėjo 30 d. Specialusis komitetas, atsižvelgdamas į Auditorių kolegijos audito ataskaitą, išnagrinėja metines ataskaitas, kad galėtų patvirtinti, jog administratorius, apskaitos pareigūnas ir kiekvienos operacijos vadas įvykdė su išlaidomis susijusius įsipareigojimus.

4.   Apskaitos pareigūnas ir kiekvienos operacijos vadas atsižvelgiant į jų įgaliojimų lygį saugo visas ataskaitas ir inventoriaus aprašą penkerių metų laikotarpį nuo atitinkamo patvirtinimo datos.

5.   Specialusis komitetas priima sprendimą finansinių metų, kurių ataskaitos buvo patvirtintos, biudžeto įvykdymo likutį taisomuoju biudžetu įtraukti į kitų finansinių metų biudžetą kaip pajamas ar išlaidas, atsižvelgiant į aplinkybes.

6.   Ta finansinių metų biudžeto įvykdymo likučio dalis, kuri atsiranda dėl asignavimų, kurie buvo numatyti bendrosioms sąnaudoms, atsiradusioms rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, įskaitoma kaip dalyvaujančių valstybių narių kiti įnašai.

7.   Ta biudžeto įvykdymo likučio dalis, kuri atsiranda dėl asignavimų, kurie buvo numatyti konkrečios operacijos bendrosioms veiklos sąnaudoms padengti, įskaitoma kaip valstybių narių, kurios sumokėjo įnašus tai operacijai, kiti įnašai.

8.   Tais atvejais, kai neįmanoma išmokėti kompensacijos, išskaičiuojant kompensacijų sumas iš ATHENA mokėtinų įnašų, atitinkamoms valstybėms narėms kompensuotinos sumos pervedamos iš biudžeto įvykdymo likučio.

9.   Visos operacijoje dalyvaujančios valstybės narės kiekvienais metais iki kovo 31 d. savanoriškai pateikia administratoriui, atitinkamais atvejais per operacijos vadą, informaciją apie papildomas sąnaudas, kurias praėjusiais finansiniais metais jos patyrė vykdant operaciją. Ši informacija paskirstoma nurodant pagrindines išlaidų rūšis. Šią informaciją renka administratorius, kad pateiktų Specialiajam komitetui papildomų operacijos sąnaudų apžvalgą.

42 straipsnis

Operacijos ataskaitų teikimas

1.   Užbaigus operaciją, Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus arba valstybės narės pasiūlymu, gali priimti sprendimą, kad apskaitos pareigūnui ir operacijos vadui padedant administratorius Specialiajam komitetui pateikia valdymo ataskaitas ir konkrečių operacijų balansus bent už laikotarpį iki operacijos užbaigimo dienos ir, jeigu įmanoma, iki operacijos nutraukimo dienos. Administratoriui nustatytas pateikimo terminas negali būti trumpesnis negu keturi mėnesiai nuo operacijos užbaigimo dienos.

2.   Jeigu per nurodytą terminą valdymo ataskaitose ir balanse neįmanoma įtraukti su tos operacijos nutraukimu susijusių pajamų ir išlaidų, tos pajamos ir išlaidos įtraukiamos į ATHENA metinę valdymo ataskaitą ir metinį balansą, kuriuos metinių ataskaitų pateikimo požiūriu patikrina Specialusis komitetas.

3.   Specialusis komitetas patvirtina jam pateiktą konkrečios operacijos valdymo ataskaitą ir balansą. Jis patvirtina, kad administratorius, apskaitos pareigūnas ir atitinkamos operacijos vadas įvykdė susijusius įsipareigojimus.

4.   Tais atvejais, kai neįmanoma išmokėti kompensacijos, išskaičiuojant kompensacijų sumas iš ATHENA mokėtinų įnašų, atitinkamoms valstybėms narėms kompensuotinos sumos pervedamos iš biudžeto įvykdymo likučio.

12   SKYRIUS

TEISINĖ ATSAKOMYBĖ

43 straipsnis

1.   Sąlygas, reglamentuojančias operacijos vado, administratoriaus ir kitų darbuotojų, visų pirma skirtų Bendrijos institucijų ar valstybių narių, drausminę ir baudžiamąją atsakomybę netinkamo ar aplaidaus biudžeto vykdymo atvejais, reglamentuoja Tarnybos nuostatai arba jiems taikomi susitarimai. Be to, ATHENA savo iniciatyva arba prisidedančios valstybės prašymu pirmiau nurodytiems darbuotojams gali iškelti civilinį ieškinį.

2.   Europos Bendrijos ar Tarybos generalinis sekretorius jokiais atvejais negali būti prisidedančios valstybės laikomi atsakingais dėl administratoriaus, apskaitos pareigūno ar jiems paskirto personalo pareigų vykdymo.

3.   Pagal sutartis, sudarytas vykdant biudžetą, galinčius atsirasti sutartinius įsipareigojimus pasitelkdamos ATHENA vykdo prisidedančios valstybės. Juos reglamentuoja atitinkamoms sutartims taikytina teisė.

4.   Deliktinės atsakomybės atveju bet kokia operacijos štabo, karinių pajėgų vadavietės ir krizių valdymo struktūrų karinio komponento vadavietės, kurių sudėtį tvirtina operacijos vadas, ar jų darbuotojų pareigų vykdymo metu padarytą žalą per ATHENA atlygina prisidedančios valstybės, vadovaudamosi bendraisiais valstybėse narėse galiojančių teisės aktų nustatytais įprastais žalos atlyginimo principais ir konkrečios operacijos veiksmų vietoje taikomais pajėgų tarnybos nuostatais.

5.   Europos Bendrijos ar valstybės narės jokiu atveju negali būti prisidedančios valstybės laikomos atsakingomis už sutartis, sudarytas vykdant biudžetą, ar krizių valdymo struktūros skyrių ar padalinių, kurių sudėtį tvirtina operacijos vadas, ar jų darbuotojų pareigų vykdymo metu padarytą žalą.

44 straipsnis

Peržiūra ir tikslinimas

Bet kuri šio sprendimo dalis, įskaitant priedus, prireikus peržiūrima valstybės narės prašymu ar pasibaigus kiekvienai operacijai. Sprendimas tikslinamas ne rečiau kaip kas trejus metus. Peržiūrint ar tikslinant galima pasitelkti visus darbui reikalingus ekspertus, visų pirma ATHENA valdymo organus.

45 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Tarybos sprendimas 2007/384/BUSP panaikinamas.

46 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

47 straipsnis

Paskelbimas

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2008 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER

(1)  OL L 63, 2004 2 28, p. 68.

(2)  OL L 152, 2007 6 13, p. 14.

(3)  OL L 253, 2000 10 7, p. 42.

(4)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

I PRIEDAS

BENDROSIOS SĄNAUDOS, KURIAS APMOKA ATHENA, NEATSIŽVELGIANT Į TAI, KADA JOS ATSIRANDA

Tais atvejais, kai toliau išvardytos bendrosios sąnaudos negali būti tiesiogiai susiejamos su konkrečia operacija, Specialusis komitetas gali nuspręsti atitinkamus asignavimus įtraukti į bendrąją metinio biudžeto dalį. Šie asignavimai turėtų būti įtraukiami, kiek tai įmanoma, į straipsnius, atspindinčius labiausiai su jais susijusią operaciją.

1.

Operacijos vado ir jo personalo misijos išlaidos operacijos ataskaitoms Specialiajam komitetui pateikti.

2.

Išmokos, mokėtinos pasitelkiant ATHENA, už žalą ir sąnaudas, susijusias su ieškiniais ir bylinėjimusi.

3.

Sąnaudos, atsiradusios dėl priimto sprendimo saugoti operacijos vykdymui bendrai įsigytas medžiagas (jeigu šios sąnaudos priskiriamos metinio biudžeto bendrajai daliai, nurodoma sąsaja su konkrečia operacija).

Be to, į metinio biudžeto bendrąją dalį įtraukiami asignavimai šioms operacijų, prie kurių finansavimo prisidėjo dalyvaujančios valstybės narės, bendrosioms sąnaudoms padengti:

1.

Mokesčiai už banko paslaugas;

2.

Mokesčiai už audito paslaugas;

3.

Bendrosios sąnaudos, susijusios su pasirengimo operacijai etapu, kaip apibrėžta II priede.

II PRIEDAS

BENDROSIOS VEIKLOS SĄNAUDOS, SUSIJUSIOS SU OPERACIJŲ PARENGIAMUOJU ETAPU, KURIAS APMOKA ATHENA

Papildomos sąnaudos, būtinos tiriamosioms misijoms ir karinių pajėgų vykdomam pasirengimui (visų pirma faktų nustatymo misijos ir išžvalgymas) konkrečiai Sąjungos karinei operacijai: transporto, apgyvendinimo, naudojimosi ryšiais operacijos metu, vietos civilinio personalo (pvz., vertėjų, vairuotojų ir t. t.) samdymo misijai vykdyti sąnaudos.

Medicinos paslaugos: asmenų, dalyvaujančių tiriamosiose misijose ir karinių pajėgų parengime konkrečioms Sąjungos karinėms operacijoms, neatidėliotinos medicininės evakuacijos (medicininė evakuacija), kai operacijos veiksmų vietoje medicininio gydymo negalima suteikti, sąnaudos.

III PRIEDAS

III-A

BENDROSIOS VEIKLOS SĄNAUDOS, SUSIJUSIOS SU OPERACIJOS AKTYVIUOJU ETAPU, KURIAS VISADA APMOKA ATHENA

Sąjungos karinių operacijų atveju ATHENA kaip bendrąsias veiklos sąnaudas apmokės toliau nurodytas papildomas sąnaudas, kurios yra būtinos operacijai:

1.   ES vadovaujamų operacijų metu dislokuojamo ar nuolatinio štabo papildomos sąnaudos.

1.1.   Štabų, kurių papildomos sąnaudos yra bendrai finansuojamos, apibrėžtys:

a)

:

Štabas (HQ)

:

štabas (HQ), operacijos plane (OPLAN) patvirtinti vadovavimo ir pagalbiniai elementai.

b)

:

Operacijos štabas (OHQ)

:

operacijos vado, atsakingo už ES karinių pajėgų suformavimą, operacijos pradžią, palaikymą ir sugrąžinimą, pastovus, ne operacijos veiksmų vietoje esantis štabas.

Operacijos štabui taikoma bendrųjų sąnaudų sąvoka taip pat taikoma Tarybos generaliniam sekretoriatui ir ATHENA, kai jų veikla tiesiogiai susijusi su ta operacija.

c)

:

Karinių pajėgų vadavietė (FHQ)

:

operacijų veiksmų vietoje dislokuotų ES pajėgų vadavietė.

d)

:

Karinio komponento vadavietė (CCHQ)

:

operacijai dislokuoto ES karinio komponento vado vadavietė (t. y. sausumos, oro, jūrų ar specialiųjų pajėgų vadai, kuriuos atsižvelgiant į operacijos pobūdį gali prireikti paskirti).

1.2.   Bendrai finansuojamų papildomų sąnaudų apibrėžtys:

a)

:

Transporto sąnaudos

:

transportavimas į operacijos veiksmų vietą ir iš jos, siekiant dislokuoti, palaikyti ir sugrąžinti FHQ ir CCHQ; OHQ transporto sąnaudos, būtinos operacijai.

b)

:

Administracija

:

štabų papildoma biuro ir apgyvendinimo įranga, sutartinės ir komunalinės paslaugos, pastatų eksploatavimo sąnaudos.

c)

:

Civilinis personalas, specialiai įdarbintas štabuose, reikalingas operacijai vykdyti

:

Europos Sąjungoje dirbantis civilinis personalas, tarptautinis ir vietoje samdomas personalas (piliečiai ir užsienyje dirbantys darbuotojai), reikalingas operacijai, kuriai vykdyti neužtenka įprastų išteklių, vykdyti (įskaitant apmokėjimą už viršvalandžius);

d)

:

Ryšiai tarp operacijai vykdyti reikalingų štabų ir tarp štabų ir jiems tiesiogiai pavaldžių pajėgų

:

kapitalo išlaidos perkant ir naudojant papildomą ryšio ir IT įrangą ir sąnaudos, susijusios su suteiktomis paslaugomis (modemų, telefonų linijų, palydovinių telefonų, faksų su kodavimo sistema, saugių linijų, interneto prieigos, duomenų perdavimo linijų, vietinio tinklo nuoma ir priežiūra);

e)

:

Transportas / kelionės išlaidos (išskyrus dienpinigius) štabų operacijų rajone

:

kitokiomis kelionėmis pasitelkus kitas transporto priemones bei krovinių pervežimo sąnaudos, įskaitant nacionalinių savanorių pajėgų ir lankytojų kelionės išlaidas; papildomos degalų sąnaudos, viršijančios įprastas operacijos degalų sąnaudas; papildomų transporto priemonių nuoma; oficialių kelionių iš operacijos vykdymo vietos į Briuselį ir (arba) ES organizuojamus susitikimus sąnaudos; civilinio draudimo, kurį tam tikros šalys nustato privalomu tarptautinėms organizacijoms, vykdančioms operacijas tų šalių teritorijose, sąnaudos.

f)

:

Kareivinės ir pajėgų buveinė / infrastruktūra

:

būtinos operacijos veiksmų vietoje vadavietėms reikalingų infrastruktūros objektų įsigijimo, nuomos ar remonto išlaidos (pastatų, slėptuvių ir palapinių nuoma).

g)

:

Visuomenės informavimas

:

operacijos štabo ir karinių pajėgų vadavietės informavimo kampanijų bei informacijos teikimo žiniasklaidai, laikantis operacijos štabo sukurtos informavimo strategijos, sąnaudos.

h)

:

Reprezentacija ir priėmimai

:

reprezentacinės sąnaudos; operacijos vykdymui būtinos štabo lygio sąnaudos.

2.   Papildomos sąnaudos, atsiradusios teikiant bendro pobūdžio paramą karinėms pajėgoms:

Toliau nurodytos sąnaudos yra karinių pajėgų dislokavimo operacijos vietoje sąnaudos:

a)

:

Dislokavimo darbai / infrastruktūra

:

neišvengiamos išlaidos, būtinos, kad visos karinės pajėgos galėtų vykdyti savo misiją (bendrai naudojami oro uostai, geležinkeliai, uostai, pagrindiniai logistikos keliai, įskaitant keleivių išlaipinimo vietas ir susirinkimo zonas); vandens siurbliai, vandens valymas, paskirstymas ir šalinimas, vandens ir elektros tiekimas, įtvirtinimai (pylimai) ir stacionari pajėgų apsauga, saugyklos (visų pirma kuro ir šaudmenų), logistinės surinkimo zonos; techninė pagalba, skirta bendrai finansuojamai infrastruktūrai).

b)

:

Tapatybės ženklinimas

:

konkretūs tapatybės ženklai, „Europos Sąjungos“ tapatybės kortelės, ženkleliai, medaliai, Europos Sąjungos spalvų vėliavos ar kitoks karinių pajėgų ar štabų tapatybės ženklinimas (išskyrus drabužius, kepures ar uniformas).

c)

:

Medicinos paslaugos

:

neatidėliotina medicininė evakuacija (Medevac). 1, 2 ir 3 paskirties įranga operacijos elementų lygiu vietoje, pavyzdžiui, oro uostai ir išlaipinimo vietos, patvirtintos operacijos plane (OPLAN).

d)

:

Informacijos gavimas

:

Palydovinės nuotraukos žvalgybos tikslais, kaip patvirtinta operacijos plane (OPLAN), jeigu jų finansavimas negali būti užtikrintas iš Europos Sąjungos palydovų centro (SATCEN) biudžeto.

3.   Papildomos sąnaudos, atsiradusios ES naudojantis bendrais NATO ištekliais ir pajėgumais, suteiktais ES vadovaujamai operacijai.

Europos Sąjungos sąnaudos, atsiradusios taikant vienai iš ES karinių operacijų ES ir NATO susitarimus, susijusios su NATO bendrųjų lėšų ir pajėgumų, suteiktų ES vadovaujamai operacijai, panaudojimo leidimu, stebėsena ir grąžinimu ar pareikalavimu grąžinti. NATO vykdomas kompensavimas ES.

4.   ES papildomos sąnaudos, susijusios su prekėmis, paslaugomis ar darbais, kurie įtraukti į bendrųjų sąnaudų sąrašą ir kuriuos pagal 11 straipsnyje nurodytą susitarimą ES vadovaujamai operacijai suteikė valstybė narė, ES institucija, trečioji valstybė ar tarptautinė organizacija. Valstybės, ES institucijos ar tarptautinės organizacijos vykdomas kompensavimas pagal tokį susitarimą.

III-B

SU KONKREČIOS OPERACIJOS AKTYVIUOJU ETAPU SUSIJUSIOS BENDROSIOS VEIKLOS SĄNAUDOS, KURIAS APMOKA ATHENA, JEIGU TAIP NUSPRENDŽIA TARYBA

Transporto sąnaudos

:

operacijai būtinos sąnaudos transportavimui į operacijos veiksmų vietą ir iš jos siekiant dislokuoti, palaikyti ir sugrąžinti karines pajėgas.

Daugianacionalinė pajėgų vadavietė

:

daugianacionalinė ES pajėgų, dislokuotų operacijos teritorijoje, vadavietė;

III-C

BENDROSIOS VEIKLOS SĄNAUDOS, KURIAS APMOKA ATHENA, JEIGU TO PRAŠO OPERACIJOS VADAS IR PRAŠYMĄ PATVIRTINA SPECIALUSIS KOMITETAS

a)

:

Kareivinės ir pajėgų buveinė / infrastruktūra

:

operacijos veiksmų lauke esančių pastatų, jeigu jų prireiktų operacijai dislokuotoms karinėms pajėgoms, įsigijimo, nuomos ar remonto sąnaudos (pastatai, slėptuvės ir palapinės).

b)

:

Būtina papildoma įranga

:

specialios nenumatytos įrangos, kuri yra būtina operacijai vykdyti, nuoma ar pirkimas operacijos metu, kai įsigyta įranga misijai pasibaigus negrąžinama.

c)

:

Medicinos paslaugos

:

2 paskirties įranga veiksmų vietoje, išskyrus nurodytą III-A priede.

d)

:

Informacijos gavimas

:

informacijos gavimas (palydovinės nuotraukos; žvalgyba operacijos vietoje, išžvalgymas ir stebėjimas (ISR), įskaitant žemės stebėjimą iš oro (AGSR); iš asmenų gaunama žvalgybos informacija);

e)

:

Kiti esminiai pajėgumai veiksmų vietoje

:

prireikus nukenksminimo veiksmai vykdant cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės (CBRN) apsaugos operaciją; operacijos veiksmų vietoje surinktų ginklų ir šaudmenų saugojimas ir naikinimas.

IV PRIEDAS

BENDROSIOS VEIKLOS SĄNAUDOS, SUSIJUSIOS SU OPERACIJŲ NUTRAUKIMU, KURIAS APMOKA ATHENA

Sąnaudos, atsiradusios ieškant bendrai finansuojamos operacijai skirtos įrangos ir infrastruktūros galutinės paskirties vietos.

Papildomos operacijos ataskaitų rengimo sąnaudos. Reikalavimus atitinkančius bendrosios sąnaudos nustatomos pagal III priedą, atsižvelgiant į tai, kad ataskaitoms rengti reikalingi darbuotojai priklauso tos operacijos štabui netgi tada, kai pastarasis jau yra nutraukusi savo veiklą.

Klaidų ištaisymas

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/115

2008 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimo 2008/936/EB dėl Prancūzijos suteiktos pagalbos Žvejybos rizikos mažinimo fondui ir žvejybos įmonėms (Valstybės pagalba C 9/06) klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 334, 2008 m. gruodžio 12 d. )

Sprendimo pavadinime, ir viršelyje ir 62 puslapyje:

yra:

„2008/936/EC“

turi būti:

„2008/964/EC“.

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/115

2007 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1337/2007, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 992/95 nuostatas, susijusias su tam tikrų Norvegijos kilmės žuvininkystės produktų tarifinėmis kvotomis, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 298, 2007 m. lapkričio 16 d. )

Priedo 9 puslapyje c punkto ketvirtame lentelės stulpelyje:

yra:

„Nuo 2008 6 16 iki 2009 2 14: 30 500 t“,

turi būti:

„Nuo 06 16 iki 02 14: 30 500 t“.

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/116

Komisijos direktyvos 95/45/EB, nustatančios tam tikrus dažiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus, klaidų ištaisymas

( Europos Bendrijų oficialusis leidinys L 226, 1995 m. rugsėjo 22 d. )

(ES oficialiojo leidinio specialusis leidimas lietuvių kalba, 13 skyrius, 15 tomas, p. 218)

Direktyvos priedo B punktas „Specifiniai grynumo kriterijai“:

—

E 101 (i) RIBOFLAVINAS – Identifikavimas, A. Spektrometrija:

yra

:

„Maksimumas atitinka maždaug 375 nm, vandeninis tirpalas“

turi būti

:

„Maksimumas atitinka maždaug 444 nm, vandeninis tirpalas“;

—

E 101 (ii) RIBOFLAVIN-5′-FOSFATAS – Identifikavimas, A. Spektrometrija:

yra

:

„Maksimumas atitinka maždaug 375 nm, vandeninis tirpalas“

turi būti

:

„Maksimumas atitinka maždaug 444 nm, vandeninis tirpalas“.