2012 M. BENDROJO BIUDŽETO TAISOMOJO BIUDŽETO NR. 5 PROJEKTAS

BENDROJI ĮPLAUKŲ SUVESTINĖ IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUS III skirsnis – Komisija

Atsižvelgdama į:

– Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 314 straipsnį, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

– 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[1], ypač į jo 37 straipsnį,

– 2011 m. gruodžio 1 d. patvirtintą 2012 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą[2],

– 2012 m. balandžio 20 d. patvirtintą Taisomąjį biudžetą Nr. 1/2012[3],

– 2012 m. birželio 12 d. patvirtintą Taisomąjį biudžetą Nr. 2/2012[4],

– 2012 m. liepos 5 d. patvirtintą Taisomąjį biudžetą Nr. 3/2012[5],

– 2012 m. birželio 20 d. patvirtintą Taisomojo biudžeto Nr. 4/2012 projektą[6],

Europos Komisija biudžeto valdymo institucijai pateikia 2012 m. biudžeto Taisomojo biudžeto Nr. 5 projektą.

ĮPLAUKŲ IR IŠLAIDŲ SUVESTINĖS PAGAL SKIRSNIUS PAKEITIMAI

Įplaukų ir išlaidų suvestinės pagal skirsnius pakeitimai pateikiami svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/budget/www/index-lt.htm). Informacijai skirtas šios suvestinės pakeitimų tekstas anglų kalba pateikiamas biudžeto priede.

TURINYS

1.      Įvadas.. 5

2.      ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas.. 5

3.      ES solidarumo fondo finansavimas.. 6

4.      Biudžeto eilutės pakeitimas.. 7

5.      Suvestinė lentelė pagal finansinės programos išlaidų kategorijas.. 8

1.           Įvadas

Į 2012 m. Taisomojo biudžeto Nr. 5 projektą (toliau – TBP) įtraukti šie elementai:

– Dėl vienas po kito 2012 m. gegužės mėn. Emilijos-Romanijos regione Italijoje įvykusių žemės drebėjimų mobilizuojamos ES solidarumo fondo lėšos – 670 192 359 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų.

– Pakeičiama biudžeto eilutė 16 05 03 01 – „Parengiamieji veiksmai – Europos savanoriškos veiklos metai (2011 m.)“, išmokos skiltyje įrašytą brūkšnį pakeičiant simboliniu įrašu „p. m.“, kad būtų galima atlikti galutinius mokėjimus.

2.           ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas

2012 m. gegužės 20 d. didelėje Šiaurės Italijos dalyje įvyko stiprus (5,9 balų pagal Richterio skalę) žemės drebėjimas, kuris padarė daug žalos daugelyje miestų ir kaimų, visų pirma epicentre, daugiausia Emilijos-Romanijos regiono Modenos ir Feraros provincijose. Gegužės 29 d. įvyko antras stiprus (5,8 balų pagal Richterio skalę) žemės drebėjimas; jo epicentras, palyginti su ankstesniu žemės drebėjimu, pasislinko šiek tiek į vakarus. Po abiejų įvykių būta stiprių pakartotinių požeminių smūgių. Dėl žemės drebėjimų žuvo 27 žmonės, beveik 350 žmonių buvo sužeista, o 45 000 žmonių teko evakuoti. Didelėje teritorijoje padaryta didelė žala pastatams, infrastruktūrai, įmonėms, pramonės įrenginiams, žemės ūkiui ir svarbiam kultūros paveldo sektoriui.

Todėl Italija pateikė paraišką finansinei paramai iš Europos Sąjungos solidarumo fondo gauti.

Komisijos tarnybos išsamiai išnagrinėjo paraišką pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, ypač jo 2, 3 ir 4 straipsnius. Svarbiausius vertinimo elementus galima apibendrinti taip:

(1) Italijos paraišką Komisija gavo 2012 m. liepos 27 d., nepasibaigus 10 savaičių galutiniam terminui po pirmosios žalos, kuri buvo užfiksuota 2012 m. gegužės 20 d.

(2) Žemės drebėjimai yra gaivalinė nelaimė, todėl jie patenka į Solidarumo fondo taikymo sritį. Du stiprūs žemės drebėjimai ir šimtai požeminių smūgių įvyko per kelias savaites ir dviejose Emilijos-Romanijos regiono provincijose padarė žalos, kuri paveikė ir kaimynines provincijas bei Veneto ir Lombardijos regionus. Laikantis nustatytos Solidarumo fondui taikomos politikos, kai keli to paties pobūdžio įvykiai turi poveikį tai pačiai vietovei ir įvyksta per santykinai trumpą laiką, šie įvykiai laikomi viena nelaime.

(3) Bendra tiesioginė žala yra finansinės paramos sumos apskaičiavimo pagrindas. Bendrą tiesioginę žalą Italijos valdžios institucijos įvertino 13 273 736 063 EUR suma. Šis suma sudaro 0,86 proc. Italijos BNP ir beveik keturis kartus viršija Italijai 2012 m. taikomą viršutinę Solidarumo fondo lėšų mobilizavimo ribą (3 607 mln. EUR) (t. y. 3 mlrd. EUR 2002 m. kainomis). Kadangi apskaičiuota bendra tiesioginė žala viršija ribą, nelaimė laikoma didele gaivaline nelaime ir todėl priskiriama pagrindinei Tarybos reglamento (EB) Nr. 2012/2002 taikymo sričiai.

(4) Paraiškoje pateiktas gana išsamus nelaimės poveikio aprašymas ir įvertintos žalos išskaidymas pagal sektorių ir regioną. Atsižvelgta į bendrą nacionalinio Civilinės saugos departamento informaciją. Remiantis šia informacija, žemės drebėjimai smarkiai nuniokojo pagrindinę infrastruktūrą, privačius būstus, viešuosius pastatus, įmones ir svarbų tos vietovės kultūros paveldą. Dėl drebėjimų labai nukentėjo gyventojai – beveik 1 mln. žmonių, gyvenusių Emilijos-Romanijos, Veneto ir Lombardijos regionų 6 administracinių provincijų 106 savivaldybėse. Tačiau daugiausia žalos (beveik 92 proc.) užfiksuota Emilijos-Romanijos regione Modenos, Feraros, Bolonijos ir Eilijos Redže. Lombardija ir Venetas nukentėjo mažiau, jiems atitinkamai padaryta 8 proc. ir 0,4 proc. visos žalos. Vien tik Emilijos-Romanijos regione dėl žemės drebėjimų 45 000 žmonių teko palikti savo namus ir ieškotis laikino būsto. Dauguma žmonių patys susirado būstą ir gaus vyriausybės paramą, o beveik 16 000 žmonių turėjo kreiptis pagalbos, taigi, nepaprastųjų padėčių tarnybai teko įrengti beveik 90 laikinų stovyklų ir kitų uždarų apgyvendinimo patalpų.

(5) Nukentėjusi vietovė yra tankiai apgyvendinta, joje gerai išvystyta ekonomika, veikia daug įvairių pramonės, gamybos ir amatų sektorių bendrovių, kurios yra nacionalinės reikšmės ir kurioms padaryta precedento neturinti didelė žala, sugriauta didelė dalis pramoninių pastatų. Kyla pavojus, kad tokia veikla bus perkelta į kitas vietoves. Padaryta didelė žala žemės ūkio verslui; numatomi labai skaudūs padariniai tam tikrų produktų, pavyzdžiui, sūrių „Grana Padano“ ir „Parmigiano Reggiano“ bei balzaminio acto, gamybai. Apskritai dėl nelaimės, manoma, labai sumažės gamyba, prekyba, žemės ūkio ir kita ekonominė veikla. Ypač skaudus padarinys – žala turtingai kultūros paveldo sričiai. Ją įvertinti labai sunku ir šis klausimas išsamiai aprašytas paraiškoje. Vien tik Emilijos-Romanijos regione padaryta žala dabar vertinama 2 075 mln. EUR.

(6) Komisijos tarnybos priėjo prie išvados, kad, atsižvelgiant į įvykio mastą ir ribotą laiką žalai įvertinti, Italijos valdžios institucijų naudoti įvairių kategorijų žalos vertinimo metodai iš esmės yra pakankamai išsamūs ir patikimi.

(7) Italijos valdžios institucijos apskaičiavo, kad svarbiausių neatidėliotinų operacijų, kurios atitinka pagalbos reikalavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 3 straipsnio 2 dalį, išlaidos siekia 714 672 825 4 EUR ir šią sumą išskaidė į 4 kategorijas, nustatytas pagal reglamentą: A) iškart atkurti infrastruktūros veikimą, B) suteikti laikinas patalpas ir finansavimą gelbėjimo tarnyboms, C) iškart pasirūpinti kultūros paveldo prevencine infrastruktūra ir neatidėliotinos apsaugos priemonėmis, D) išvalyti nelaimės ištiktas vietoves. Didžioji neatidėliotinų operacijų išlaidų dalis (per 465 mln. EUR) susijusi su laikino būsto suteikimu (iki 3 metų) beveik 43 000 žmonių, iš kurių 155 mln. EUR skirta moduliniams namams. Beveik 90 mln. EUR skirta pagrindinės infrastruktūros remontui, o daugiau negu 60 mln. – gelbėjimo tarnybų išlaidoms padengti. Operacijų, kurios iš tikrųjų galėtų būti finansuojamos iš Fondo, tipai bus nustatyti įgyvendinimo susitarime.

(8) Nukentėjusios vietovės atitinka konkurencingumo ir užimtumo regionų reikalavimus pagal Struktūrinių fondų (2007–2013 m.) nuostatas.

(9) Italijos valdžios institucijos nurodė, kad reikalavimus atitinkančių išlaidų draudimas nepadengs.

Todėl dėl pirmiau nurodytų priežasčių siūloma pritarti Italijos paraiškai dėl didelės nelaimės, susijusios su vienas po kito įvykusiais žemės drebėjimais 2012 m. gegužės mėn., ir siūlyti mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas.

3.           ES solidarumo fondo finansavimas

Bendras metinis Solidarumo fondo biudžetas – 1 000 mln. EUR. Pagrindinė Fondo įsteigimo priežastis – solidarumas, todėl Komisija laikosi požiūrio, kad pagalba iš šio Fondo turėtų būti progresinė. Tai reiškia, kad, remiantis ankstesne praktika, nustatytą ribą (0,6 proc. BNP arba 3 mlrd. EUR 2002 m. kainomis, atsižvelgiant į mažesniąją iš šių sumų) viršijančiai žalai padengti reikėtų skirti didesnę pagalbą nei žalai, kuri nesiekia tos ribos, padengti. Anksčiau nustatant asignavimus didelėms nelaimėms buvo taikomas toks koeficientas: 2,5 proc. visos tiesioginės žalos, jei ji nesiekia ribos Fondo lėšoms mobilizuoti, ir 6 proc., jei riba viršyta. Pagalbos iš Solidarumo fondo apskaičiavimo metodika nustatyta 2002–2003 m. Solidarumo fondo metinėje ataskaitoje ir patvirtinta Tarybos bei Europos Parlamento.

Šiuo atveju siūloma taikyti tokias pačias procentines normas ir skirti tokio dydžio pagalbą:

|| || || || || (EUR)

|| Patvirtinta tiesioginė žala || Riba || Suma, pagrįsta 2,6 % koeficientu || Suma, pagrįsta 6 % koeficientu || Bendra siūlomos pagalbos suma

2012 m. žemės drebėjimai Italijoje || 13 113,498 mln. || 3 606 mln. || 90 165 575 || 580 026 784 || 670 192 359

Iš viso || || || || || 670 192 359

Kiek tai susiję su atitinkamų mokėjimų asignavimų finansavimu, Komisijos tarnybos dabar atnaujina savo mokėjimų poreikių iki 2012 m. pabaigos prognozes ir teikia savo prašymus mokėjimų asignavimams patikslinti.

Galimybių patenkinti padidėjusius kai kurių biudžeto eilučių mokėjimų asignavimų poreikius, panaudojant kitų eilučių asignavimus, kurie būtų likę nepanaudoti, preliminari analizė rodo, kad apskritai iki metų pabaigos mokėjimų asignavimų trūks, o tą trūkumą Komisija ketina padengti parengdama taisomojo biudžeto projektą (TBP Nr. 6/2012), kuris bus pateiktas iki 2012 m. spalio mėn. vidurio.

Todėl Komisija siūlo atitinkamai padidinti mokėjimų asignavimų lygį Solidarumo fondo lėšoms mobilizuoti.

Komisija ragina imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų suteikta parama nukentėjusiems regionams ir būtų užtikrintas paramos išmokėjimas, kai tik pasiūlymas bus priimtas. Tačiau, jeigu pasiūlymas bus priimtas pavėluotai, o įgyvendinimo susitarimas su atitinkama valstybe nare bus sudarytas pavėluotai, gali prireikti pasiremti Finansinio reglamento 9 straipsniu (asignavimų perkėlimas į kitą laikotarpį).

4.           Biudžeto eilutės pakeitimas

2010 m. buvo sukurta eilutė „Parengiamieji veiksmai – Europos savanoriškos veiklos metai (2011 m.)“. Pagal Finansinio reglamento 49 straipsnį atitinkami parengiamiesiems veiksmams skirti įsipareigojimų asignavimai gali būti įrašyti į biudžetą ne ilgiau kaip trejus metus iš eilės. Tačiau suma gali būti išmokama ir vėliau.

Be kitų veiksmų – 2010 m. su aljansu (Europos savanoriškos veiklos centru) pasirašytas susitarimas dėl dotacijos, apimantis pilietinės visuomenės veiksmų koordinavimą Europos lygmeniu, kiek tai susiję su 2011-aisiais – Europos savanoriškos veiklos metais (savanoriškos veiklos Europoje politikos darbotvarkės kūrimas, sutelkimas ir gebėjimų kūrimas bei sklaida).

Išankstinis finansavimas išmokėtas 2010 m. Galutinė ataskaita kartu su galutinio mokėjimo paraiška gauta tik 2012 m. birželio mėn. pabaigoje.

Kad šis galutinis mokėjimas būtų atliktas, Komisija perkels lėšas tame pačiame biudžeto skyriuje. Tačiau pagal Finansinio reglamento 25 straipsnį perkėlimą galima atlikti tik į biudžeto eilutę, kurioje yra nustatytų asignavimų arba kurioje yra simbolinis įrašas (p. m.). Aptariamos 2012 m. biudžeto eilutės 16 05 03 01 – „Parengiamieji veiksmai – Europos savanoriškos veiklos metai (2011 m.)“ mokėjimų asignavimų (išmokos) skiltyje įrašytas tik brūkšnys, todėl perkėlimo atlikti negalima. Taigi, siūloma brūkšnį pakeisti simboliniu įrašu (p. m.), kad perkėlimas būtų įmanomas.

5.           Suvestinė lentelė pagal finansinės programos išlaidų kategorijas

Finansinė programa Išlaidų kategorija, išlaidų subkategorija || 2012 m. finansinė programa || 2012 m. biudžetas (įskaitant TB Nr. 1–3/2012 ir TBP Nr. 4/2012) || TBP Nr. 5/2012 || 2012 m. biudžetas (įskaitant TB Nr. 1–3/2012 ir TBP Nr. 4–5/2012)

ĮA || MA || ĮA || MA || ĮA || MA || ĮA || MA

1. TVARUS AUGIMAS || || || || || || || ||

1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti || 14 853 000 000 || || 15 403 000 000 || 11 482 916 106 || || || 15 403 000 000 || 11 482 916 106

Marža || || || -50 000 000 || || || || -50 000 000 ||

1b. Sanglauda augimui ir užimtumui || 52 761 000 000 || || 52 752 576 141 || 43 835 746 321 || || || 52 752 576 141 || 43 835 746 321

Marža || || || 8 423 859 || || || || 8 423 859 ||

Iš viso || 67 614 000 000 || || 68 155 576 141 || 55 318 662 427 || || || 68 155 576 141 || 55 318 662 427

Marža[7] || || || -41 576 141 || || || || -41 576 141 ||

2. GAMTOS IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMAS IR VALDYMAS || || || || || || || ||

Iš jų su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos || 48 093 000 000 || || 43 969 637 305 || 43 875 978 049 || || || 43 969 637 305 || 43 875 978 049

Iš viso || 60 810 000 000 || || 59 975 774 185 || 57 034 220 262 || || || 59 975 774 185 || 57 034 220 262

Marža || || || 834 225 815 || || || || 834 225 815 ||

3. PILIETYBĖ, LAISVĖ, SAUGUMAS IR TEISINGUMAS || || || || || || || ||

3a. Laisvė, saugumas ir teisingumas || 1 406 000 000 || || 1 367 806 560 || 835 577 878 || || || 1 367 806 560 || 835 577 878

Marža || || || 38 193 440 || || || || 38 193 440 ||

3b. Pilietybė || 699 000 000 || || 715 498 462 || 666 761 862 || 670 192 359 || 670 192 359 || 1 385 690 821 || 1 336 954 221

Marža || || || 1 563 220 || || || || 1 563 220 ||

Iš viso || 2 105 000 000 || || 2 083 305 022 || 1 502 339 740 || 670 192 359 || 670 192 359 || 2 753 497 381 || 2 172 532 099

Marža[8] || || || 39 756 660 || || || || 39 756 660 ||

4. ES KAIP PASAULINIO MASTO VEIKĖJA || 8 997 000 000 || || 9 405 937 000 || 6 955 083 523 || || || 9 405 937 000 || 6 955 083 523

Marža[9] || || || -150 000 000 || || || || -150 000 000 ||

5. ADMINISTRAVIMAS || 8523 000 000 || || 8 279 641 996 || 8 277 736 996 || || || 8 279 641 996 || 8 277 736 996

Marža[10] || || || 327 358 004 || || || || 327 358 004 ||

IŠ VISO || 148 049 000 000 || 141 360 000 000 || 147 900 234 344 || 129 088 042 948 || 670 192 359 || 670 192 359 || 148 570 426 703 || 129 758 235 307

Marža || || || 1 209 764 338 || 12 445 957 052 || || || 1 209 764 338 || 12 445 957 052

[1]               OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[2]               OL L 56, 2012 2 29, p. 1.

[3]               OL L 184, 2012 7 13, p. 1.

[4]               OL L 214, 2012 8 10, p. 1.

[5]               OL L 221, 2012 8 17, p. 1.

[6]               COM(2012) 340 final.

[7]               Skaičiuojant 1a išlaidų kategorijos maržą (500 mln. EUR), į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF) neatsižvelgta. Viršutinę ribą viršijanti 50 mln. EUR suma padengiama panaudojant lankstumo priemonę.

[8]               Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) suma įtraukiama viršijant atitinkamas išlaidų kategorijas, kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime (OL C 139, 2006 6 14).

[9]               Skaičiuojant 2012 m. 4 išlaidų kategorijos maržą, neatsižvelgta į asignavimus, susijusius su Neatidėliotinos pagalbos rezervu (258,9 mln. EUR). Viršutinę ribą viršijanti 150 mln. EUR suma padengiama panaudojant lankstumo priemonę.

[10]             Skaičiuojant 5 išlaidų kategorijos maržą iki viršutinės ribos, atsižvelgiama į 2007–2013 m. finansinės programos 1 išnašą – 84 mln. EUR darbuotojų įnašų į pensijų sistemą.