52006DC0851

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 10.1.2007

KOM(2006) 851 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Europos dujų ir elektros energijos sektorių tyrimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17 straipsnį (Galutinė ataskaita)

{SEK(2006) 1724}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Europos dujų ir elektros energijos sektorių tyrimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17 straipsnį (Galutinė ataskaita)

ĮVADAS

1. Gerai veikiančios energijos rinkos, užtikrinančios saugų energijos tiekimą konkurencingomis kainomis, vaidina labai svarbų vaidmenį siekiant augimo ir vartotojų gerovės Europos Sąjungoje. Siekiant šio tikslo, ES nuspręsta atverti Europos dujų ir elektros rinkas konkurencijai ir sukurti bendrą Europos energijos rinką. Rinkų atvėrimo procesas stipriai pakeitė jų veikimą, suteikė rinkoms naujų galimybių ir leido pasiūlyti naujus produktus ir paslaugas. Pagal rinkos principus dėl konkurencijos iš pat pradžių sumažėjo energijos kainos Europoje.

2. Tačiau, nepaisant pažangos, rinkos atvėrimo tikslai dar nėra pasiekti. Nors elektros energijos vidaus rinka buvo liberalizuota, kliūčių laisvai konkurencijai vis dar išlieka. Dėl pastebimo dujų ir elektros kainų didmeninėje rinkoje padidėjimo, kurio negalima visiškai pagrįsti aukštesnėmis pirminio kuro kainomis ir aplinkosaugos įsipareigojimais, nuolatinių skundų dėl įėjimo į rinką kliūčių ir ribotų vartotojų pasirinkimo galimybių 2005 m. birželio mėn. Komisija nusprendė pradėti Europos dujų ir elektros energijos rinkų veikimo tyrimą. Šiuo tyrimu pagal Reglamento (EB) 1/2003[1] 17 straipsnį dėl Sutartyje nustatytų konkurencijos taisyklių įgyvendinimo buvo siekiama įvertinti esamas konkurencijos sąlygas ir nustatyti atskleisto rinkos veiklos sutrikimo priežastis. Galutinėje ataskaitoje (Komisijos komunikate) apibendrinami tyrimo rezultatai, kurie išsamiau pateikiami Techniniame Galutinės ataskaitos priede[2].

3. Nors šis sektoriaus tyrimas buvo pradėtas manant, kad vartotojai dar negali visiškai pasinaudoti liberalizavimo teikiama nauda, tačiau pirmiausia reikia akcentuoti, kad tyrimu nebuvo siekiama apibrėžti liberalizavimo metu pasiektos pažangos ir dėl jos atsiradusių privalumų. Tokių pasiekimų yra daug ir sėkmingai liberalizuotų rinkų vartotojai vis dar turi plačiausią tiekėjų ir paslaugų pasirinkimo galimybę. Palyginti su vartotojais kitose valstybėse narėse, jie moka kainą, kuri labiau atspindi susijusias sąnaudas. Tuo būdu Komisija ir toliau yra įsitikinusi, kad kitos alternatyvos liberalizavimo procesui nėra. Todėl būtina užtikrinti, kad galiojančios liberalizavimo direktyvos būtų visiškai ir veiksmingai įgyvendintos[3]. Tačiau dar reikia daug nuveikti, iki kol vartotojai galės pasinaudoti visa liberalizavimo teikiama nauda.

4. Energetikos sektoriaus tyrimu buvo siekiama nustatyti sritis, kuriose konkurencija dar gerai neveikia ir kuriose būtina kuo skubiau imtis veiksmų, norint kad liberalizavimas atneštų laukiamų rezultatų. Šiame tyrime svarbiausios sritys buvo sugrupuotos pagal šias temas: 1) rinkos koncentracija ir rinkos galia, 2) vertikalus rinkos apribojimas (visų pirma nepakankamas tinklų ir tiekimo atskyrimas), 3) nepakankama rinkos integracija (įskaitant trūkstamą tarptautinių klausimų reguliavimo kontrolę), 4) skaidrumo trūkumas, 5) kainodara, 6) vartotojų rinkos, 7) balansuojančios rinkos ir 8) suskystintos gamtinės dujos (SGD).

5. Šiose pagrindinėse srityse nustatytus trūkumus būtina skubiai šalinti. Prioritetus reikėtų suteikti keturioms sritims: 1) siekti pakankamo tinklų ir tiekimo veiklų atskyrimo, 2) šalinti reguliavimo trūkumus (ypač tarptautiniais klausimais), 3) imtis veiksmų dėl rinkos koncentracijos ir įėjimo kliūčių bei 4) didinti rinkos operacijų skaidrumą. Komisijos planuojami teisės aktų pasiūlymai šiais klausimais pateikiami komunikate „Dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvos“[4], kuris pateikiamas kartu su šia Galutine ataskaita.

Platesnis kontekstas

6. Konkurencijos įvedimas į Europos dujų ir elektros rinkas yra neatsiejama Europos energetikos politikos dalis siekiant trijų glaudžiai susijusių tikslų: konkurencingo ir veiksmingo energetikos sektoriaus, saugaus tiekimo ir tausumo. Visi Europos vartotojai, t. y. namų ūkiai, komerciniai ir pramoniniai vartotojai labai priklauso nuo saugaus ir patikimo energijos tiekimo konkurencingomis kainomis. Svarbu ir tai, kad ES pasiektų savo aplinkos apsaugos tikslus, įgyvendindama pagal Kioto protokolą priimtus įsipareigojimus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamus kiekius. Todėl Sektoriaus tyrimą reikia vertinti atsižvelgiant į platesnį politinį kontekstą.

7. Europos energetikos politika buvo apibrėžta Komisijos komunikate 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai[5]dėl atnaujintos Ekonomikos augimo ir užimtumo strategijos. Šiame komunikate Komisija teikia didžiausią prioritetą veiksmingos ir integruotos energijos politikos sukūrimui. Šis tikslas vėliau buvo akcentuotas ir Komisijos žaliojoje knygoje „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“[6], kurią Komisija patvirtinto 2006 m. kovo mėn.

8. Galutinė sektoriaus tyrimo ataskaita pristatoma kartu su Strategine ES energetikos apžvalga[7] ir Energetikos paketu, kuris apima ir anksčiau minėtą Komunikatą „Dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvos“ bei Žaliosios knygos tęsinį. Taip pat atsižvelgiama į Konkurencingumo, energetikos ir aplinkos aukšto lygio atstovų grupės darbą, kuri savo pirmojoje ataskaitoje 2006 m. birželio mėn. pabrėžė geriau veikiančių elektros energijos ir dujų rinkų būtinumą.

9. Iš šių dokumentų aiškėja, kad trys politikos tikslai: konkurencingumas, saugumas ir tausumas, yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo. Konkurencingos rinkos skatina investicijas, kurios leidžia pasiekti saugų tiekimą ekonomiškiausiu būdu. Konkurencingoje vidaus rinkoje Europos Sąjungos energetikos bendrovės galės veikti didesniu mastu ir veiksmingiau užtikrinti saugų energijos tiekimą. Be to, rinkos jėgų veikiami, Europos operatoriai turės taikyti ekonomiškiausius gamybos metodus, o tai, esant tinkamam reguliavimui, teigiamai įtakos tausumą. Vartotojai galės pasirinkti tarp įvairių tiekėjų ir sutarčių formų ir taip sumažinti savo elektros energijos išlaidas bei pritaikyti savo elektros suvartojimą prie rinkos pokyčių. Konkurencingos, sąnaudas atspindinčios kainos skatins energijos efektyvumą, taip mažinant priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir skatins Europos Sąjungos siekiamą tausumą ir saugų tiekimą.

10. Galutinėje ataskaitoje pagrindinis dėmesys skiriamas Europos energetikos politikos konkurencijos aspektams ir likusioms bendrosios Europos energetikos rinkos kūrimo kliūtims. Nepaisant to, kad šis aspektas vertas išsamios analizės, toks akcentavimas taip pat numatomas šio tyrimo procedūrų sistemoje (Reglamente (EB) 1/2003). Tai nereiškia, kad įvertinant konkurencines ir antikonkurencines Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymo konkrečiose bylose pasekmes, neatsižvelgiama į pvz., saugaus tiekimo tikslus. Konkurencinga vidaus rinka yra pagrindinė priemonė siekiant šio tikslo. Tačiau daugiausia dėmesio sektoriaus tyrime buvo skiriamas konkurencijai.

Ataskaitai priimti skirta procedūra

11. Europos energijos rinkų sektoriaus tyrimas buvo pradėtas 2005 m. birželio 17 d. Pirmieji rezultatai buvo paskelbti 2005 m. lapkričio 15 d. darbinio dokumento forma. 2006 m. vasario 16 d. paskelbus preliminarią ataskaitą, Komisija pradėjo viešas konsultacijas. Savo pareiškimuose suinteresuotosios šalys pritarė ataskaitai, teigiamai įvertindamos jos objektyvumą ir informatyvumą. Komentarus pateikė sektoriuje jau įsitvirtinusios bendrovės ir nauji rinkos dalyviai, nacionalinės reguliavimo agentūros, konkurencijos institucijos, konsultacijų įmonės, advokatų kontoros, energijos pardavėjai, tinklų operatoriai, vartotojai, pramonės asociacijos ir nacionalinės vyriausybinės institucijos.

12. Dauguma suinteresuotųjų šalių pritarė rezultatams, tačiau skirtingai vertino padėties rimtumą bei jos pokyčius. Kalbant apie galimus tolimesnius veiksmus, preliminariojoje ataskaitoje pateiktos idėjos, pvz., struktūrinis veiklos sričių atskyrimas, sulaukė tiek pritarimo, tiek pasipriešinimo, tuo tarpu kai kurios suinteresuotosios šalys reikalavo dar radikalesnių sprendimų. Apskritai, įsitvirtinusios vertikaliai integruotos bendrovės nepritarė tolimesnėms priemonėms, kai tuo tarpu vartotojai, prekiautojai bei nauji rinkos dalyviai ir institucijos pasisakė už teisės aktų iniciatyvas.

TYRIMO REZULTATAI

13. Kaip nurodyta pirmiau, sektoriaus tyrimo rezultatai gali būti suskirstyti į aštuonias grupes. Nepaisant kai kurių akivaizdžių dujų ir elektros energijos sektorių skirtumų, dėl daugumos panašumų ir tarpusavio ryšių juos prasminga pateikti kartu.

Rinkos koncentracija

14. Didmeninės dujų ir elektros energijos rinkos savo apimtimi vis dar išlieka nacionalinės ir koncentracijos lygis tebėra praktiškai toks pat aukštas, kaip ir prieš liberalizavimą. Tai leidžia panaudoti rinkos galią.

15. Didmeninė prekyba dujomis vystėsi lėtai, o įsitvirtinusios įmonės, didžia dalimi kontroliuodamos tiekėjų įvežamas dujas ir (arba) vietinę dujų gamybą, išlaikė vyraujančias pozicijas tradicinėse rinkose. Sektoriuje įsitvirtinusios įmonės tik nedidelę dalį savo turimų dujų parduoda dujų biržose (angl. hubs ). Esant nedidelėms galimybėms naujiems dalyviams patekti į mažmenines rinkas, vartotojų pasirinkimas yra ribotas, o konkurencinis spaudimas suvaržytas. Todėl potencialūs nauji rinkos dalyviai tiekimo grandinėje priklauso nuo vertikaliai integruotų rinkoje įsitvirtinusių įmonių.

16. Nors prekyba elektros energija geriau išplėtota, tačiau didmeninių elektros energijos rinkų pardavimuose gamybos koncentracija aukšta. Iš elektros energijos biržų pardavimų tyrimų matyti, kad daugumoje jų gamintojai naudojasi rinkos galia keldami kainas; tuo skundžiasi ir dauguma vartotojų. Ateities sandorių rinkų, kuriose koncentracija yra mažesnė, prekybinių pozicijų tyrimas rodo, kad elektros energijos rinkos yra priklausomos nuo kelių tiekėjų, užimančių ilgąsias pozicijas (t. y. gaminančių daugiau nei perparduoda). Gamybos portfelio tyrimas taip pat rodo, kad pagrindiniai gamintojai turi galimybę nutraukti gamybą, siekdami padidinti kainas.

17. Tyrimo metu buvo išanalizuoti elektros energijos sektoriaus koncentracijos lygiai[8]. Kasvalandinis koncentracijos tyrimas parodė, kad net ne piko valandomis rinkos išlieka labai koncentruotos ir kad netgi mažiau koncentruotose rinkose piko metu koncentracija labai padidėja. Tyrimo, paremto rinkos struktūros matavimais kas valandą, rezultatai taip pat rodo, kad tam tikrose rinkose dėl ilgalaikių sutarčių ir kiek mažiau dėl privalomųjų atsargų reikalavimų, koncentracija gali pakilti. Be to, tyrimas rodo, kad esamo sujungimų pajėgumo nepakanka norint pastebimai sumažinti koncentraciją.

Vertikalus rinkos apribojimas

18. Esamas tinklų ir tiekimo interesų atskyrimo lygis daro neigiamą poveikį rinkos veikimui ir paskatoms investuoti į tinklus. Tai labai apsunkina naujų dalyvių patekimą į rinką ir kelia pavojų saugiam tiekimui.

19. Nepaisant galiojančių atskyrimo nuostatų naujiems rinkos dalyviams dažnai trūksta veiksmingos prieigos prie tinklų (dujų sektoriuje taip pat prie dujų saugyklų ir suskystintų gamtinių dujų terminalų). Įtariama, kad tinklų ir (arba) infrastruktūros operatoriai pirmenybę teikia savo pavaldžioms įmonėms (diskriminacija). Dėl vertikalios integracijos susidaro padėtis, kai eksploataciniai ir investiciniai sprendimai priimami ne tenkinant tinklų ir (arba) infrastruktūros veiklos interesus, o atsižvelgiant į integruotos bendrovės tiekimo interesus (įskaitant konkuruojančių atominių elektrinių prisijungimą prie skirstomųjų tinklų). Tai labai kenkia saugiam tiekimui.

20. Kita vertikalaus rinkos apribojimo forma yra gamybos ir (arba) importo bei tiekimo interesų integracija toje pačioje grupėje. Dėl šios vertikalios integracijos formos įsitvirtinusių įmonių paskatos prekiauti didmeninėse rinkose mažėja ir šių rinkų likvidumas tampa mažesnis nei optimalus. Naujiems rinkos dalyviams ypač dėl ilgalaikių tiekimo sutarčių tarp dujų gamintojų ir įsitvirtinusių importuotojų labai sunku įsigyti dujas tiekėjų rinkose. Be to, elektros gamybos įrengimai priklauso kelioms rinkoje įsitvirtinusioms tiekimo įmonėms arba yra jų netiesiogiai kontroliuojami ilgalaikiais elektros energijos pirkimo sutartys, kuriais šios įmonės kontroliuoja pagrindinį didmeninių rinkų tiekiamą galingumą. Nedidelis likvidumas yra patekimo tiek į dujų, tiek ir į elektros rinką kliūtis.

Rinkos integracija

21. Dėl tarptautinių pardavimų šiuo metu nekyla didesnių konkurencijos apribojimų. Rinkoje įsitvirtinusios įmonės retai bando patekti į kitas nacionalines rinkas ir ten konkuruoti. Nepakankami arba nesami tarptautiniai pajėgumai ir skirtingos rinkos struktūros apsunkina rinkos integraciją.

22. Dujų sektoriuje importo tarptautiniais vamzdynais pajėgumai yra riboti. Nauji rinkos dalyviai nėra pajėgūs užtikrinti tranzitą pagrindiniais maršrutais ir įeiti į naujas rinkas. Labai dažnai pirminius tranzitinių dujotiekių pajėgumus kontroliuoja rinkoje įsitvirtinusios įmonės, naudodamosi dar prieš liberalizavimą sudarytomis sutartimis, kurios neatitinka įprastų trečiosios šalies teisės naudotis tinklais nuostatų. Įsitvirtinusioms įmonėms trūksta paskatų plėsti pajėgumus siekiant patenkinti naujų rinkos dalyvių poreikius. Prie to prisideda neefektyvūs perkrovos valdymo mechanizmai, dėl kurių antrinėje rinkoje tampa sunkiau įsigyti netgi nedidelius kiekius trumpalaikių, pertraukiamųjų pajėgumų. Daugeliu atvejų tranzitinių dujotiekių plėtros metu, naujiems rinkos dalyviams buvo neįmanoma užsitikrinti pakankamus pajėgumus. Plėtra dažniausiai būdavo pritaikyta tik rinkos senbuvių tiekimo įmonių poreikiams.

23. Elektros energijos sektoriuje integraciją apsunkina nepakankami jungiamosios linijos pajėgumai ir paskatų investuoti į papildomus pajėgumus, siekiant pašalinti įsisenėjusias kliūtis, nebuvimas. Be to, prie kai kurių sienų vis dar egzistuoja ilgalaikiai pajėgumų rezervavimai, padaryti prieš liberalizavimą, nepaisant Europos Teisingumo Teismo sprendimo, kad jei apie juos nebuvo pranešta pagal Direktyvą 96/92/EB, tokie rezervavimai neatitinka Bendrijos teisės. Siekiant pagerinti prieigą prie esamų jungiamųjų linijų, reikia geresnių perkrovos valdymo metodų. Tačiau daugeliu atvejų geresnis pajėgumų panaudojimas neatitinka vertikaliai integruotų tinklo operatorių interesų.

Skaidrumas

24. Rinkose trūksta patikimos ir laiku pateikiamos informacijos.

25. Tinklo naudotojai reikalauja daugiau skaidrumo, pranokstančio dabartinius ES teisės aktų nustatytus minimalius reikalavimus. Ypač svarbūs yra duomenys apie tinklo prieinamumą, visų pirma apie elektros sujungimus ir tranzitinius dujotiekius. Duomenys apie gamybos pajėgumus ir dujų saugyklas taip pat turėtų būti plačiau prieinami. Ypač elektros energijos sektoriuje nustatyta, kad tinkamo elgesio rinkoje taisyklės ir priežiūros nuostatos valstybėse narėse labai skiriasi, nes skaidrumo reikalavimai ES lygmeniu yra menkai suderinti.

26. Siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas informaciją visi rinkos dalyviai turi gauti vienodomis sąlygomis ir laiku. Šiuo metu informacija, kurią gauna vertikaliai integruotos rinkoje įsitvirtinusios įmonės ir jų konkurentai, yra nesimetriška. Didesnis skaidrumas sumažintų naujų rinkos dalyvių riziką ir taip būtų panaikintos patekimo į rinką kliūtys bei padidėtų pasitikėjimas didmeninėmis rinkomis ir kainų signalais. Savaime suprantama, reikia užtikrinti, kad, remiantis paskelbta informacija, nebūtų daromi slapti susitarimai ir, nepaisant komercinės paslapties svarbos, ja negalima naudotis per daug plačiai, kad nebūtų sumažintas skaidrumas.

Kainodara

27. Siekiant, kad vartotojai pasinaudotų visais rinkos atvėrimo pranašumais, reikalinga veiksmingesnė ir skaidresnė kainodara. Dauguma naudotojų nelabai pasitiki kainodaros mechanizmais, o išlikęs kainų reguliavimas, kai nustatoma mažesnė nei rinkos kaina, trukdo naujiems rinkos dalyviams patekti į rinką.

28. Dujų importo sutartyse naudojami kainų indeksai, susieti su naftos produktais (pvz., lengvuoju arba sunkiuoju mazutu), todėl kainos yra glaudžiai susijusios su naftos rinkos pokyčiais. Dėl šios priežasties didmeninės rinkos kainos nereaguoja į gamtinių dujų pasiūlos ir paklausos pokyčius, o tai kenkia saugiam tiekimui. Ilgalaikėse importo sutartyse ne pastebėtas didėjantis kainodaros orientavimasis į rinką. Likvidi rinka yra pagrindinė sąlyga didinant pasitikėjimą kainodara gamtinių dujų biržose, leidžianti susilpninti susiejimą su naftos kainomis.

29. Kainodara elektros energijos sektoriuje yra labai sudėtinga. Pirminio kuro kainų padidėjimas be abejonės turėjo reikšmės naujausiam elektros kainų kitimui, ypač nedidelėse elektrinėse. Tačiau tai nėra vienintelė dabartinio kainų padidėjimo priežastis. Be to, ES prekybos anglies dioksido leidimais sistemos poveikis elektros kainoms dar nėra visiškai ištirtas.

30. Daugumoje valstybių narių reguliuojamieji mažmeniniai tarifai trukdė vystytis konkurencingoms rinkoms, nes jie buvo daug mažesni nei rinkos kainos, apėmė didelę rinkos dalį ir taip sąlygojo naują reguliavimą. Be to, dauguma valstybių narių svarstė galimybes imtis ypatingų priemonių, siekiant sumažinti elektros išlaidas daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams. Tokios priemonės turi būti suderinamos su antimonopolinėmis ir valstybės pagalbos taisyklėmis.

Vartotojų rinkos

31. Konkurencija mažmeninės prekybos lygmenyje dažnai yra ribota. Alternatyvių tiekėjų galimybės sėkmingai patekti į rinką gali labai padidėti joms sudarius mažmenines sutartis su pramonės vartotojais ir vietos skirstomosiomis įmonėmis.

32. Kaupiamasis ilgalaikių sutarčių, neterminuotų sutarčių, savaime pratęsiamų sutarčių ir sutarčių, turinčių ilgalaikį sutarties nutraukimo terminą, poveikis gali būti labai didelis. Tyrimai rodo, kad ilgalaikėmis sutartimis paremtos pramonės vartotojų priklausomybės nuo įsitvirtinusių tiekėjų laipsnis valstybėse narėse labai skiriasi.

33. Iš naujai į rinką atėjusių tiekėjų vartotojai reikalauja konkurencingesnių pasiūlymų ir apgailestauja, kad nėra visai Europai skirtų tiekimo pasiūlymų. Kai kuriose valstybėse narėse, kuriose koncentracija labai didelė, vartotojams pateikiama nepakankamai konkurencingų pasiūlymų.

34. Apribojimai gamtinių dujų sektoriuje, susiję su vartotojų galimybėmis disponuoti gaunamomis dujomis ir su pristatymo punktais susiję ribojantys tiekėjų veiksmai, riboja konkurenciją ir trukdo veiksmingai aptarnauti vartotojus. Elektros energijos sektoriuje kai kuriose standartinėse sutartyse yra apribojimų, taip pat keliančių susirūpinimą dėl konkurencijos.

Balansuojančios rinkos

35. Šiuo metu balansuojančiose rinkose dažnai teikiama pirmenybė rinkoje įsitvirtinusioms įmonėms ir sukuriamos kliūtys naujiems rinkos dalyviams. Dabartinės balansuojančios zonos yra per mažos, todėl sąnaudos didėja ir apsaugoma rinkoje įsitvirtinusių įmonių rinkos galia.

36. Dujų sektoriuje dėl nedidelės balansuojančių zonų apimties dujų transportavimas Europoje tampa sudėtingesnis ir brangesnis. Sąnaudos yra didelės dėl sudėtingų ir skirtingų kiekvienos zonos taisyklių ir reikalavimų rezervuoti pajėgumus kiekviename sienos kirtimo punkte. Laiko aspektas šias problemas dar labiau apsunkina: kuo trumpesnis balansavimo laikotarpis, tuo didesnė disbalanso rizika tiekėjui. Visi šie aspektai trukdo naujoms įmonėms patekti į rinką, o vertikaliai integruoti rinkos senbuviai turi nedaug paskatų šalinti šiuos trūkumus. Be to, subalansavimo mokesčiai, tarpuskaitos mokesčiai ir delspinigiai nėra skaidrūs ir dažnai pasitaiko nepagrįstų delspinigių, kuriais palaikomos rinkoje įsitvirtinusios įmonės. Veiksmingas atskyrimas yra būtinas, siekiant balansuojančiose rinkose sukurti vienodas konkurencijos sąlygas ir panaikinti patekimo į rinką kliūtis.

37. Elektros energijos sektoriuje rinkos, kuriose perdavimo sistemų operatoriai turi įsigyti balansavimo ir rezervinę energiją, yra labai koncentruotos, todėl elektros gamintojai gali naudoti rinkos galią. Ji gali tapti patekimo į rinką kliūtimi naujiems tiekėjams, susiduriantiems su didele aukštų balansavimo kainų ir (arba) aukštų tinklo mokesčių rizika (jei balansavimo kainos yra įtrauktos į tinklo išlaidas). Koncentracija balansuojančiose rinkose sumažėtų, jei būtų padidinta geografinė kontrolinių sričių apimtis. Balansuojančių rinkų valdymo sistemos suderinimas būtų svarbus žingsnis didinant kontrolinių sričių apimtį, gerinant rinkos integraciją ir supaprastinant prekybą. Kai kuriose valstybėse narėse struktūriniai ryšiai tarp TSO ir su jais susijusių energiją gaminančių įmonių tampa paskata TSO pirkti perteklinius rezervinius pajėgumus ir (arba) mokėti didelę kainą su jais susijusių energiją gaminančių įmonių naudai. Nustatyta, kad atskiri TSO įsigijo labai skirtingus rezervinių pajėgumų kiekius.

SGD rinkos

38. Dėl SGD tiekimų padidėja Europos pirminių tiekėjų bazė, todėl jie svarbūs tiekimo saugumui ir konkurencijai tarp pirminių tiekėjų. SGD tiekimai gali padėti sumažinti pirminių tiekėjų rinkų koncentraciją, tačiau tai dar reikia įgyvendinti.

39. Praeityje SGD importuodavo įsitvirtinusios nacionalinės įmonės, taip pat turinčios SGD terminalus, todėl SGD importas nedidino konkurencijos vartotojų rinkoje. Tačiau iš paskutinių tendencijų aišku, kad naujiems rinkos dalyviams ir patiems gamintojams tenka vis daugiau pajėgumų. Galima tikėtis, kad tai turės teigiamą poveikį skatinant konkurenciją vartotojų rinkose, jei šio poveikio nesužlugdys antikonkurencinės taisyklės arba elgesys. Investicijos į SGD terminalus buvo didelės apimties; jos planuojamos ir ateinančiais metais. Kai kurios investuojančios įmonės po nacionalinių reguliavimo institucijų atlikto patikrinimo, prižiūrint Komisijai, buvo atleistos nuo įpareigojimo trečiosioms šalims suteikti teisę naudotis tinklu. Šiuo patikrinimu siekiama balanso tarp ex ante paskatų investuoti ir konkurencijos jau investavus. Nors patirtis daugiausia yra teigiama, patobulinimai šioje srityje dar įmanomi.

IšTAISOMOSIOS PRIEMONėS

40. Siekiant pašalinti sektoriaus tyrimo metu nustatytus rinkos veiklos sutrikimus ir pastebimai pagerinti konkurenciją, būtina taikyti tiek su konkurencija, tiek su teisiniu reguliavimu susijusias ištaisomąsias priemones. Konkurencijos teisės įgyvendinimas prie to labai prisidėtų, tačiau vien tik šios priemonės neatvertų rinkų ir neišspręstų visų sektoriaus tyrime nustatytų trūkumų, todėl reikalingos reguliuojančio pobūdžio priemonės.

Konkurencijos teisės įgyvendinimas

41. Siekiant kuo veiksmingesnio konkurencijos teisės įgyvendinimo, Komisija turi pasinaudoti visais jai suteiktais įgaliojimais pagal antimonopolines taisykles (EB sutarties 81, 82 ir 86 straipsniai), susijungimų (Reglamentas (EB) Nr. 139/2004)[9] ir Valstybės pagalbos kontrolės (EB sutarties 87 ir 88 straipsniai) srityje. Glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis Komisija ryžtingai vykdo Bendrijos konkurencijos (antimonopolinės) teisės pažeidimų procedūras šiame sektoriuje, kai to reikalauja Bendrijos interesai.

Rinkos koncentracija

42. Rinkos koncentracija buvo pripažinta pagrindine liberalizavimo proceso sėkmės kliūtimi. Prieš liberalizavimą įsitvirtinusi monopolijų rinkos galia dar egzistuoja. Tai reiškia, kad Komisijos veiksmai pagal Susijungimų reglamentą yra būtini, siekiant užtikrinti, kad konkurencinė struktūra susijusiose rinkose (kurios savo apimtimi šiuo metu daugiausia yra nacionalinės) dar labiau nepablogėtų. Naujausiems susijungimų atvejams buvo taikomos tokios ištaisomosios priemonės: išpardavimai, sutarties ir (arba) dujų perdavimas. Kitas svarbus aspektas yra ilgalaikių tiekimo sutarčių poveikis vartotojų rinkų koncentracijai.

43. Energijos perdavimo programos (pvz., virtualių atominių elektrinių elektros energijos aukcionai ir dujų perdavimo programos) yra priemonės, kuriomis siekiama padidinti rinkos likvidumą ir pagerinti patekimo į rinką galimybes. Jos naudojamos esant susirūpinimui dėl konkurencijos ne tik susijungimų kontrolės atvejais, bet ir pagal antimonopolines taisykles. Siekiant, kad jos būtų visiškai veiksmingos, šios priemonės turi būti tinkamai parengtos ir plataus masto. Nacionalinės konkurencijos ir reguliavimo institucijos (pvz., Ispanijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Vokietijoje) ir Europos Komisija (susijungimų atvejais) sukaupė pakankamai darbo su tokiomis programomis patirties, leidžiančios institucijoms išvengti sunkumų ir užtikrinti jų veiksmingumą. Dujų sektoriuje papildomas tokių programų pranašumas yra tas, kad dėl jų gali padidėti gamtinių dujų biržų likvidumas, o tai savo ruožtu palengvina su naftos ir dujų kainomis nesusijusių kainų signalų įvedimą.

44. Galiojančios antimonopolinės teisės pagrindu tam tikromis aplinkybėmis galima taikyti platesnės apimties struktūrines priemones ir taip pašalinti konkurencijos taisyklių pažeidimus. Tai tas atvejis, kai elgesio priemonėmis konkurencijos taisyklių pažeidimai būtų ne taip veiksmingai pašalinti, kai yra didelė, su įmonės struktūra susijusi nuolatinio ar pakartotino pažeidimo rizika arba kai elgesio priemonės būtų įmonei didesnė našta nei struktūrinės priemonės[10].

Vertikalus rinkos apribojimas

45. Kai konkurencijos pažeidimai padaromi dėl vertikalios integracijos tarp tiekimo, gamybos ir infrastruktūros įmonių bei neveiksmingo atskyrimo, Komisija privalo panaudoti visus jai suteiktus įgaliojimus, siekdama užkirsti kelią būsimam piktnaudžiavimui.

46. Sektoriaus tyrimas taip pat patvirtino, kad, atliekant konkurencinį atskirų atvejų tyrimą, pirmiausiai būtina ištirti vertikalų rinkų susaistymą ilgalaikėmis tiekimo sutartimis ir, jei būtina, pateikti rekomendacijas. Jei tokiomis dominuojančių firmų sudarytomis sutartimis apribojama rinka, gali būti pažeisti EB sutarties 81 arba 82 straipsniai, išskyrus atvejus, kai yra kompensacinis vartotojams naudingas našumas[11]. Elektros energijos pirkimo sutartys elektros energijos sektoriuje taip pat gali turėti rinką apribojantį poveikį.

47. Be to, kelių įsitvirtinusių įmonių rankose sukoncentruotos dujų importo sutartys yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl konkurencija vėlesniame prekybos etape nedidėja. Nors tai nekelia abejonių dėl jau sudarytų ir būsimų pirminių tiekimo sutarčių, tačiau jų poveikį vartotojų rinkoms reikėtų atidžiai ištirti.

Rinkos integracija

48. Apribojimas gali atsirasti ir kituose vertės grandinės lygmenyse, dažniausiai infrastruktūros prieigoje (perdavimo ir paskirstymo tinkluose ir (arba) sandėliavimo patalpose), ypač tarptautinės prieigos atvejais, taip užkirsdamas kelią rinkos integracijai. Prieigą gali blokuoti ilgalaikės perdavimo sutartys ir su jomis susijusi pajėgumų kaupimo rizika. Šalinant šį trūkumą reikėtų ištirti prieš liberalizavimą sudarytų ilgalaikių sutarčių poveikį konkurencijai ir jų suderinamumą su konkurencijos taisyklėmis.

49. Didelį susirūpinimą kelia ir trūkstamos arba pavėluotos perdavimo įmonių su vertikaliai integruotomis tiekimo įmonėmis investicijos. Primenama, kad viena nacionalinė konkurencijos institucija nustatė, jog vertikaliai integruotas tinklo operatorius savo tiekimo filialo naudai sąmoningai sustabdė investicinį projektą, siekdamas užkirsti kelią jo konkurentams įsigyti daugiau pajėgumų[12].

50. Rinkos padalijimas iki šiol yra viena didžiausių rinkos integracijos kliūčių . Kova su slaptais susitarimais tarp įsitvirtinusių įmonių išlieka prioritetine taikant antimonopolinės teisės aktų nuostatas. Tai atitinka pagrindinį Komisijos tikslą užkirsti kelią įmonių bandymams koordinuoti vietoj konkuravimo.

Struktūriniai aspektai ir konkurenciją skatinanti teisinio reguliavimo aplinka

51. Sektoriaus tyrimo rezultatai padės Komisijai, įgyvendinant konkurencijos teisę, pagrindinį dėmesį kreipti į ataskaitoje nurodytus didžiausią susirūpinimą keliančius klausimus. Naudodamasi šiais rezultatais Komisija taip pat lengviau suras veiksmingas ištaisomąsias priemones, kuriomis galima efektyviai išspręsti atskirais atvejais nustatytas konkurencijos problemas.

52. Tačiau siekiant pašalinti šiame tyrime nustatytus rinkos veiklos sutrikimus tuo pačiu metu turi būti sprendžiami pagrindiniai su rinkos struktūra ir reguliavimo aplinka susiję klausimai.

Pagrindiniai sektoriaus tyrimo metu nustatyti šiandienos elektros energijos ir dujų rinkų konkurencinės struktūros trūkumai yra šie:

- struktūriniai interesų konfliktai: sisteminis interesų konfliktas dėl nepakankamo tinklų atskyrimo nuo šio sektoriaus dalių;

- reguliavimo aplinkos trūkumai: įsisenėję reguliavimo trūkumai , ypač tarptautiniais klausimais. Veikiančios reguliavimo sistemos nesąveikauja, kai kurios sritys išlieka nepaliestos;

- nuolatinis likvidumo trūkumas didmeninėse elektros ir dujų rinkose: mūsų rinkoms trūksta gyvybingumo, o prieš liberalizavimą įsitvirtinusi monopolijų rinkos galia dar egzistuoja;

- bendras rinkos operacijų skaidrumo stygius šiame sektoriuje.

Komisijos komunikate „Dujų ir elektros vidaus rinkų perspektyvos“ Komisija aptaria galimus reguliavimo veiksmus EB lygmeniu. Sektoriaus tyrimo rezultatai ir toliau išvardyti trūkumai patvirtina šiame komunikate Komisijos atliktą analizę.

Veiklos sričių atskyrimas

53. Sektoriaus tyrimu patvirtinama išvada, kad būtina išspręsti sisteminį interesų konfliktą, kylantį iš vertikalios tiekimo ir tinklo veiklų integracijos, sąlygojusios investicijų į infrastruktūrą trūkumą ir diskriminavimą. Labai svarbu užtikrinti, kad tinklų savininkų ir (arba) operatorių paskatų neiškreiptų susijusių tiekimo įmonių interesai. Tai ypač svarbu dabar, kada Europai reikia labai didelių investicijų, siekiant užtikrinti saugų tiekimą bei sukurti integruotas ir konkurencingas rinkas.

54. Siekiant šių tikslų būtina ryžtingai sustiprinti dabartinį nepakankamą atskyrimą. Tai savo ruožtu palengvintų tinklo operatorių bendradarbiavimą.

55. Ekonominiai faktai rodo, kad visiškas nuosavybės atskyrimas yra veiksmingiausias būdas užtikrinti energijos vartotojams pasirinkimo galimybes ir skatinti investicijas. Taip yra todėl, kad atskirtos tinklo įmonės, priimdamos investicinius sprendimus, nėra įtakojamos beveik sutampančių tiekimo ir (arba) gamybos sektoriaus interesų. | Taip pat išvengiama pernelyg išsamaus ir sudėtingo reguliavimo bei neproporcingos administracinės naštos. Sprendimas turėti nepriklausomą sistemos operatorių pagerintų dabartinę padėtį, tačiau tam reikėtų išsamesnės, griežtesnės ir brangesnės reguliavimo sistemos ir tai būtų mažiau veiksminga sprendžiant paskatų investuoti į tinklus trūkumo problemą.

56. Be to, viešos konsultacijos neatskleidė reikšmingesnio sinergijos poveikio, susijusio su vertikalia integracija. Patirtis rodo, kad ten, kur nuosavybės atskyrimas buvo įgyvendintas, tinklo įmonės ir (gamybos bei) tiekimo įmonės jas atskyrus toliau klesti.

Reguliavimo aplinka

57. Nors nuosavybės atskyrimas labai prisidėtų prie rinkos galios ir likvidumo trūkumo problemų sumažinimo, savaime aišku, kad reikalingos ir kitos priemonės. Kaip patvirtina sektoriaus tyrimas, Europoje būtina iš esmės plėsti reguliavimo institucijų įgaliojimus ir sustiprinti koordinavimą Europos mastu. Tai atitinka ir Komisijos išvadas, pateiktas komunikate „Dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvos“. Tik sustiprinta reguliavimo sistema gali sukurti skaidrią, stabilią ir nediskriminacinę aplinką, norint sektoriuje plėsti konkurenciją ir daryti investicijas.

58. Pagrindiniai tokios sustiprintos reguliavimo sistemos elementai turėtų būti šie:

59. sustiprinti nepriklausomų nacionalinių energijos reguliavimo institucijų įgaliojimai,

60. sustiprintas nacionalinių energijos reguliavimo institucijų koordinavimas,

61. sustiprintas Perdavimo sistemos operatorių (TSO) bendradarbiavimas ir

62. žymiai padidintas tarptautinių aspektų reguliavimo nuoseklumas.

63. Sustiprintas nacionalinių energijos reguliavimo institucijų reglamentavimas ir didesnis Bendrijos kontrolės vaidmuo užtikrinant vidaus rinkos interesus, ypač tarptautiniais klausimais ir labai svarbiose patekimui į rinką srityse, yra būtini šalinant tarptautinių aspektų reglamentavimo trūkumus. Jiems išspręsti vien konkurencijos taisyklių taikymo nepakanka. Galimos reguliavimo priemonės aptariamos Komisijos komunikate „Dujų ir elektros vidaus rinkų perspektyvos“.

Nuolatinis likvidumo trūkumas

64. Griežtesnėmis atskyrimo taisyklėmis ir pagerinta reguliavimo aplinka, ypač tarptautiniais klausimais, per vidutinį laikotarpį turėtų būti įmanoma stipriai ir ilgam sumažinti rinkos galios ir likvidumo trūkumo problemas, nes taip į koncentruotas nacionalines rinkas ateitų papildomi tiekėjai. Tačiau artimiausiu metu išliks trūkstamo likvidumo bei įsisenėjusios rinkos galios problema didmeninėse rinkose ir tai įtakos kainų padidėjimą kaip tik tuo metu, kai 2007 m. liepos 1 d. visiškas liberalizavimas turės būti įgyvendintas.

65. Kaip jau minėta, konkurencijos teisės taikymas bus svarbi priemonė šalinant antikonkurencinio elgesio apraiškas šioje srityje. Bet vien to, greičiausiai neužteks. Kadangi koncentracija dujų ir elektros rinkose išlieka didelė ir dažnai atspindi prieš liberalizavimą įsitvirtinusią monopolinę situaciją, nacionalinės energijos reguliavimo institucijos, bendradarbiaudamos su konkurencijos institucijomis, turėtų išanalizuoti sąlygas savo rinkose ir pateikti atitinkamus pasiūlymus. Priemonės, kurių šioje srityje anksčiau ėmėsi valstybės narės, apima perdavimo programas (pvz., virtualius atominių elektrinių elektros aukcionus ir dujų perdavimo programas).

66. Taip pat primenama, kad kai kurios valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustatė viršutines elektros gamybos ir ilgalaikių gamtinių dujų tiekimo sutarčių (importo ir vietinės gamybos) nuosavybės ribas, siekiant greitai ir veiksmingai sumažinti rinkos galią. Tokios taisyklės elektros sektoriuje vestų arba prie aktyvų išpardavimo arba prie atominių elektrinių turto apsikeitimo sandorių visoje Europoje. Gamtinių dujų sektoriuje tai reikštų sutarčių perdavimą, sutarčių mainų sandorius ir (arba) vietinės produkcijos pardavimą, kaip tai buvo pastaraisiais susijungimo atvejais. Išplėtus nedideles TSO sritis ir įvedus atviresnę bei lankstesnę konkursų tvarką balansuojančiai energijai, būtų galima sumažinti didelę koncentraciją balansuojančiose rinkose ir pašalinti patekimo į rinką kliūtis, darant teigiamą grandininį poveikį didmeninėms rinkoms.

67. Sektoriaus tyrimas taip pat parodė, kaip svarbu investicijomis į naujas gamybos ir dujų importo infrastruktūras palengvinti įėjimą į rinką naujoms įmonėms ir infrastruktūrai bei tinkamoms gamybos priemonėms griežtai taikyti taisyklę „naudoti arba atiduoti“.

Rinkos operacijų skaidrumo stygius

68. Bendrai pripažįstama, kad prieiga prie rinkos informacijos turi būti toliau gerinama. Visa aktuali rinkos informacija turėtų būti nuolat ir laiku skelbiama. Visos išimtys turėtų būti griežtai apribojamos, kiek tai reikalinga, siekiant sumažinti slaptų susitarimų riziką. Rekomendacijos bei kontrolė ir ilgainiui, galiojančių teisės aktų pritaikymas, turėtų būti skirti tolimesniam elektros energijos ir dujų sektoriaus skaidrumo stiprinimui. Numatomi pasiūlymai yra išdėstyti komunikate „Dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvos“.

Kiti svarbūs klausimai

69. Be šių keturių pagrindinių sričių, būtina aptarti kitus konkurencinės rinkos aplinkos klausimus. Komisijos komunikate „Dujų ir elektros vidaus rinkų perspektyvos“ Komisija pateikia konkrečius reguliuojančių veiksmų pasiūlymus EB lygmeniu šiais klausimais.

70. Reguliuojamieji mažmeniniai tarifai gali turėti didelį iškraipantį poveikį ir kai kuriais atvejais sukliudyti liberalizuotų rinkų sukūrimui. Labai svarbu įvertinti išlikusio reguliuojamų tiekimo tarifų poveikį konkurencijos plėtrai ir pašalinti iškraipymus[13].

71. Siekiant, kad prieiga prie naujos infrastruktūros nebūtų nepagrįstai ribojama, Komisija ir toliau turėtų užtikrinti, kad atleidimai nuo įpareigojimo suteikti tinklo prieigą, nedaro žalos konkurencijos plėtrai. Kiekvienu atskiru atveju tokie sumanymai turi būti tikrinami, griežtai taikant konkurencijos principus, apsvarstant ex ante paskatas investuoti ir ex post konkurenciją, o netaikymo procedūros turi vykti sklandžiai.

72. Norint sukurti bendrą Europos vidaus tinklą naudotojo atžvilgiu, būtina tinkamai suderinti rinkos struktūras, ypač susijusias su metodais, darančiais poveikį tarptautinei prekybai. Veiksmų reikia imtis visur, kur neužtenka esamų pajėgumų, nes papildomi jungiamosios linijos pajėgumai yra būtina konkurencijos augimo ir rinkos integracijos sąlyga. Visa tai galima pasiekti tik padidinus bendradarbiavimą tarp nacionalinių reguliavimo agentūrų, kurios aiškiai apibrėžtoje procedūrų sistemoje skatintų TSO bendradarbiauti tarptautiniu mastu.

73. Siekiant padidinti dujų perdavimo pajėgumus rinkoje svarbu išaiškinti teisinę prieš liberalizavimą sudarytų ilgalaikių dujų perdavimo sutarčių padėtį pagal Antrąją dujų direktyvą[14], kurioms jau dabar taikoma „naudoti arba atiduoti“ taisyklė ir konkurencijos teisės nuostatos.

74. Apribotų jungiamosios linijos pajėgumų paskirstymo metodus taip pat būtina keisti. Elektros klausimu reikia kuo stipriau skatinti imtinus „dienos prieš“ aukcionus arba lygiavertes priemones, siekiant maksimalaus jungiamųjų linijų panaudojimo. TSO taip pat turi būti skatinami pateikti rinkai kuo daugiau tarptautinių pajėgumų[15].

75. Siekiant pakankamai garantuoti sėkmingą prieigą , turi būti patikrinta trečiosios šalies prieigos prie dujų saugyklų teisė, norint surasti pusiausvyrą tarp veiksmingos prieigos poreikio ir paskatos investuoti į naujus sandėliavimo pajėgumus.

76. Sukūrus prekybos didmeninėse rinkose (pvz., elektros biržose) priežiūros sistemą padidėtų rinkos dalyvių pasitikėjimas rinka ir sumažėtų manipuliavimo rinka rizika. Reguliavimo agentūros turėtų būti įgaliotos rinkti su tuo susijusią informaciją ir ja dalytis. Jie taip pat turi turėti įgaliojimus teikti rekomendacijas dėl teisės aktų nuostatų taikymo arba patys būti įgalioti taikyti teisės aktus.

IšVADA

77. Sektoriaus tyrimo metu nustatyti svarbūs sutrikimai, dėl kurių Europos energijos naudotojai ir vartotojai negali pasinaudoti visa liberalizavimo teikiama nauda. Rezultatai pagrindžia komunikato „Dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvos“ išvadas; šį komunikatą Komisija parengė kaip žaliosios knygos tęsinį rengiant Strateginę ES energetikos apžvalgą. Šiose iniciatyvose pateikiami Komisijos ketinimai, susiję su galimais reguliavimo reformos pasiūlymais, siekiant sukurti vidaus energijos rinką, prisidedančią prie tausumo, konkurencingumo ir saugaus tiekimo. Be to, Galutinėje ataskaitoje taip pat pateikiamos išvados, susijusios su teisės aktų taikymu pagal EB konkurencijos teisę. Šiais abiem dokumentais siekiama nustatyti ir panaikinti kliūtis, trukdančias kurti bendrą Europos energijos rinką, kurioje vartotojai naudojasi visa rinkos atvėrimo konkurencijai nauda.

[1] 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1) su pakeitimais padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 411/2004 (OL L 68, 2004 3 6, p. 1).

[2] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, Konkurencijos GD ataskaita apie energetikos sektoriaus tyrimą – SEC(2006) 1724.

[3] Šiuo klausimu Komisija vykdo pažeidimų procedūras prieš kelias valstybes nares – žr. toliau nurodytą Komisijos komunikatą apie dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvas.

[4] COM (2006) 841, Komisijos komunikatas „Dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvos“.

[5] „Metas judėti sparčiau“, Metinė augimo ir užimtumo pažanga, 2006 m. sausio 25 d.

[6] COM (2006) 105 galutinis, 2006 3 8, SEC (2006) 317.

[7] COM (2007) 1, Komisijos komunikatas „Europos energetikos politika“.

[8] Šis tyrimas pateikiamas atskirame Techninio galutinės ataskaitos priedo skyriuje.

[9] 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2005.

[10] Žr. Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 straipsnio 1 dalį ir 12 konstatuojamąją dalį.

[11] Atliekant ilgalaikių sutarčių tyrimą, buvo atsižvelgta į prarastas investicijas, jei tokių buvo – žr. Komisijos gaires dėl EB sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo (OL C 101, 2004 4 27, p. 97, 44 punktas).

[12] Italijos konkurencijos institucija neseniai ėmėsi priemonių prieš įsitvirtinusio operatoriaus delsimo taktiką, kuris atidėjo svarbaus importo dujotiekio plėtrą.

[13] Namų ūkių rinkos daliai reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp universalių su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų.

[14] 2003 m. birželio 23 d. Direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrų taisyklių (OL 2003 L 176/57). Pakeičia Pirmąją dujų direktyvą.

[15] Pvz., nedidelius pajėgumus, kuriuos kai kurie TSO atideda ypatingoms situacijoms, rinkoje galima siūlyti kaip pertraukiamuosius pajėgumus ir, esant reikalui, juos atpirkti naudojant tarptautines perkrovimo nuomas.